Vyriausybės rūmai, archyvinė nuotrauka.

Vyriausybės rūmuose pasirašytas susitarimas "Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių"

17
(atnaujinta 10:34 2018.09.10)
Susitarimu įsipareigojama nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiais metais

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Vyriausybės rūmuose pasirašytas Lietuvos Respublikos Seime atstovaujančių partijų susitarimas "Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių", rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

Susitarimas apima pagrindines Lietuvos gynybos politikos nuostatas, tinkamo gynybos finansavimo užtikrinimą, Lietuvos kariuomenės stiprinimą ir personalo iššūkių sprendimą, karo tarnybos patrauklumo bei visuomenės ir valstybės institucijų atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimą.

Pasak premjero, šiandieniniu susitarimo pasirašymu aiškiai parodoma, kad nepaisant kandžių replikų ir politinių kivirčų, valdantieji ir opozicija sugeba susivienyti ir susėsti prie vieno stalo vardan Lietuvos saugumo ateities. Jo teigimu, per pastaruosius kelerius metus pasiekta daug. Lietuvos gynybos finansavimas  jau šiemet siekia 2 proc.  bendrojo vidaus produkto. 

Susitarimu įsipareigojama nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiais metais.

Dokumentu sutariama dėl bendrųjų kariuomenės vystymo prioritetų, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybos pajėgumų ir sausumo pajėgų vystymui, įsipareigojama užtikrinti žvalgybos tarnybų finansavimą ir remti kibernetinio saugumo pajėgumus. Pripažįstant tarnybos kariuomenėje pridėtinę vertę visuomenės atsparumo ir gynybos potencialo stiprinimui ir įvertinus bendrą Lietuvos kariuomenės komplektavimo, modernizacijos, infrastruktūros plėtros  galimybių ir poreikių situaciją, sutariama, kad 2022 metais bus sprendžiama dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Pabrėžta, kad partijos bendromis pastangomis stengsis pasipriešinti  neatsakingoms spekuliacijoms, priešinant gynybos finansavimą su kitomis jautriomis sritimis.

Ypatingas dėmesys susitarime skiriamas hibridinių grėsmių užkardymui: įvertinant nacionaliniam saugumui ir visuomenės atsparumui kylančias grėsmes ir rizikos veiksnius susitarime numatoma parengti valstybės apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją. Ją įgyvendinant numatoma stiprinti šių grėsmių stebėjimą ir pasirengimą jas užkardyti bei valdyti, šią veiklą koordinuojančiam padaliniui Vyriausybėje į procesą įtraukiant valstybės institucijas, visuomenę, nevyriausybines organizacijas ir žiniasklaidą.

Numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šio susitarimo galiojimo laikotarpiu kartu su susitarimą pasirašiusių partijų deleguotais atstovais kiekvienais metais, prieš nacionalinio biudžeto patvirtinimą, apsvarstys ir įvertins šio susitarimo vykdymo eigą.

Susitariančių partijų vardu dokumentą pasirašė  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemar Tomaševski.

17
Tegai:
gynybos finansavimas, Vyriausybė
Dar šia tema
Grybauskaitė iš Seimo laukia tik atsakingų sprendimų
Selektyvi žodžio laisvė Lietuvoje
Kitą savaitę į Lietuvą atvyks Angela Merkel
Lietuva stebės karines pratybas Baltarusijoje
Discussion