Председатель партии Союз крестьян и зеленых Литвы Рамунас Карбаускис и член партии Саулюс Сквернялис на встрече с президентом

Seimo narė: "Valstiečiams" valdant pajamų nelygybė dar labiau išaugo

44
(atnaujinta 14:47 2018.08.13)
Nepaisant to, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje buvo daug kalbama apie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, realūs rezultatai visgi rodo kitus valdančiųjų prioritetus

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė 2017 metų skurdo rizikos rodiklius, tarp jų ir pajamų nelygybės duomenis, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.

Nepaisant to, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje buvo daug kalbama apie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, realūs rezultatai visgi rodo kitus valdančiųjų prioritetus.

Santykis tarp didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių penktadalio ir mažiausias pajamas gaunančių penktadalio, vadinamasis 80/20 santykis išaugo nuo 7,1 iki 7,3 per 2017 metus.

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Gintarė Skaistės, 2016-aisiais pagal pajamų nelygybę buvome treti nuo galo Europos Sąjungoje. Mus lenkė tik Bulgarija ir Rumunija. 2017 metais rumunams pajamų nelygybę sumažinus nuo 7,2 iki 6,5, pagal tų metų rodiklius Lietuva bus antroje vietoje nuo galo Europoje.

"Veidmainiška valdančiųjų politika veda mus prie dar didesnio susiskaldymo ir pasidalinimo. Girdamasi kaip didina pensijas ir išmokas, Vyriausybė pamiršta paminėti augančias kainas ir didėjantį atotrūkį tarp turtingiausių ir vargingiausių" — sako Skaistė.

Jos manymu, sudėtingiausia situacija išlieka vienišiems pensininkams ir vienišiems tėvams su mažais vaikais. Skurdo riziką patiria daugiau nei 40 proc. tokių asmenų.

Lietuvoje skurdo rizikos rodikliai išlieka vieni blogiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir vis dar blogėja. 2016 metais už skurdo ribos gyveno 21,9 proc. lietuvių, 2017 metais - jau 22,9 proc. Už Lietuvą 2016-ais blogesnius rodiklius turėjo tik Ispanija, Rumunija ir Bulgarija. Šiais metais Ispanija sumažino skurstančiųjų dalį, tad tikėtina, jog pagal 2017 metų rodiklius Lietuva bus trečia nuo galo visoje ES.

Anot parlamentarės, prieš rinkimus ir pristatant Vyriausybės programą buvo daug skambių lozungų apie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą. Tačiau nei pirmieji valstiečių darbai, nei pastarosios reformos nėra nukreiptos šiems tikslams pasiekti. Prisistatydami centro kairės partija, "valstiečiai" vykdo itin liberalią politiką, kurios pasekmės – dar didesnis atotrūkis ir augantis "dviejų Lietuvų“ fenomenas".

44
Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuva, pajamų nelygybė
Dar šia tema
Šių metų reformos kovos su skurdu, socialine atskirtimi ir pajamų nelygybe
Skurde vis dar gyvena kas penktas Lietuvos žmogus
Socialdemokratai: žmonės emigruoja, nes nenori mokėti aukštų mokesčių
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE kalusimu

(atnaujinta 18:14 2020.07.10)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10  — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvo prezidento Gitano Nuasėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingo Europos Sąjungos vadovybės žodžio derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen, ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai apsikeitė preliminariais pasiūlymais ir juos diskutuoja, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato tikisi Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai žmogiškai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši pozicija nerado supratimo Baltarusijoje. Ši konfrontacijos pozicija nerado supratimo net tarp artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji supratimą ras Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu ir jie absoliučiai nesusiteklę Vilniuje ... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu ES.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė

(atnaujinta 17:57 2020.07.10)
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą

VILNIUS, liepos 10 - Sputnik. Vyriausybė Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti savo žinion, penktadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vyriausybė privalo įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus, kaip įgyvendina visus , taip ir šitą įgyvendina. <...> Manau, kad turime pasiruošti. Jeigu norime priimti tuos esminius sprendimus, tai Vyriausybė turi perimti aikštę valstybės žinion – su konkurečiu sprendimu, kas ten turi būti padaryta. Jeigu mes kalbame apie Vyčio paminklo pastatymą, tą žingsnį padarytume, kada turėtume visą projektą, sprendimus ir finansavimą", - kalbėjo Skvernelis prieš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos tarybos posėdį Naisiuose.

Premjeras mano, kad naujo konkurso Vyčio skulptūrai skelbti nereikėtų - galima panaudoti projektą, kuris konkurse dėl paminklo Lukiškių aikštėje užėmė antrąją vietą.

"Yra įvairiausių variantų. Buvo paskelbtas konkursas. Buvo pirmoji vieta. Dabar (paminklas - Sputnik) pastatytas Kaune. Antra vieta – tikrai modernus, stilizuotas Vyčio paminklas, jis galėtų būti. Bet čia kol kas tik mano asmeninė nuomonė. Bet kokiu atveju Vyriausybė priims kolegialų sprendimą", - sakė Skvernelis.

Jis taip pat sakė, kad neįsivaizduoja tokio varianto, kad iš Kauno Vyčio skulptūra keliautų į Vilnių. 

"Tikrai – ne. Tai mano asmeninė nuomonė, tikrai – ne galutinė, bet manau, kad mes galėtume kalbėtis. Yra antra vieta. Stilizuotas Vytis, manau, kad Vilniui tikrai prie jo modernumo tiktų", - kalbėjo premjeras.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Dokumentu įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Be to, aikštės memorialiniai akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą. Aikštės naudojimas ir jos tvarkymas negali užgožti jos memorialinės funkcijos.

Tegai:
Lukiškių aikštė, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną
LVŽS kreipėsi į VRK dėl Lukiškių aikštėje įrengto pliažo
Orai, archyvinė nuotrauka

Ciklonas į Lietuvą vėl atplukdys lietingus orus

(atnaujinta 14:38 2020.07.10)
Kitos savaitės pradžioje naktimis žymesnio lietaus nenumatoma, dienomis vietomis trumpai palis

VILNIUS, liepos 11 – Sputnik. Lietuvos gyventojų laukia vėsus savaitgalis. Apie tai praneša Hidrometeorologijos tarnyba. 

Šeštadienį orus lems šiauriau Lietuvos slenkantis ciklonas. Naktį jo frontas nutįs per Lietuvą. Lis, vietomis liūtys bus smarkios, kai kur griaudės perkūnija. 

Dieną ir toliau pūs stiprus vakarų vėjas, sušils vos iki 16–21 laipsnio. Ciklonui tolstant debesys retės, tarpais švies saulė, trumpai palis tik vietomis.

Sekmadienio naktį vėjas kiek aprims, atvės iki 8–13, pajūryje bus apie 14 laipsnių. Pietrytiniame šalies pakraštyje truputį palis. Dieną kamuoliniai lietaus debesys pasirodys ir kituose regionuose, vietomis trumpai palis. 

Pietvakarių, vakarų vėjas vėl pūs stipriau. Įdienojus termometrai rodys tik 16–21 laipsnį. Vėsiausia bus prie jūros ir Žemaitijoje.

Kitos savaitės pradžioje naktimis žymesnio lietaus nenumatoma, dienomis vietomis trumpai palis. Vėjas pūs iš vakarų, pietvakarių. Naktys išliks vėsios, o dienos bus truputį šiltesnės.

Liepos orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Liepos orai Lietuvoje ir Vilniuje

 

Tegai:
lietus, Lietuva, ciklonas