Kariai

Šiauliuose įsikurs naujas Lietuvos kariuomenės pėstininkų batalionas

60
(atnaujinta 19:49 2018.08.27)
Kadangi teritorijos, kurią jau valdo Krašto apsaugos ministerija, bataliono reikmėms neužtenka, iš Šiaulių miesto bus prašoma perduoti papildomų sklypų

VILNIUS, rugpjūčio 27 — Sputnik. Toliau vystant Lietuvos kariuomenės Motorizuotąją pėstininkų brigadą "Žemaitija", Šiauliuose įsikurs naujas karinis vienetas — Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Tokį sprendimą rugpjūčio 16 dieną priėmė Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba, atsižvelgusi į karinį patarimą, pateiktus specialistų vertinimus ir siūlymus.

Šiauliai, kaip nuolatinė naujojo bataliono dislokacijos vieta, pasirinkti atsižvelgus į tokius esminius kriterijus, kaip operaciniai reikalavimai, personalo komplektavimo galimybės, atstumai iki poligonų, prieigos prie inžinerinių tinklų galimybės.

"Naujas karinis vienetas Vakarų Lietuvoje yra dar vienas realus žingsnis, stiprinant šalies gynybą ir užtikrinant sąlygas bei infrastruktūrą tolimesniam kariuomenės komplektavimui", — sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Naujo bataliono teritorija

Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas įsikurs Pakruojo gatvėje, kur Krašto apsaugos ministerija panaudos pagrindais jau valdo kelis sklypus. Kadangi esamos teritorijos bataliono reikmėms neužtenka, iš Šiaulių miesto bus prašoma perduoti papildomų sklypų. Sprendimą dėl žemės sklypų perdavimo turės priimti Šiaulių miesto taryba.

Planuojama, jog naujoji karinė infrastruktūra bus vystoma viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, galutinį sprendimą dėl to rudenį dar turės priimti Lietuvos Vyriausybė.

Svarstant dėl vietos naujajam pėstininkų batalionui įkurti, buvo nagrinėjami ir kiti variantai, rinktasi buvo net iš keliolikos galimų teritorijų.

Naujo bataliono vadovybė ir kariai

Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas — jau ketvirtasis 2016 metais įsteigtos Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" vienetas. Jis formaliai pradėjo veikti nuo 2018 metų birželio mėnesio. Naujojo bataliono vadu paskirtas majoras Ramūnas Liaučys. Šiuo metu formuojamas bataliono štabas ir valdymo grupė.

Įsteigto bataliono karių pagrindą sudarys nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Profesinės tarnybos kariai užims tik vadovaujančias ir specializuotas pozicijas. Numatoma bataliono struktūra ir ginkluotė — tipinio Lietuvos kariuomenės pėstininkų bataliono.

Kol bus įkurta nuolatinė infrastruktūra, naujojo bataliono štabas laikinai įsikūrė Klaipėdoje, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių 3-iosios rinktinės štabo patalpose. Planuojama, kad dar iki šių metų gruodžio batalione tarnybą pradės apie 140 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, jiems vadovaus apie 40 profesinės karo tarnybos puskarininkių ir karininkų. Pirmuosius bataliono šauktinius planuojama apgyvendinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kareivinėse Klaipėdoje.

Šiuo metu be naujojo Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono Motorizuotąją pėstininkų brigadą "Žemaitija" sudaro dar trys kariniai vienetai — Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų, LDK Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionai ir 2017 metais įsteigtas brg. gen. Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.

Anksčiau Vyriausybės vadovas Saulius skvernelis pabrėžė, jog saugumas išlieka vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų, todėl išlaidos šalies gynybai šiais metais pasieks 2 proc. BVP.

60
Tegai:
Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuvos kariuomenė, Šiauliai, Lietuva
Dar šia tema
Kaip prisiekė Kęstučio bataliono šauktiniai
Baltijos mobilizacija: lietuviai bėga iš respublikos, NATO ateina
Vilniuje vyks karinis paradas Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui paminėti
Lietuvos kariai pateko į eismo įvykį: vienas žuvo, keturi sužaloti
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 12:34 2020.07.04)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, siekiančius nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis, nei esantis, pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Bikinis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 5-osios šventės

(atnaujinta 19:15 2020.07.03)
Liepos pirmasis sekmadienis Lietuvoje paskelbtas Globėjų diena, šiemet taip liepos 5-oji, ir būtent šią dieną prieš daug metu pasaulyje pasirodė pirmaisi bikinis

Liepos 5 yra 186-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (šiemet, keliamaisiais metais — 187-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 179 dienos.

2017 metais Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme liepos pirmasis sekmadienis paskelbtas Globėjų diena. Šiemet globėjams skirta visa savaitė — nuo birželio 29 dienos iki liepos 5 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje vaikus globoja 3 839 šeimos, ir jose auga 4 936 vaikai.  

Katalikai šią dieną mini Šv. Antaną Mariją Zakarijų (1502–1539). Kunigas, rūpestingos ir turtingos motinos našlės pastangomis mokėsi, studijavo mediciną Paduvoje. Grįžęs ėmė laisvalaikiu mokyti vargšus paauglius tikėjimo. Dirbo negailėdamas savęs ir išsekęs anksti mirė.

Istorijoje ši diena pasižymėjo bikinio atsiradimu. Šią dieną 1946 metais Paryžiuje buvo pristatytas pirmas bikinis.

Liepos 5 dieną vardadienius mini Antanas, Butginas, Mantmilė, Karolina, Filomena.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai