Teismas, archyvinė nuotrauka

Advokatė vertina Sausio 13-osios bylos kaltinamąjį Melį kaip politikos auką

73
(atnaujinta 20:33 2018.09.11)
Rusijos piliečio, kaltinamojo Sausio 13-osios byloje Jurijaus Melio advokatė sako, kad jos klientas buvo tuometinės sovietų politinės valdžios auka

VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Antradienį, rugsėjo 11 dieną, Vilniaus apygardos teisme kalbą sakė advokatė Galina Kardanovskaja, kuri gina rezervo pulkininką Jurijų Melį, kaltinamąjį Sausio 13-osios byloje.

Ji teigia, kad Melis yra auka ir politinės padėties įkaitas, o byla yra politizuota, rašo "Parlamentskaja gazeta".

Jurijus Melis kaltinamas tuo, kad per tragiškus įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto važiavo tanku. Lietuvos prokuratūra teigia, kad prie televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių. Pranešama, kad žuvo 14 žmonių, 32 buvo sunkiai sužeisti, daugiau nei 1000 žmonių patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų. Įvykių dalyviai iš Tarybų pusės teigia, kad laisvės gynėjai buvo nužudyti provokatorių, kurie šaudė iš kaimyninių namų stogų.

Jurijus Melis, kuris buvo suimtas 2014 metų kovą, kai kaip turistas atvyko į Lietuvą, pripažino, kad jis buvo viename iš tankų, tačiau, jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą buvo padaryti tik trys tušti šūviai. 

"Dalyvaudamas operacijoje buvai įsitikinęs, kad Lietuva priklauso Sovietų Sąjungai. Aš turėjau visus pagrindus taip manyti. Situacija buvo sudėtinga ir prieštaringa", – teisme kalbėjo Melis.

Nepaisant to, prokuratūra reikalauja, kad jis būtų nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme. Anksčiau buvo kalbama apie įkalinimą iki gyvos galvos.

Tuo tarpu Vilniaus teisininkė Galina Kardanovskaja teisme sakė: "Išnagrinėjus bylos medžiagą, atlikus teisės normų analizę, manau, kad kaltinimai yra pareikšti nepagrįstai, pažeidžiant fundamentalius teisės principus, baudžiamasis persekiojimas turi būti nutrauktas, nesurinkta neginčijamų ir patikimų įrodymų".

Ji teigė, kad byla yra politizuota, o Melis "yra politinės valdžios auka ir įkaitas, jis nebijo atsakomybės, tačiau reikia vertinti įvykius taip, kaip jie vyko".

Dar 2014 metais Rusijos Federacijos federalinės asamblėjos federacinė taryba kreipėsi į Lietuvos Seimą su prašymu "paskatinti maksimaliai objektyvų Melio bylos tyrimą be politizacijos ir istorinių sąskaitų suvedimo, o tik tarptautinės teisės pagrindu".

Sausio 13-osios byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje — beveik 500, liudytojų — apie tūkstantį. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas — 13 tomų.

Byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje. Teismo posėdžiuose dalyvauja tik du kaltinamieji — Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas.

Advokatas: Rusija gali paskelbti tarptautinę Sausio 13-osios bylos teisėjų paiešką >>

Pasak Lietuvos valdžios institucijų, 1991 metų sausio 13-osios naktį, TSRS daliniams puolant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

73
Tegai:
Sausio 13-osios byla, Jurijus Melis
Temos:
Sausio 13-osios byla (91)
Dar šia tema
Rusijoje gyvenantis kaltinamasis Sausio 13-osios byloje nori dalyvauti teisme
Teismas atsisakė paleisti kaltinamajį Sausio 13-osios byloje
Lietuvos rusofobai susirūpinę Sencovo likimu, pamiršę apie rąstą savo akyje
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja papasakojo apie savo gyvenimo sąlygas Lietuvoje

(atnaujinta 20:34 2020.10.22)
Moteris interviu metu taip pat pasakojo, ką sakė savo vaikams apie persikėlimą į kaimyninę respubliką

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja teigė, kad butas, kuriame ji gyvena su vaikais Lietuvoje, mokamas per labdaros fondus. Apie tai ji pasakojo laidoje "A, pogovorit?" žurnalistei Irinai Šichman.

Tichanovskajos paklausta, ar ji nuomojasi būstą, ar jį suteikė vyriausybė.

"Tai labdaros fondai. Aš gyvenu su vaikais, jie eina į mokyklą", — sakė moteris.

Pasak Tichanovskajos, ji persikėlimą į Lietuvą vaikams paaiškino siedama situaciją su koronavirusu. Taip pat ji priduria, kad ši istorija iš dalies skirta jauniausiai dukrai paaiškinti, kodėl jie nelanko darželio.

"Baltarusijoje turime koronavirusą ir išvažiavome iš ten, kad nesusirgtume", — paaiškino ji.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja.

Po rinkimų Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. O Baltarusijoje jos iniciatyva opozicija sukūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia.

Pirmosiomis protestų Baltarusijoje dienomis veiksmai virto smurtiniais protestuotojų ir teisėsaugos institucijų susidūrimais. Opozicija ragina tęsti protestus, valdžia reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga priėmė keletą sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, kurias tada palaikė Šveicarija, kuri nėra ES narė, tačiau laikėsi jos sankcijų politikos.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad vykstantys protestai šalyje koordinuojami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad riaušėms vadovauja JAV, o europiečiai "žaidžia išvien". Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
politika, Lietuva, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti — ES užsienio politikos kančios
"Liko penkios dienos". Tichanovskaja kreipėsi į Baltarusijos jėgos struktūras
Seimo rinkimai

Lietuvos lenkai kreipėsi į teismą dėl rinkimų rezultatų atšaukimo

(atnaujinta 17:28 2020.10.22)
LLRA-KŠS ir Darbo partijos atstovai dėl anksčiau šią savaitę nustatytų pažeidimų paprašė Vyriausiosios rinkimų komisijos panaikinti rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. LLRA-KŠS prašo teismo panaikinti rinkimų rezultatus Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje, rašo leidinys Ekspress nedelia.

Konservatorė Agnė Bilotaitė (29,27 % balsų) ir Laisvės partijos kandidatė Rita Balčiūnienė (11,92 %) šioje apygardoje pateko į antrąjį turą.

Trečią vietą šioje apygardoje užėmė LLRA-KŠS atstovė Renata Cytacka, surinkusi 11,22 % balsų.

LLRA-KŠS kartu su Cytacka prašo teismo nutraukti pakartotinį balsavimą šioje apygardoje, taip pat įpareigoti VRK teikti informaciją apie žinomus pažeidimus rinkimų metu.

LLRA-KŠS ir Darbo partijos atstovai dėl anksčiau šią savaitę nustatytų pažeidimų paprašė Vyriausiosios rinkimų komisijos panaikinti rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje.

Pasak politikų, abejonių kelia biuleteniai, rasti balsadėžėse be antspaudų, didelis negaliojančių biuletenių skaičius ir tai, kad reitingo balai keliuose biuleteniuose buvo užrašyti tuo pačiu rašikliu, ta pačia ranka.

Trakų Vokės apylinkėje ir Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje nustatyta, kad maždaug dešimtadalis visų balsų nebuvo suskaičiuoti arba suskaičiuoti netinkamai. VRK atleido šios apygardos rinkimų komisijos pirmininką dėl prastos rinkimų darbo organizavimo kokybės.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyks sekmadienį, spalio 25 dieną.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
rinkimai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą
LLRA-KŠS kandidatė pareiškė apie "beprecedentį persekiojimą" rinkimų metu
VRK atidėjo sprendimą dėl LLRA-KŠS skundo, susijusio su Seimo rinkimais
COVID-19 testas

Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19

(atnaujinta 20:51 2020.10.22)
Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje, dabar reikšmingas kiekvieno šalies gyventojo indėlis, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tai reiškia, kad būtina laikytis prevencijos priemonių, o susirgus — patiems imtis veiksmų ir informuoti didelę riziką sąlytį turėjusius asmenis, kad jie izoliuotųsi ir informuotų NVSC, o ne laukti specialistų skambučio.

NVSC informuoja, kad šiuo metu vėluoja asmenų, kurių testai koronavirusinei infekcijai nustatyti teigiamai, epidemiologinė diagnostika. Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas.

Kaip elgtis susirgus?

  1. Izoliuotis.
  2. Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis, kad izoliuotųsi ir užpildytų NVSC anketą: https://nvsc.lrv.lt/salyti-turejusiu-asmenu-anketa ir lauktų NVSC specialistų skambučio izoliacijoje.
  3. Kreiptis į savo šeimos gydytoją, klausyti jo nurodymų.
  4. Kai susisieks NVSC specialistas, teikti jo prašomą informaciją.

Kaip elgtis sąlytį turėjusiam asmeniui?

Sąlytį turėjęs asmuo — tai su užsikrėtusiuoju 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir dvi savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus.

Jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam COVID-19 ligai būdingi simptomai nepasireiškė, tokiu atveju sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 valandas iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.

Didelės rizikos sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kuris:

  • su užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą;
  • jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais;
  • buvimas uždaroje patalpoje su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ilgiau nei 15 minučių.

Mažos rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių.

Tegai:
koronavirusas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Veryga papasakojo, kokiu atveju globos įstaigų pacientai bus vežami į ligonines
ULAC vadovas papasakojo apie kraujo grupės ir užsikrėtimo COVID-19 ryšį
ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas dėl sienų atidarymo