Karinis biudžetas, archyvinė nuotrauka

Socialdemokratai priešinasi karinių išlaidų didinimui

47
(atnaujinta 19:57 2018.08.28)
Partijos lyderis Gintautas Paluckas mano, kad gynybai pakanka 2 proc. BVP; jis ragina skirti daugiau pinigų socialinėms reikmėms

VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Lietuvos socialdemokratų partija pareiškė, kad neketina pasirašyti gynybos politikos dokumento, praneša "Parlamentskaja gazeta".

Partijos lyderis Gintautas Paluckas pasisakė prieš privalomą karinę tarnybą ir karinių išlaidų didinimą iki 2,5 proc. BVP. Jo nuomone, Lietuvai pakaks ir 2 proc. BVP, o daugiau lėšų reikia skirti socialiniams poreikiams.

"Aš nelinkęs mažinti grėsmes, bet neketinu gyventi baimėje. Savo ruožtu aš abejoju, kad galime laimėti ginklavimosi varžybas su Rusija, todėl mes ir kalbame apie kolektyvinės gynybos principus, apie įsipareigojimus NATO“, — teigė Paluckas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo socialdemokratų poziciją. Jos nuomone, partijos, kurios lygina gynybos ir socialinius poreikius, elgiasi negražiai ir neatsakingai. Tuo pačiu metu ji pavadino kitų parlamentarų norą padidinti karines išlaidas "protingu".

Respublikos vyriausybė planuoja iki 2030 metų nuosekliai didinti karines išlaidas iki 2,5 proc. BVP ir 2022 metais įvesti visuotinę privalomą karo tarnybą.

Visos parlamentinės partijos, išskyrus socialdemokratus, palaikė šiuos pasiūlymus ir išreiškė pasirengimą pasirašyti atitinkamą dokumentą rugsėjo mėnesį.

Šiais metais pirmą kartą Lietuva įvykdė NATO gynybos finansavimo poreikį ir pasiekė 2 proc. BVP. Tačiau kovo mėnesį Valstybės gynybos taryba patvirtino nuoseklų karinių išlaidų didinimą — iki 2,05 proc. BVP 2019 metais ir iki 2,5 proc. BVP 2030 metais.

Šaukimas į Lietuvos kariuomenę buvo grąžintas 2015 metais. 2018-aisiais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti bus pašaukti 3800 šauktinių. Dar 210 aukštųjų mokyklų studentų nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti per dalyvavimą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.

Interviu Sputnik Lietuva karo apžvalgininkas Aleksandras Žilinas pabrėžė, kad visuotinė karinė tarnyba Lietuvoje paskatins jaunuolių emigraciją iš šalies.

JAV prezidentas Donaldas Trampas, tik atėjęs į valdžią, pradėjo primygtinai reikalauti, kad NATO sąjungininkai įgyvendintų susitarimus. Liepos mėnesį vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje jis ne tik iškėlė klausimą dėl gynybos išlaidų iki 2 proc. BVP, bet ir nustatė naują 4 proc. ribą.

Top 15 šalių, kurių karinės išlaidos yra didžiausios
© Sputnik /
Top 15 šalių, kurių karinės išlaidos yra didžiausios
47
Tegai:
karinės išlaidos, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
Dar šia tema
Pirmenybė karo prievolininkams stoti į valstybės tarnybą prieštarauja Konstitucijai
NATO dešinysis flangas: lietuvių pinigai amerikiečių reikmėms
Paksas: Lietuvos valdžiai rūpi tik karinės išlaidos
Grybauskaitė ragina didinti išlaidas gynybai