Turkijos užsienio reikalų ministras Mevliutas Čavušohlu

Turkijos URM vadovo vizito laukiama Lietuvoje rugpjūčio 27-28 dienomis

27
(atnaujinta 16:31 2018.08.27)
Vizito metu planuojami jo susitikimai su respublikos prezidente, ministru pirmininku ir užsienio reikalų ministru, taip pat pasirašyti sutartį dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos

VILNIUS, rugpjūčio 27 — Sputnik. Rugpjūčio 27-28 dienomis Lietuvoje lankysis Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlüt Çavuşoğlu (Mevliutas Čavušohlu), praneša Lietuvos URM spaudos tarnyba.

JAV policija Ankaroje, archyvinė nuotrauka.
© AFP 2020 / ADEM ALTAN

Vizito metu ministras susitiks su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, prezidente Dalia Grybauskaite, ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, Seimo atstovais.

Susitikimų metu bus aptariami dvišaliai diplomatiniai ir ekonominiai santykiai, regioninis saugumas ir bendradarbiavimas NATO, situacija Sirijoje ir Artimuosiuose Rytuose, Turkijos ir ES klausimai.

"Vizito metu planuojama pasirašyti atnaujintą Lietuvos Vyriausybės ir Turkijos Vyriausybės sutartį dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos", — teigiama pranešime.

Čavušohlu į Lietuvą atvyksta su atsakomuoju vizitu po Lietuvos užsienio reikalų ministro Linkevičiaus vizitų Ankaroje 2016 metais ir 2018 metais.

27
Tegai:
užsienio politika, Užsienio reikalų ministerija (URM), Turkija, Lietuva
Dar šia tema
Turkijos pakrantėje žuvo devyni migrantai
Daugiau nei 450 Turkijos paplūdimių gavo aukščiausią įvertinimą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

"Truputį pristabdėme kraujo praliejimą": Nausėda apie naujausią situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 19:11 2020.08.14)
Lietuvos vadovas pasakė, jog Vilnius diplomatiniais kanalais gauna "tam tikrus signalus", kad Minskas vertina Vilniaus, Rygos ir Varšuvos pasiūlytą planą dėl krizės Baltarusijoje sureguliavimo

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad Minskas vertina Vilniaus, Rygos ir Varšuvos planą dėl krizės Baltarusijoje sureguliavimo, praneša TASS.

"Diplomatiniais kanalais taip, mes gauname tam tikrus signalus, kad mūsų pasiūlymai yra sekami, vertinami", — pasakė Lietuvos vadovas.

Nausėdos teigimu, jau matomi realūs pasiūlytų priemonių padariniai, visų pirma, pristabdytas smurtas. Jis pabrėžė, kad geriausias atsakas yra pokyčiai, pastebimi tame, kad sumažėjo kraujo praliejimas.

Taip pat valstybės vadovas pridūrė, kad Baltarusija privalo surengti naujus rinkimus, kad šaliai vadovautų teisėtas prezidentas. Nausėda taip pat pareiškė, kad įvykę rinkimai nebuvo teisėti.

Pasak Nausėdos, Baltarusijoje turėtų įvykti laisvi rinkimai, kuriuose dalyvautų visi į šį postą pretenduojantys kandidatai. Tada Baltarusijos žmonės turės teisėtą prezidentą, pažymėjo Lietuvos vadovas.

Nausėda taip pat pabrėžė, kad Minskui labai svarbu išspręsti šią problemą, ir išreiškė viltį, kad visos šalys yra suinteresuotos išspręsti krizę.

Šią savaitę Lietuvos prezidentas pasiūlė trijų punktų planą, kaip išspręsti padėtį kaimyninėje šalyje. Jis apima konfliktų deeskalavimą, visų sulaikytų protesto akcijų dalyvių paleidimą ir dialogą tarp valdžios bei piliečių. Prie iniciatyvos prisijungė Latvija, Estija ir Lenkija.

Kaip Sputnik Lietuva komentare pažymėjo ekspertas Nikolajus Meževičius, Vilnius niekada negalės tapti tikru tarpininku spręsdamas situaciją Baltarusijoje, nes jis yra suinteresuotas asmuo.

Rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvyko prezidento rinkimai. Pagal galutinius balsų skaičiavimo rezultatus dabartinis respublikos vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., o kandidatė Svetlana Tichanovskaja, kuri dabar yra Lietuvoje, 10,12 proc.

Penktadienį pasirodė Tichanovskajos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Gitanas Nausėda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva gali būti okupantė, bet ne tarpininkė Baltarusijoje

(atnaujinta 19:05 2020.08.14)
Varšuva ir Vilnius yra išskirtinai suinteresuotos šalys tuo, kas vyksta kaimyninėje šalyje, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuva ir Lenkija negali vaidinti tarpininko vaidmens Baltarusijoje susiklosčiusioje situacijoje, nes jos yra suinteresuoti asmenys, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai pasiūlė būti tarpininkais, kad taikiai išspręstų padėtį Baltarusijoje.

Anksčiau Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paskelbė apie kaimyninės šalies krizės sprendimo planą, kurį sudaro trys punktai: konfliktų deeskalavimas, visų sulaikytų protesto akcijų dalyvių paleidimas ir dialogas tarp valdžios bei piliečių. Keturių valstybių vadovai paragino Baltarusijos valdžią "nustoti naudoti jėgą prieš taikius savo tautos atstovus".

Kaip pasakė ekspertas Nikolajus Meževičius, tarpininko statusas — ir, greičiausiai, Nausėda tai puikiai žino — reiškia visišką neutralumą.

Kaip pavyzdį ekspertas paminėjo galimus praeityje konfliktus tarp Ispanijos ir Portugalijos ir pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Brazilija ar Argentina negalėtų tapti tarpininkais, nes jos yra glaudžiai susijusios su šiomis šalimis kaip buvusios kolonijos. Esant tokiai situacijai, tarpininke galėtų tapti Graikija.

"Dabar eikime į mūsų regioną. Tiek Lenkija, tiek Lietuva yra labai suinteresuoti asmenys. Taigi jie niekada negali būti tarpininkais. Okupantais — gali, o tarpininkais — negali. Bet kokiu atveju, kaip sako ekonomistai, jie yra naudos gavėjai iš bet kurio savo tarpininkavimo. Todėl jų čia negali būti iš principo", — pasakė ekspertas.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Pirminiais duomenimis, Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Tichanovskaja — 10,09 proc. Tichanovskajos būstinė iš pradžių pareiškė, kad nepripažįsta CRK rezultatų ir kad jos komandos gauti duomenys iš balsavimo punktų visoje respublikoje parodė, kad ji surinko 70–80 proc. Per pastarąsias kelias dienas į Baltarusijos miestų gatves išėjo piliečiai, nesutinkantys su rezultatais: pirmomis dienomis policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir garsines granatas. Tichanovskaja pati paliko šalį ir išvyko į Lietuvą.

Penktadienį pasirodė jos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Baltarusija, Lenkija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje
Nausėda suabejojo ​​Lukašenkos teisėtumu  
Baltarusijos įvykiai: kas stovi už siekių nuversti Lukašenką?
Merkel griežtai smerkia smurtą Baltarusijoje