Dalia Grybauskaitė dalyvauja neformalioje Europos Vadovų Taryboje Zalcburge, nuotrauka iš įvykio vietos

Grybauskaitė: kovai su nelegalia migracija reikia ilgalaikių Europos sprendimų

21
(atnaujinta 14:00 2018.09.20)
Zalcburge Grybauskaitė pristatė Lietuvos patirtį sienų apsaugoje, kuria galėtų pasinaudoti kitos ES šalys, siekiant išspręsti nelegalios migracijos problemas

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Prievartinės priemonės nelegalios migracijos atžvilgiu neveikia, Europai reikalingi ilgalaikiai ir veiksmingi sprendimai, mano Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Į neformalią Europos Vadovų Tarybą Zalcburge susirinkę Europos Sąjungos šalių vadovai  rugsėjo 19-20 dienomis tariasi dėl ilgalaikių priemonių nelegaliai migracijai pažaboti.

"Prievartinės priemonės neveikia – nelegalios migracijos šalyse jos suprantamos kaip kvietimas prieglobsčio ieškoti Europoje. Bendrijai reikalingi ilgalaikiai ir veiksmingi sprendimai, kurie padėtų panaikinti nelegalios migracijos priežastis, kontroliuoti ekonominių migrantų srautus, operatyviai reaguoti į iššūkius ir užkirsti kelią problemoms, joms dar neįgavus sniego gniūžtės efekto", — rašo Grybauskaitės spaudos tarnyba.

Grybauskaitės teigimu, nors sutelktos visos Bendrijos pastangos davė sėkmingų rezultatų – prieš dvejus metus įsigaliojus ES ir Turkijos susitarimui, nelegalios migracijos srautai slopsta, tačiau spaudimas Europai išlieka, o ES vis dar yra traukos centras geresnio gyvenimo ieškantiems ekonominiams migrantams.

"Todėl būtina nuosekliai dirbti keliomis pagrindinėmis kryptimis: užtikrinti veiksmingą išorės sienų apsaugą, stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, per ES ir kitus tarptautinius fondus skatinti Afrikos šalių vystymąsi, greitinti nelegalių migrantų sugrąžinimo procedūras, numatyti prieglobsčio teikimo galimybes arčiau konfliktų zonų", — sakė Lietuvos vadovė.

Prezidentės kanceliarijos pranešime teigiama, kad išorės sienų stiprinimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų. Lietuva teikia pasiūlymą nustatyti bendrą ES išorės sienų apsaugos standartą, kuris suvienodintų visų šalių narių sienų apsaugos sistemas, įdiegtų modernias stebėjimo ir kontrolės technologijas. Tai padėtų panaikinti šiuo metu egzistuojančias spragas, kai dėl nepakankamos išorės sienų apsaugos kai kuriose valstybėse nelegalūs migrantai lengvai patenka į Šengeno zoną.

21
Tegai:
nelegali migracija, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Pritarta siūlymui įvesti bendrą sienos apsaugos standartą
Kaip migruoja lietuviai savo šalyje
Senoji Europa "siurbia smegenis" iš jaunųjų Europos šalių
Politologas: Briuselis gali priversti Baltijos šalis priimti daugiau migrantų
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

"Nepripažįstame Lukašenkos". Kodėl ES neįvedė naujų sankcijų Minskui

(atnaujinta 15:15 2020.09.23)
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Žosepas Borelis yra pasirengęs atvykti į Baltarusiją padėti išspręsti politinę krizę. Tačiau, pasak jo, Aleksandras Lukašenka nėra linkęs bendrauti su ES

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lenkija, Lietuva ir Rumunija pažadėjo baltarusiams suteikti galimybę keliauti be vizų, o pačioje respublikoje tęsiasi masiniai protestai. Ko nori Briuselis ir kitos Europos sostinės ir kokią įtaką situacijai daro mitingai — RIA Novosti straipsnyje.

Įprasti mitingai

"Ministrai (Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai) davė tvirtą signalą: mes nepripažįstame Lukašenkos teisėtumo, laikome rinkimų rezultatus suklastotais", — pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų posėdžio sakė Borelis.

Buvo raginama užmegzti nacionalinį dialogą, bet ir sankcijas bandė paskelbti. Nepavyko. "Nebuvo vieningos nuomonės", — paaiškino Borelis. Sutrukdė Kipras, reikalaudamas, kad Europos Sąjunga padarytų įtaką Turkijai, išgaunančiai dujas Kipro ekonominėje zonoje.

Tačiau Minsko sankcijomis nepagąsdinsi. ES jas jau įvedė 2004 metais, ir tik iš dalies jas panaikino 2016 metais.

Atsižvelgiant į tai, Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos vyriausybės pasiūlė Europos Sąjungai Baltarusijos piliečiams suteikti bevizį režimą ir atvirą prieigą prie finansinių išteklių, skirtų "pertvarkyti ir pradėti liberalią ekonomiką". Kaip savo Twitter paskyroje rašė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Vilnius, Varšuva ir Bukareštas paragino Briuselį parengti paramos paketą būsimai demokratinei Baltarusijai, siekiant prisidėti prie jos politinės, ekonominės ir socialinės pertvarkos.

Pačioje respublikoje protesto mitingai nesiliauja pusantro mėnesio. Šeštadienį Minske įvyko dar vienas "moterų žygis", vadinamas "žėrinčiuoju" — jo dalyvės nešėsi blizgančius plakatus. Policija vėl sulaikė demonstrantus, ir jie, žinoma, buvo tam pasirengę. "Omonininkas paėmė mane už rankos ir nuvedė prie automobilio, — sakė viena protestuotojų. — Maniau, kad galėčiau šiek tiek pagerinti šią situaciją ir oriai iš jos išeiti. Aš paklausiau, ar galiu jį paimti už parankės. Jis atsakė, kad žinoma, ir mes gražiai nuėjome iki automobilio".

Akcijos gatvėse tęsėsi ir sekmadienį. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sulaikyta daugiau nei 400 žmonių, dauguma jų — sostinėje. Minske iš viso buvo suskaičiuota 18 tūkstančių protestuotojų. Breste buvo naudojamos ašarinės dujos, policininkas garsiniu užtaisu paleido įspėjamąjį šūvį į orą.

Ministerija taip pat pakomentavo į internetą patekusius saugumo pareigūnų, kurie esą dalyvavo malšinant protestus, asmens duomenis. Tai, kad darbuotojai, ieškodami apsaugos, kreipėsi į įvairius fondus, yra klastotė, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Paskelbtam sąrašui yra ketveri metai.

"Per šį laiką daugelis persikėlė į kitas pareigas, į kitus skyrius ir departamentus, kai kurie išėjo iš darbo", — sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovė Olga Čemodanova ir pridūrė, kad konfidenciali informacija nebuvo atskleista. O toks melas, priešingai, "tik sustiprina darbuotojų moralę".

Neuždarykite durų

Baltarusijos politologas Valerijus Karbalevičius pastebi: sankcijos, nepatvirtintos dėl Kipro, yra daug švelnesnės nei prieš Lukašenkos administraciją priimtos ankstesniais metais.

RIA Novosti pašnekovas primena, kad po prezidento rinkimų 2010 metų gruodžio mėnesį Minske taip pat vyko masiniai nesankcionuoti protesto mitingai, kuriuos lydėjo sulaikymai. Valdžia taip pat apkaltino užsienio žvalgybos agentūras dalyvavimu riaušėse. Europos Sąjunga įvedė sankcijas tiek Baltarusijos pareigūnams, tiek respublikos įmonėms.

"Dabar ES labiau rūpinasi vidinėmis, o ne išorinėmis problemomis, — sako Karbalevičius. — Be masinių protestų nebūtų sureaguota. Kadangi pastaraisiais metais Briuselis pradėjo kitaip vertinti Baltarusijos režimą. Svarbiausia, kad nebūtų politinių kalinių, kraujo gatvėse".

Apskritai Europos biurokratija Lukašenką vertina gana nuolaidžiai.

Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Андрей Александров

"Jis nevisiškai palaikė Rusiją po 2014 metų, ir tai Europa įvertino bei nepriekabiavo dėl žmogaus teisių pažeidimo", — aiškina Karbalevičius.

"Ekonominė pagalba buvo skirta valdžios institucijoms, o nevyriausybinių organizacijų finansinė parama, priešingai, buvo sumažinta", — priduria ekspertas. Krizę respublikoje jis laiko konfliktu tarp visuomenės ir valdžios.

Rusijos politologas Aleksandras Nosovičius mano, kad Briuselis elgsis atsargiai.

"Daugelio politikų nuomone, Lukašenkai neturėtų būti uždarytos visos durys, nes tai neleis Baltarusijos vadovybei grįžti prie geopolitinių manevrų tarp Rusijos ir Vakarų. Minsko ir Maskvos suartėjimas būtų Vakarų pralaimėjimas, todėl jie nenori visiškai nutraukti ten ryšių", — sako ekspertas.

"ES nėra vieningos sankcijų srityje, — tęsia jis. — Sutariama, kad jos apskritai reikalingos, Lukašenka nepripažįstamas. Tačiau taip pat yra suvokimas, kad tai neturėtų būti santykių lūžis."

Tačiau Varšuvai ir Vilniui atsivėrė antras kvėpavimas politikoje, kurią jie visada vykdė Baltarusijos kryptimi.

"Lenkijos ir Lietuvos vadovybė, palaikydama ryšius su Minsku, suvaidino piktų tyrėjų vaidmenį. Švelniai taktikai pirmenybę teikė Vakarų Europos šalys ir JAV, o lenkai ir lietuviai rėmė Baltarusijos opoziciją — radikalią, nacionalistinę ir antirusišką", — sakė Nosovičius.

Taigi, jie bando kalti geležį, kol ji karšta: gauti biudžetus naujoms programoms Baltarusijoje.

Protestai išsikvėpia, o entuziazmas Vakaruose taip pat blėsta. Opozicijos scenarijus, kaip perimti valdžią "blickrygo" būdu, nepasitvirtino. "Akivaizdu, kad teks išsaugoti dabartinę politinę sistemą ir Baltarusijos orientaciją į Rusiją", — apibendrina politologas.

Lenkija ir Baltijos šalys toliau darys spaudimą Minskui, tikėdamosi sustiprinti savo pozicijas NATO, prognozuoja ekspertas. Tačiau laikui bėgant jos taip pat nusiramins — rimstant politinei krizei.

Tegai:
Europa, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu
Politikas: Baltijos šalys turėtų pagalvoti, kas laukia Baltarusijos, jei Lukašenka išeis
Baltarusijoje įvyko Lukašenkos inauguracija
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

"Jokia ceremonija nesukurs teisėtumo iliuzijos": Nausėda įvertino Lukašenkos teisėtumą

(atnaujinta 15:16 2020.09.23)
Nausėdos teigimu, jokia ceremonija — pompastiška ar slapta — nepakeis šio neginčijamo fakto ir nesukurs teisėtumo iliuzijos

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatas yra neteisėtas ir Aleksandro Lukašenkos inauguracijos ceremonija to nepakeis.

"Baltarusijos prezidento rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Rinkimų rezultatas yra neteisėtas. Jokia ceremonija — pompastiška ar slapta — nepakeis šio neginčijamo fakto ir nesukurs teisėtumo iliuzijos. Raginu organizuoti naujus rinkimus, pagrįstus dialogu su pilietine visuomene ir su ESBO stebėtojais", — parašė Nausėda Twitter paskyroje.

Anksčiau užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įvertino trečiadienį netikėtai įvykusią Lukašenkos inauguraciją kaip "farsą". Pasak jo, pats įvykis nieko nekeičia — "buvęs prezidentas nuo to netampa mažiau buvusiu".

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, pasak Centrinės rinkimų komisijos, Lukašenka laimėjo surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus, išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

Baltarusijos prezidento spaudos sekretorė Natalija Eismont anksčiau RIA Novosti sakė, kad dar nepaskelbė jo inauguracijos datos, tačiau pažadėjo tai padaryti "arčiau ceremonijai numatyto laiko". Tačiau trečiadienį valstybinė naujienų agentūra "BelTa" pranešė, kad Lukašenka užėmė Baltarusijos prezidento pareigas, o inauguracijos ceremonija vyko Nepriklausomybės rūmuose.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Baltarusija, Aleksandras Lukašenka, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Linkevičius Lukašenkos inauguraciją vadina "farsu"
Aleksejus Navalnas

Navalnas papasakojo apie savo planus po išėjimo ligoninės

(atnaujinta 15:46 2020.09.23)
Navalnas pasidalijo savo planais — kasdien lankytis pas kineziterapeutą, galbūt reabilitacijos centre

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Aleksejus Navalnas pareiškė, kad jo pasveikimui nebereikia stacionaraus gydymo, jis kiekvieną dieną planuoja lankytis pas kineziterapeutą ir, galbūt, vykti į reabilitacijos centrą.

"Po 32 dienų ligoninėje gydytojai nusprendė, kad tolesniam sveikimui reikia ne stacionarinio gydymo, o gyvenimo normalizavimo. Vaikščioti, leisti laiką su šeima. Pasinerti į kasdienį gyvenimą. Iš pradžių paprašiau nuvesti kur nors, kur yra medžių", — savo Instagram paskyroje rašė Navalnas.

Taip pat jis pasidalijo savo planais — kasdien lankytis pas kineziterapeutą, galbūt reabilitacijos centre.

"Stovėti ant vienos kojos. Visiškai atgauti kontrolę ties pirštais. Laikyti pusiausvyrą. Juokinga, aš svajojau išmokti plaukti vandenlente ir išmokau šią vasarą. Ir dabar aš mokausi stovėti ant vienos kojos. Įvairių juokingų dalykų atradau. Aš negaliu mesti kamuolio kaire ranka. Sugauti galiu, o mesti — negaliu", — pridūrė Navalnas.
View this post on Instagram

Первый раз меня подвели к зеркалу, через 24 дня в реанимации (из которых 16 в коме). Из зеркала на меня посмотрел персонаж фильма «Властелин колец». И поверьте, это был совсем не эльф. Я ужасно расстроился: подумал, что меня никогда не выпишут. Но врачи продолжали делать своё чудо, я занимался с физиотерапевтом, ел, старался больше спать (самая большая проблема до сих пор). Последние дни мне даже уже разрешали выходить на общий балкон 2 раза по 5 минут в день. Правда, от балкона было ещё больше тоски: погода отличная, солнце светит, внизу какие-то парки и деревья, а я в палате. Но вот день пришёл - ура! После 32 дней в госпитале врачи решили, что дальнейшее восстановление требует не стационарного лечения, а нормализации жизни. Ходить, проводить время с семьей. Прогрузиться в рутину ежедневных движений. И вот - хоп - я уже ковыляю по парку в штанах на три размера больше. Первым делом попросил отвезти меня куда-нибудь, где есть деревья. Планы пока простые: физиотерапевт каждый день. Возможно, реабилитационный центр. Стоять на одной ноге. Полностью вернуть контроль над пальцами. Держать баланс. Забавно, я мечтал научиться ездить на вейк-борде за катером по волне и научился этим летом. А теперь учусь стоять на одной ноге. Всякие смешные штуки обнаружились. Например, я не могу кидать мяч левой рукой. Даже поймать могу, а кинуть - нет. Мозг просто не хочет делать это движение. Или писать от руки. До последнего времени не получалось в строчку. Все время в столбик начинал. Реабилитация, в общем. Ещё раз огромное спасибо всей команде врачей клинике «Шарите» и профессору Экарду лично. Они сделали невероятную работу. Всем вам спасибо за поддержку 💪. Она была и остаётся очень важной. Не думайте, что я не знаю, что пишите. Как только я начал более-менее соображать, мне читали комменты. Буду, кстати, стараться немного больше времени проводить в соцсетях. Вчера приходила нейропсихолог, делала тесты, проверяя, не поглупел ли я. Спрашиваю: чего делать, чтобы быстрее вернуться с точки зрения не только физической, но и головы. Ответ понравился: читайте больше, пишите в соцсети. Играйте в видеоигры. Надо узнать, можно ли получить в больнице рецепт на PS 5.

A post shared by Алексей Навальный (@navalny) on

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Vokietijos "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Navalno hospitalizavimo dieną Rusijos prokuratūra ir policija pradėjo patikrinimus. Rusijos ambasada Berlyne teigė, kad tikisi, jog Vokietija kuo greičiau atsakys į Rusijos generalinės prokuratūros rugpjūčio 27 dienos prašymą suteikti teisinę pagalbą Navalno byloje. Rusijos tyrimų komitetas anksčiau buvo nusiuntęs Vakarų Sibiro administracijai Navalno šalininkų pareiškimą, kad neva buvo pasikėsinta į opozicionieriaus gyvybę. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalniu de facto vykdomi, bet jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atliekamas ir de jure.

Rugsėjo 7 dieną Berlyno "Šaritė" klinika pranešė, kad Navalno būklė pagerėjo, jis buvo išvestas iš komos ir atjungtas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato.

Tegai:
apsinuodijimas, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
NATO ragina į Navalno incidentą "reaguoti stipriu tarptautiniu mastu"
Rusijoje "Navalno byla" siejama su ataka prieš "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV gali įtraukti Baltijos šalis į koaliciją prieš "Nord Stream-2"