TAriama slaptas CŽV kalėjimas, archyvinė nuotrauka

Lietuva apskundė EŽTK sprendimą dėl CŽV slapto kalėjimo

33
(atnaujinta 14:50 2018.09.03)
EŽTK sprendimas įsigaliojo rugpjūčio 31 dieną, Teisingumo ministerija teigia, kad skundas nusiųstas penktadienio vakarą

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Vyriausybė pateikė skundą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTK) Abu Zubaido byloje, kuris teigė, kad Lietuva suteikė savo teritoriją CŽV slaptam kalėjimui, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Teisingumo ministeriją.

Anksčiau Lietuvos vyriausybės atstovybės EŽTT spaudos tarnyba pranešė, kad šalies vyriausybė neskųs Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Zubaido byloje. Savo ruožtu vėliau Lietuvos respublikos premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad vyriausybė pakeitė savo poziciją ir apskųs EŽTT sprendimą.

"Penktadienio vakarą EŽTK buvo nusiųstas skundas", — pabrėžė ministerija.

Gegužės pabaigoje EŽTT Zubaido prieš Lietuvą byloje nusprendė, kad Lietuvos respublika pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Teismas nusprendė, kad Lietuva privalo sumokėti Abu Zubaidui 130 tūkst. eurų.

Pavasarį Strasbūro teismas oficialiai pripažino, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas, kuriame buvo kankinami kaliniai. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Lietuvos valdžios institucijos žinojo apie netinkamą elgesį su žmonėmis. Tyrimas pradėtas po pateikto EŽTT Saudo Arabijos piliečio Abu Zubaido skundo. Jis yra įtariamas įvykdęs teroro išpuolį 2001 rugsėjo 11 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Klausimas, ar kaliniai buvo atvežami į Lietuvą, liko atviras, ypač dėl to, kad Jungtinės Amerikos Valstijos atsisakė pateikti bet kokią informaciją šiuo klausimu. 2016 metų birželio mėnesį Lietuva pristatė EŽTT pranešimą, kad Baltijos respublikos teritorijoje neegzistuoja slaptas CŽV kalėjimas, kuriame laikomi žmonės, įtariami terorizmu po 2001 metų rugsėjo išpuolių.

33
Tegai:
skundas, Europos Žmogaus Teisių Teismas
Dar šia tema
JTO nuleido Vilnių ant žemės. Ar gali Grybauskaitė toliau vaidinti demokratę?
Lietuva atmetė idėją apskųsti EŽTT sprendimą dėl slapto CŽV kalėjimo
Dalia žino, ką daryti: Lietuvoje surengtas eilinis "kremliofobų" šabas
Ukrainos vicepremjeras Aleksejus Reznikovas

Ukrainos vicepremjeras pareiškė nematantis karo su Rusija grėsmės

(atnaujinta 09:30 2020.06.02)
Ukrainos vicepremjeras pažymėjo, kad šalies rytiniame fronte išbandymą išlaikė 350 tūkstančių Ukrainos karių, ir tai yra potencialas, kurio šiandien neturi daugelis Europos šalių

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Ukrainos vicepremjeras, ministras laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos klausimais Aleksejus Reznikovas mano, kad dabar nėra didelio masto karo tarp Rusijos ir Ukrainos grėsmės.

Anot Reznikovo, jis nemato "Rusijos kariuomenės perkėlimo" į Ukrainos gilumą galimybės, nes "rytiniame fronte išbandymą išlaikė 350 tūkstančių Ukrainos karių, ir tai yra potencialas, kurio šiandien neturi daugelis Europos šalių".

"Todėl aš manau, kad šiandien negali būti didelio masto karo. Ypač ekonominės krizės... ir koronaviruso pandemijos sąlygomis. Taip, yra iššūkis, bet mes jau šešerius metus gyvename su šiuo iššūkiu", — pirmadienį televizijos laidos "Teisė į valdžią" eteryje kanale "ICTV" pasakė Reznikovas.

Tačiau kartu Reznikovas pažymėjo, kad situacijos Donbase sureguliavimo klausimu yra nesklandumų.

"Aklavietė" (situacijos sureguliavime — Sputnik) atsirado tada, kai pasirodė Minsko susitarimų tekstas. Kai buvo parašyta, kad Ukraina pirmiausia turi surengti rinkimus, o tada, pavyzdžiui, perimti sienos kontrolę. Tai jau padėjo pagrindą "aklavietei". Bet aš esu optimistas, manau, kad nėra aklaviečių, reikia ieškoti išeities", — pridūrė jis.

Tegai:
karas, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Rusijos atstovas UNESCO: Kijevas elgiasi lyg laukinis žmogus su pagaliu koncerte
Zelenskis pareiškė, kad būtinos tiesioginės derybos su Vladimiru Putinu
Ukraina atidės "sienos" su Rusija statybą dėl galimai išgrobstytų lėšų
Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas

Puškovas paaiškino, kodėl JAV pradėjo "byrėti"

(atnaujinta 09:27 2020.06.02)
Rusijos senatoriaus teigimu, iš pastarųjų dienų įvykių galima pamatyti, kad Jungtinėse Valstijose prasidėjo sąmyšio laikai

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas pareiškė, kad JAV prasidėjo "sąmyšio" laikai, tokią nuomonę jis išreiškė savo Twitter paskyroje.

"JAV pradeda byrėti. Tai galima pamatyti Sirijoje ir Afganistane, iš katastrofos su COVID-19 pačiose JAV, iš nesugebėjimo padėti Europos sąjungininkams pandemijos piko metu, iš isterinių, bet neaiškių kaltinimų Kinijos atžvilgiu, iš rasinio maišto, iš vidaus skilimo. JAV įėjo į sąmyšio laikus", — parašė senatorius.

JAV miestuose kilo protestų ir riaušių banga po afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties Mineapolyje dėl policijos kaltės. Internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose buvo matyti, kad policijos pareigūnai uždėjo Floyd'ui antrankius, parvertė jį ant žemės ir vienas iš jų keliu užspaudė jam kaklą. Floyd'as kelis kartus sakė, kad negali kvėpuoti, tada nutilo.

Vyras mirė reanimacijoje. Oficiali teismo medicinos ekspertizė patvirtino, kad jis mirė nuo smaugimo.

Prasidėjus riaušėms, keturi policininkai buvo atleisti, o vienas iš jų buvo apkaltintas aplaidumu.

Tegai:
JAV, Rusija, Aleksejus Puškovas
Dar šia tema
"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas
Chaosas ir plėšikavimas: JAV kelias dienas negali suvaldyti protestų
Rusija žodžius apie šalies poveikį JAV protestams pavadino melu
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus