Kęstutis Navickas, archyvinė nuotrauka.

Aplinkos ministras ketina uždrausti kūrenimą kietuoju kuru

46
(atnaujinta 12:48 2018.08.29)
Aplinkos ministras siūlo uždrausti kūrenti kietuoju kuru vietose, kuriose yra centrinis šildymas, o pastarasis – žymiai brangesnis nei malkos

VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis neigiamai įvertino dabartinio aplinkos ministro Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane numatomą draudimą kūrenti malkomis, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.

Aplinkos ministras siūlo uždrausti kūrenti kietuoju kuru vietose, kuriose yra centrinis šildymas. O pastarasis – žymiai brangesnis nei malkos. Kalbant paprasčiau, eiliniam piliečiui, ieškančiam pigesnės kuro alternatyvos, bus užmautas apynasris ir jis priverstinai turės naudotis brangesniu centriniu šildymu.

Tokios aplinkos ministro užmačios ne juokais gąsdina mažiau pasiturinčius žmones, tačiau šią vasarą prie to jau turėjome priprasti. Juk dar visai neseniai tas pats Kęstutis Navickas kaip tyčia vėl "lyg iš oro šovė" – reikalingas dyzelinių automobilių apmokestinimas. Ši naujiena taip įaudrino mūsų visuomenę, kad net premjeras, grįžęs po atostogų, turėjo teisintis dėl su Vyriausybės galva nederintų nuostatų.

Pasak Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus, "orinis" ministras vis rangėsi, bandė išsisukinėti, teisintis, tačiau buvo priverstas nuryti karčią piliulę ir pripažinti, kad padarytos rimtos klaidos. 

Parlamentaras piktinasi, kad ministras apsijuokė jau vien tada, kai oficialiai įregistruotą planą pavadino "juodraštiniu variantu", tačiau pastebi ir kitą problemą – antrą kartą šią vasarą ministras išmeta visuomenę priešinančias idėjas, nederinęs jų su savo vadovu, t. y. Ministru Pirmininku.

Politikos apžvalgininkai jau nebesistebi, kuomet aplinkos ministras vadinamas vienu silpniausių ministrų, tačiau ministerijos vadovo dalykiniai gebėjimai turėtų būti kompensuojami bent tinkamu komunikavimu.

Tačiau Navicko valdoma ministerija ne tik ruošia "juodraštinius" projektus, bet užsiima eilinių piliečių gąsdinimu, taip supriešindama ir taip ne visada vieningą mūsų tautą.

Vytautas Kamblevičius viešai klausia ministro, ar ne laikas stabtelėti,  susimąstyti ir padaryti išvadas? Jei klausimas liks neišgirstas, tuomet parlamentaras sakosi palinkėsiąs, prieš dar kartą bandant supriešinti visuomenę, pasikonsultuoti su premjeru, kuriam dažniausiai ir tenka skalbti "ministro-profesionalo" mundurą.

Kamblevičius primena, kad derybose su "valstiečių" frakcija dėl frakcijų susitarimo ir galimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parėmimo pateikti konkretūs derybiniai punktai, kurie  yra svarbiausi.

Lengvatinis tarifas šilumos gamyboje naudojamam kurui yra vienas iš prioritetų. Pasak Seimo nario, Navickas specialiai daro viską, kad kietąjį kurą naudojantiems būtų kuo blogiau, o tai jau kardinaliai prieštarauja pateiktam siūlymui. Tokie ministro žingsniai verčia pamąstyti, ar neverta jam grįžti prie meldinių nendrinukių apsaugos. Juk geriau būti savo vietoj, nei nuolat teisintis ir kalbėti "orinius" dalykus.

Anksčiau Lietuvos socialdemokratų frakcijos atstovai prašė prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Sauliaus Skvernelio įvertinti aplinkos ministro Kęstučio Navicko veiklą.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas sako, kad jeigu nei Prezidentė, nei Vyriausybės vadovas neįvertins aplinkos ministro veiklos, opozicinės frakcijos rudenį vėl rinksis kalbėtis dėl interpeliacijos teikimo Kęstučiui Navickui. Tai jau būtų antra interpeliacija šiam ministrui. Pavasario sesijoje Navickas išvengė atstatydinimo, paremtas valdančiųjų balsų.

46
Tegai:
kuras, Aplinkos ministerija, Kęstutis Navickas
Dar šia tema
Seime pripažino, kad draudimas įvežti naudotus automobilius pažeidė Konstituciją
Šiandien prasidėjo piketų banga "Už medžius"
Aplinkos ministras pasiūlė geriausią atliekų tvarkymo būdą
Verslininkai gali prisitaikyti prie naujosios atliekų apskaitos sistemos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

"Truputį pristabdėme kraujo praliejimą": Nausėda apie naujausią situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 19:11 2020.08.14)
Lietuvos vadovas pasakė, jog Vilnius diplomatiniais kanalais gauna "tam tikrus signalus", kad Minskas vertina Vilniaus, Rygos ir Varšuvos pasiūlytą planą dėl krizės Baltarusijoje sureguliavimo

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad Minskas vertina Vilniaus, Rygos ir Varšuvos planą dėl krizės Baltarusijoje sureguliavimo, praneša TASS.

"Diplomatiniais kanalais taip, mes gauname tam tikrus signalus, kad mūsų pasiūlymai yra sekami, vertinami", — pasakė Lietuvos vadovas.

Nausėdos teigimu, jau matomi realūs pasiūlytų priemonių padariniai, visų pirma, pristabdytas smurtas. Jis pabrėžė, kad geriausias atsakas yra pokyčiai, pastebimi tame, kad sumažėjo kraujo praliejimas.

Taip pat valstybės vadovas pridūrė, kad Baltarusija privalo surengti naujus rinkimus, kad šaliai vadovautų teisėtas prezidentas. Nausėda taip pat pareiškė, kad įvykę rinkimai nebuvo teisėti.

Pasak Nausėdos, Baltarusijoje turėtų įvykti laisvi rinkimai, kuriuose dalyvautų visi į šį postą pretenduojantys kandidatai. Tada Baltarusijos žmonės turės teisėtą prezidentą, pažymėjo Lietuvos vadovas.

Nausėda taip pat pabrėžė, kad Minskui labai svarbu išspręsti šią problemą, ir išreiškė viltį, kad visos šalys yra suinteresuotos išspręsti krizę.

Šią savaitę Lietuvos prezidentas pasiūlė trijų punktų planą, kaip išspręsti padėtį kaimyninėje šalyje. Jis apima konfliktų deeskalavimą, visų sulaikytų protesto akcijų dalyvių paleidimą ir dialogą tarp valdžios bei piliečių. Prie iniciatyvos prisijungė Latvija, Estija ir Lenkija.

Kaip Sputnik Lietuva komentare pažymėjo ekspertas Nikolajus Meževičius, Vilnius niekada negalės tapti tikru tarpininku spręsdamas situaciją Baltarusijoje, nes jis yra suinteresuotas asmuo.

Rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvyko prezidento rinkimai. Pagal galutinius balsų skaičiavimo rezultatus dabartinis respublikos vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., o kandidatė Svetlana Tichanovskaja, kuri dabar yra Lietuvoje, 10,12 proc.

Penktadienį pasirodė Tichanovskajos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Gitanas Nausėda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva gali būti okupantė, bet ne tarpininkė Baltarusijoje

(atnaujinta 19:05 2020.08.14)
Varšuva ir Vilnius yra išskirtinai suinteresuotos šalys tuo, kas vyksta kaimyninėje šalyje, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuva ir Lenkija negali vaidinti tarpininko vaidmens Baltarusijoje susiklosčiusioje situacijoje, nes jos yra suinteresuoti asmenys, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai pasiūlė būti tarpininkais, kad taikiai išspręstų padėtį Baltarusijoje.

Anksčiau Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paskelbė apie kaimyninės šalies krizės sprendimo planą, kurį sudaro trys punktai: konfliktų deeskalavimas, visų sulaikytų protesto akcijų dalyvių paleidimas ir dialogas tarp valdžios bei piliečių. Keturių valstybių vadovai paragino Baltarusijos valdžią "nustoti naudoti jėgą prieš taikius savo tautos atstovus".

Kaip pasakė ekspertas Nikolajus Meževičius, tarpininko statusas — ir, greičiausiai, Nausėda tai puikiai žino — reiškia visišką neutralumą.

Kaip pavyzdį ekspertas paminėjo galimus praeityje konfliktus tarp Ispanijos ir Portugalijos ir pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Brazilija ar Argentina negalėtų tapti tarpininkais, nes jos yra glaudžiai susijusios su šiomis šalimis kaip buvusios kolonijos. Esant tokiai situacijai, tarpininke galėtų tapti Graikija.

"Dabar eikime į mūsų regioną. Tiek Lenkija, tiek Lietuva yra labai suinteresuoti asmenys. Taigi jie niekada negali būti tarpininkais. Okupantais — gali, o tarpininkais — negali. Bet kokiu atveju, kaip sako ekonomistai, jie yra naudos gavėjai iš bet kurio savo tarpininkavimo. Todėl jų čia negali būti iš principo", — pasakė ekspertas.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Pirminiais duomenimis, Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Tichanovskaja — 10,09 proc. Tichanovskajos būstinė iš pradžių pareiškė, kad nepripažįsta CRK rezultatų ir kad jos komandos gauti duomenys iš balsavimo punktų visoje respublikoje parodė, kad ji surinko 70–80 proc. Per pastarąsias kelias dienas į Baltarusijos miestų gatves išėjo piliečiai, nesutinkantys su rezultatais: pirmomis dienomis policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir garsines granatas. Tichanovskaja pati paliko šalį ir išvyko į Lietuvą.

Penktadienį pasirodė jos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Baltarusija, Lenkija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje
Nausėda suabejojo ​​Lukašenkos teisėtumu  
Baltarusijos įvykiai: kas stovi už siekių nuversti Lukašenką?
Merkel griežtai smerkia smurtą Baltarusijoje