Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, archyvinė nuotrauka

Pranckietis skelbia, kad biudžete užteks pinigų gynybai ir socialinei sričiai

30
(atnaujinta 15:16 2018.08.29)
Seimo pirmininkas pritaria vyriausybės siūlymui didinti krašto apsaugos išlaidas iki 2,5 proc. BVP

VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasisakė už gynybos išlaidų didinimą iki 2030 metų, jo nuomone, valstybė gali sau leisti tiek skirti.

"Mes jau du procentus paskyrėme gynybai, ir tuo galime didžiuotis kaip šalis. Esame tik šešios skiriančios šalys, esame rodomos kaip pavyzdys tarp kitų NATO šalių. <…> Tai yra partijų susitarimas, šiuo metu valstybė gali tiek skirti", – "Žinių radijui" trečiadienį sakė Seimo pirmininkas.

Komentuodamas socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko poziciją nepritarti gynybos finansavimo didinimui, Pranckietis tvirtina, kad socialdemokrato požiūris yra neteisingas ir supriešinantis du skirtingus dalykus.

Anot Seimo pirmininko, negalima supriešinti gynybos ir socialinės srities, kaip tai siūlo daryti Paluckas, kuris tvirtina, kad papildomas išlaidas gynybai verčiau būtų išleisti socialinei sričiai.

"Tai yra neteisingas supriešinimas dviejų dalykų, mes turime rūpintis ir gynyba, ir socialiniais dalykais, bet tai neturi priešinti vienas kito. Biudžetas vienas, bet jis turi tenkinti ir vienus, ir kitus poreikius", – teigė Pranckietis.

Prieš dieną socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas pasisakė prieš privalomą karinę tarnybą ir karinių išlaidų didinimą iki 2,5 proc. BVP. Jo nuomone, Lietuvai pakaks ir 2 proc. BVP, o daugiau lėšų reikia skirti socialiniams poreikiams.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo socialdemokratų poziciją. Jos nuomone, partijos, kurios lygina gynybos ir socialinius poreikius, elgiasi negražiai ir neatsakingai. Tuo tarpu kitų parlamentarų norą padidinti karines išlaidas ji pavadino "protingu".

Respublikos vyriausybė planuoja iki 2030 metų nuosekliai didinti karines išlaidas iki 2,5 proc. BVP ir 2022 metais įvesti visuotinę privalomąją karo tarnybą. Visos parlamentinės partijos, išskyrus socialdemokratus, palaikė šiuos pasiūlymus ir išreiškė pasirengimą pasirašyti atitinkamą dokumentą rugsėjo mėnesį.

Šiais metais pirmą kartą Lietuva įvykdė NATO gynybos finansavimo poreikį ir pasiekė 2 proc. Tačiau kovo mėnesį Valstybės gynybos taryba patvirtino nuoseklų karinių išlaidų didinimą — iki 2,05 proc. BVP 2019 metais ir iki 2,5 proc. BVP 2030 metais.

Top 15 šalių, kurių karinės išlaidos yra didžiausios
© Sputnik /
Top 15 šalių, kurių karinės išlaidos yra didžiausios
30
Tegai:
karinės išlaidos, gynyba, Viktoras Pranckietis
Dar šia tema
Paksas: Lietuvos valdžiai rūpi tik karinės išlaidos
Karo ekspertas: JAV "sumeta" Lietuvai seną karinį šlamštą
Lietuvos militarizmas įgauna afrikietišką specifiką