Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka.

Seimas: Landsbergis balsuoja šeimos verslui palankius sprendimus

73
(atnaujinta 21:02 2018.08.22)
Seimo nariams draudžiama mandatą naudoti privatiems interesams, o konservatorių lyderis aktyviai dalyvavo svarstant bei priimant teisės aktus, turinčius jo šeimos verslui tiesioginį poveikį, veikiančius konkurencinę aplinką, kurioje yra vystomas Landsbergių verslas

VILNIUS, rugpjūčio 22 — Sputnik. Paaiškėjus, kad turėdamas privatų interesą Gabrielius Landsbergis nenusišalino ir dalyvavo svarstant su jo šeimos verslu susijusius teisės aktus, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos atlikti tyrimą, rašoma Seimo pranešime spaudai.

Seimo narės teigimu, Seimo nariams draudžiama mandatą naudoti privatiems interesams, o konservatorių lyderis aktyviai dalyvavo svarstant bei priimant teisės aktus, turinčius jo šeimos verslui tiesioginį poveikį, veikiančius konkurencinę aplinką, kurioje yra vystomas Landsbergių verslas.

Pasak Širinskienės Landsbergio sutuoktinė Austėja Landsbergienė valdo UAB "Karalienės Mortos mokykla" akcijas, yra šio mokyklų tinklo direktorė. Be to, Gabrielius Landsbergis, kaip pats yra viešai pripažinęs, naudoja iš žmonos verslo gaunamus dividendus ir už juos savo vardu šių metų gegužės mėnesį įsigijo investicinio fondo "SEB Modern Growth Fund" vertybinių popierių už beveik milijoną eurų.

Jos teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad Seimo narys Gabrielius Landsbergis turi privatų turtinį interesą švietimo srityje, o jo šeima ir asmeniškai jis pats yra suinteresuoti, kad vystomas švietimo verslas ir toliau išliktų ypač pelningas: UAB "Vaikystės sodas" 2017 metais pelnas prieš apmokestinimą sudarė 674 560 eurų, UAB "Karalienės Mortos mokykla" – 780 533 eurų.

"Matant tokias verslo apimtis nestebina, kad  Landsbergis ir jo verslo įkaitu tapusi konservatorių frakcija visomis išgalėmis priešinosi etatiniam mokytojų apmokėjimui, kuris leidžia padidinti viešajame sektoriuje dirbančių mokytojų atlyginimus. Neišvengiama, kad didėjant atlyginimams viešajame sektoriuje, tektų didinti ir privačiose Landsbergių mokyklose mokamus atlyginimus, o tai mažintų iš verslo gaunamą pelną. Juk tarp mokyklų, ypač miestuose, yra konkurencija dėl mokytojų įdarbinimo", – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė.

Seimo statutas numato, kad draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams. Taip pat teisės aktai reikalauja, kad Seimo narys, turintis privatų interesą, nusišalintų nuo sprendimų toje srityje priėmimo.

Anksčiau Parlamentarė  kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT), o Valstybinės tarnybinės etikos komisijos (VTEK) Seimo narė paprašė įvertinti galimai  Gabrieliaus Landsbergio nedeklaruotų akcijų faktą.

Agnė Širinskienė pabrėžė, kad per 2018 metus Gabrielius Landsbergis privačių interesų deklaracijoje nedeklaravo jokių šeimos turto pardavimo sandorių, gautų papildomų paskolų ar dovanų, dėl to ir kyla klausimas mažiausiai dėl 280 tūkst. eurų piniginių lėšų kilmės.

Pasak jos, paaiškinimo dėl lėšų kilmės Landsbergis nepateikė ir žiniasklaidai, nors ji šiuo klausimu domėjosi.

73
Tegai:
verslas, Seimas, Gabrielius Landsbergis
Dar šia tema
Konservatorių marazmas, arba kaip Landsbergis tapo LKP advokatu
Konservatoriai prašo Karbauskio paviešinti neturtinių teisių perleidimo sutartis
TS-LKD darbuotojų skaičius Seimo rinkimų metu sukėlė įtarimų
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

"Truputį pristabdėme kraujo praliejimą": Nausėda apie naujausią situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 19:11 2020.08.14)
Lietuvos vadovas pasakė, jog Vilnius diplomatiniais kanalais gauna "tam tikrus signalus", kad Minskas vertina Vilniaus, Rygos ir Varšuvos pasiūlytą planą dėl krizės Baltarusijoje sureguliavimo

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad Minskas vertina Vilniaus, Rygos ir Varšuvos planą dėl krizės Baltarusijoje sureguliavimo, praneša TASS.

"Diplomatiniais kanalais taip, mes gauname tam tikrus signalus, kad mūsų pasiūlymai yra sekami, vertinami", — pasakė Lietuvos vadovas.

Nausėdos teigimu, jau matomi realūs pasiūlytų priemonių padariniai, visų pirma, pristabdytas smurtas. Jis pabrėžė, kad geriausias atsakas yra pokyčiai, pastebimi tame, kad sumažėjo kraujo praliejimas.

Taip pat valstybės vadovas pridūrė, kad Baltarusija privalo surengti naujus rinkimus, kad šaliai vadovautų teisėtas prezidentas. Nausėda taip pat pareiškė, kad įvykę rinkimai nebuvo teisėti.

Pasak Nausėdos, Baltarusijoje turėtų įvykti laisvi rinkimai, kuriuose dalyvautų visi į šį postą pretenduojantys kandidatai. Tada Baltarusijos žmonės turės teisėtą prezidentą, pažymėjo Lietuvos vadovas.

Nausėda taip pat pabrėžė, kad Minskui labai svarbu išspręsti šią problemą, ir išreiškė viltį, kad visos šalys yra suinteresuotos išspręsti krizę.

Šią savaitę Lietuvos prezidentas pasiūlė trijų punktų planą, kaip išspręsti padėtį kaimyninėje šalyje. Jis apima konfliktų deeskalavimą, visų sulaikytų protesto akcijų dalyvių paleidimą ir dialogą tarp valdžios bei piliečių. Prie iniciatyvos prisijungė Latvija, Estija ir Lenkija.

Kaip Sputnik Lietuva komentare pažymėjo ekspertas Nikolajus Meževičius, Vilnius niekada negalės tapti tikru tarpininku spręsdamas situaciją Baltarusijoje, nes jis yra suinteresuotas asmuo.

Rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvyko prezidento rinkimai. Pagal galutinius balsų skaičiavimo rezultatus dabartinis respublikos vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., o kandidatė Svetlana Tichanovskaja, kuri dabar yra Lietuvoje, 10,12 proc.

Penktadienį pasirodė Tichanovskajos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Gitanas Nausėda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva gali būti okupantė, bet ne tarpininkė Baltarusijoje

(atnaujinta 19:05 2020.08.14)
Varšuva ir Vilnius yra išskirtinai suinteresuotos šalys tuo, kas vyksta kaimyninėje šalyje, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuva ir Lenkija negali vaidinti tarpininko vaidmens Baltarusijoje susiklosčiusioje situacijoje, nes jos yra suinteresuoti asmenys, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai pasiūlė būti tarpininkais, kad taikiai išspręstų padėtį Baltarusijoje.

Anksčiau Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paskelbė apie kaimyninės šalies krizės sprendimo planą, kurį sudaro trys punktai: konfliktų deeskalavimas, visų sulaikytų protesto akcijų dalyvių paleidimas ir dialogas tarp valdžios bei piliečių. Keturių valstybių vadovai paragino Baltarusijos valdžią "nustoti naudoti jėgą prieš taikius savo tautos atstovus".

Kaip pasakė ekspertas Nikolajus Meževičius, tarpininko statusas — ir, greičiausiai, Nausėda tai puikiai žino — reiškia visišką neutralumą.

Kaip pavyzdį ekspertas paminėjo galimus praeityje konfliktus tarp Ispanijos ir Portugalijos ir pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Brazilija ar Argentina negalėtų tapti tarpininkais, nes jos yra glaudžiai susijusios su šiomis šalimis kaip buvusios kolonijos. Esant tokiai situacijai, tarpininke galėtų tapti Graikija.

"Dabar eikime į mūsų regioną. Tiek Lenkija, tiek Lietuva yra labai suinteresuoti asmenys. Taigi jie niekada negali būti tarpininkais. Okupantais — gali, o tarpininkais — negali. Bet kokiu atveju, kaip sako ekonomistai, jie yra naudos gavėjai iš bet kurio savo tarpininkavimo. Todėl jų čia negali būti iš principo", — pasakė ekspertas.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Pirminiais duomenimis, Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Tichanovskaja — 10,09 proc. Tichanovskajos būstinė iš pradžių pareiškė, kad nepripažįsta CRK rezultatų ir kad jos komandos gauti duomenys iš balsavimo punktų visoje respublikoje parodė, kad ji surinko 70–80 proc. Per pastarąsias kelias dienas į Baltarusijos miestų gatves išėjo piliečiai, nesutinkantys su rezultatais: pirmomis dienomis policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir garsines granatas. Tichanovskaja pati paliko šalį ir išvyko į Lietuvą.

Penktadienį pasirodė jos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Baltarusija, Lenkija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje
Nausėda suabejojo ​​Lukašenkos teisėtumu  
Baltarusijos įvykiai: kas stovi už siekių nuversti Lukašenką?
Merkel griežtai smerkia smurtą Baltarusijoje  
Mergaitė su morkomis

Lietuvoje ant darželinukų ir pradinukų stalo atsiras daugiau morkų

(atnaujinta 19:50 2020.08.14)
Vaikų ugdymo įstaigos gaus pjaustytas ir vakuume supakuotas morkas, tai leis vaikams patrauklia forma visus metus patiekti daržovių, kurios bus puikus užkandis

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvoje 2020–2021 mokslo metais ant darželinukų ir pradinukų stalo atsiras daugiau morkų, praneša Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.

Daržovių Lietuvos darželiuose ir mokyklose suvalgoma mažiau, negu pataria mitybos specialistai, todėl, atsižvelgus į jų rekomendacijas ir apklausas, keičiama Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa.

Vaisių vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programa Lietuvoje pradėta įgyvendinti 2009-2010 mokslo metais, o programa "Pienas vaikams" pradėta vykdyti 2004 m. Nepaisant to, kad programa jau yra įgyvendinama daug metų, iššūkiai išlieka — Lietuvoje gyventojai nesuvartoja rekomenduojamo vaisių ir daržovių kiekio, kuris turėtų siekti bent 400 g dieną, nes Lietuvoje suvartojimas siekia tik 260 g. Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad apie 40-25 proc. vaikų kasdien nevalgo daržovių ir vaisių. 

Programos įgyvendinimo tarpinio vertinimo metu atliktos apklausos duomenimis, net 70,4 proc. respondentų pasisakė už daržovių asortimento ir kiekio didinimą. Dažniausiai respondentai pageidavo papildomai įtraukti daugiau tiekti agurkų (34,8 proc. respondentų), morkų (33,3 proc.), ropių ir ridikų (26,1 proc.) ir pomidorų (26,1 proc.). Apklausoje ugdymo įstaigų atstovai pažymėjo poreikį padidinti produktų įvairovę, taip didinant programos veiksmingumą.

"Vertinant Lietuvoje auginamų daržovių asortimentą ir galimybes vaikams jas patiekti visus mokslo metus, morkos yra tinkamas pasirinkimas, nes Lietuvos daržovių augintojai išaugina daug ir skanių morkų, kurių maistinės savybės yra puikiai išsaugomos visą sandėliavimo laikotarpį", — pasakė Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė.

Pasak Savickienės, buvo pasirinkta vaikams teikti pjaustytas morkas, taip išvengiant užkrovimo papildomo darbo ugdymo įstaigoms, kurios ne visada turi galimybių vaikams paruošti patraukliai vartoti morkas (nuplauti, supjaustyti ir pan.). Pažymima, kad pjaustytų ir vakuume supakuotų morkų tiekimas ugdymo įstaigoms leis vaikams patrauklia forma visus metus patiekti daržovių, kurios bus puikus užkandis ir taip prisidės prie didesnio daržovių vartojimo ir jų populiarinimo bei padidins programos veiksmingumą. 

Anot ministerijos, tai svarbu, dar ir todėl, kad jau kelerius metus iš eilės pavasarį pritrūksta lietuviškų obuolių tiekti vaikams pagal programą. Tuomet balandžio-gegužės mėn. vaikams iš viso nėra tiekiami nei vaisiai, nei daržovės, nes produktų tiekėjai, jei nėra privalomo įpareigojimo tiekti daržoves, nėra suinteresuoti papildomai dirbti.

Vienas svarbiausių programos tikslų — atkreipti dėmesį į ekologiškus, sveikatai palankius maisto produktus, skatinti vartoti daugiau tokių produktų bei formuoti nuostatą, jog  ekologiškas, kokybiškas maistas yra labai svarbus savijautai ir sveikatai. Dar vaikystėje suformuoti tinkamos mitybos įpročiai yra vienas iš geriausių ligų prevencijos būdų.

2020–2021 mokslo metais planuojama skirti 3,17 mln. eurų pieno gaminiams dalyti,  vaisiams ir daržovėms — 2,15 mln. 

Pagal Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą gali būti tiekiamas geriamasis pienas ir pieno gaminiai — jogurtas, kefyras, varškė, švieži ar brandinti sūriai bei vaisiai ir daržovės: morkos, obuoliai, kriaušės bei obuolių, kriaušių, morkų, serbentų, braškių, aviečių, aronijų sultys ar jų mišiniai. 

Be to, parengta metodinė medžiaga pedagogams ir vaikams, skirta vaikus supažindinti su vaisių ir daržovių bei pieno gaminių atsiradimu ant mūsų stalo, jų teikiama nauda sveikatai.

Tegai:
daržovės, sveika mityba, vaikai, ugdymo įstaigos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Vaikų stovyklose ir darželiuose galioja birželio mėnesį nustatyti saugumo reikalavimai
Tyrimo metu atskleista, kad vaikų mirtys nuo koronaviruso labai retos
Skvernelis: mokslo metai prasidės ugdymo įstaigose, o ne prie kompiuterių ekranų iš namų
Nauji mokslo metai: papasakojo, kada prireiks kaukių ir kada bus skelbiamas karantinas