Oro gynybos bataliono kariai treniruojasi vykdyti Ignalinos atominės elektrinės gynybą

Lietuvos kariai surengė pratybas, skirtas Ignalinos AE gynybai

55
(atnaujinta 23:15 2018.09.28)
Oro gynybos bataliono kariai pratybų metu naudojo kilnojamuosius raketinius oro gynybos kompleksus RBS-70 ir apžvalgos radarus

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai treniruojasi vykdyti Ignalinos atominės elektrinės oro erdvės gynybą vertinamosiose lauko taktinėse pratybose "Taiki strėlė 2018", praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

Pratybos prasidėjo rugsėjo 24 dieną ir pasibaigs penktadienį, rugsėjo 28 dieną. 

"Vienas iš bataliono uždavinių yra strateginių valstybės objektų gynyba nuo antpuolių iš oro, todėl šių pratybų metu budintis oro gynybos būrys, ginkluotas raketiniais oro gynybos kompleksais RBS-70 ir apžvalgos radarais Mk IV Giraffe, išsidėstė aplink Ignalinos atominę elektrinę ir vykdo jos apsaugą", — teigiama pranešime.

Pratybose taip pat dalyvauja ir prie koordinavimo darbų prisideda VSAT prie LR VRM Ignalinos pasienio rinktinės Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinys, Valstybės įmonės Ignalinos Atominės Elektrinės (IAE) Fizinės saugos organizavimo tarnyba ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino Štabo bataliono Ryšių kuopa. 

Ignalinos AE buvo uždaryta 2009 metais, po to prasidėjo eksploatavimo nutraukimo darbai. Tai buvo viena iš Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą sąlygų. Vėliau sekė AE demontavimo darbai, kuriuos planuojama užbaigti 2038 metais.

На службе защиты Игналинской атомной станции
Oro gynybos bataliono kariai treniruojasi vykdyti Ignalinos atominės elektrinės gynybą

Lietuva nuolat plečia gynybines pajėgas ir rengia įvairias karines pratybas, bijodama vadinamosios "Rusijos grėsmės". Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau ne kartą pareiškė, kad Vilnius jaučia "grėsmę" dėl "pasikartojančių Rusijos pratybų pasienyje ir Baltijos jūroje, kibernetinių atakų ir Kaliningrado srities militarizacijos".

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Maskva neketina nieko pulti, o NATO naudojasi Vakarų isterija, kad padidintų karinio kontingento ir technikos skaičių šalia Rusijos sienų.

55
Tegai:
karinės pratybos, kariai, Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Lietuva
Dar šia tema
Pavojingas neveikimas: kokia grėsmė slypi Ignalinos AE išmontavime?
Varšuva

"Kreipkitės į Putiną": lenkai pasisakė apie reparacijas dėl Antrojo pasaulinio karo

(atnaujinta 17:38 2021.03.01)
Anksčiau Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vienodos Vokietijos ir TSRS atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Lenkija dokumente paskelbta "pirmąja abiejų totalitarinių režimų auka"

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lenkiško leidinio "Interia" skaitytojai įvertino kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto viceministro Jaroslavo Selino (Jarosław Selin) planus reikalauti iš Rusijos atlyginti žalą dėl Antrojo pasaulinio karo.

Anksčiau Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Arntas Freitagas fon Loringovenas (Arndt Freytag von Loringhoven) teigė, kad karo žalos atlyginimo klausimas yra uždarytas politiškai. Jis priminė, kad Berlynas už Antrąjį pasaulinį karą Varšuvai sumokėjo du milijardus eurų.

Selinas nesutiko su Vokietijos diplomatu, sakydamas, kad Sovietų Sąjunga neva nesumokėjo Lenkijai iš Vokietijos gautos kompensacijos.

"Lenkijos valstybė liko šalių, kurios po Antrojo pasaulinio karo sulaukė reparacijų, sąrašo gale", — sakė Selinas ir teigė, kad Varšuva turi "moralinę teisę" į teisingumą.

Ministras pripažino, kad tai pasiekti nebus lengva, tačiau pabrėžė, kad Lenkija turėtų nuolat kelti šią temą ir "pateikti reikalavimus".

Lenkų žiniasklaidos skaitytojai atkreipė dėmesį į Selino pozicijos klaidingumą ir priminė TSRS vaidmenį išlaisvinant ir išsaugant Lenkiją kaip valstybę.

Pavyzdžiui, skaitytojas Tomas pažymėjo, kad Sovietų Sąjunga tapo nugalėtoja kare, nors Varšuva atsisako tai pripažinti.

"Nebūtų Lenkijos, jei ne tie 650 tūkstančių sovietų karių, kurie žuvo Lenkijos žemėje kovodami su Hitleriu", — rašė jis.

Skaitytojas priminė, kad po karo Lenkijai atiteko daug Vokietijos miestų ir išplėsta prieiga prie jūros.

"Dabar Lenkija reikalauja kompensacijos. Ji priklauso nugalėtojams, o ne pralaimėjusiems", — apibendrino jis.

Kawa cukier pasivadinęs skaitytojas rašė, kad Selinas nemato savo pareiškimo pasekmių.

"Kadangi vokiečiai sumokėjo kompensacijas TSRS, o tam tikra šių pinigų dalis turėjo būti skirta Lenkijai, Vokietija atsakė į tokį reikalavimą: kreipkitės ne į mus, o į Putiną", — pridūrė komentatorius.

Skaitytojas, pasivadinęs Taka Prawda, paragino grąžinti po karo gautas žemes Vokietijai ir tik po to reikalauti atlyginti žalą.

Vartotojas Hej su juo sutiko pažymėdamas, kad trečdalis Lenkijos teritorijos yra žemės, kurios prieš karą buvo Vokietijos dalis.

"Nustokite kelti šią temą apskritai. <...> Nėra jokios logikos", — pridūrė jis.

Savo ruožtu komentatorius slapyvardžiu Wa pavadino viceministro idėją absurdiška ir palygino ją su Stokholmo reikalavimu kompensuoti Švedijos potvynį (1655–1660 m. Švedijos kariuomenės invazija į Lenkiją — Sputnik).

Antrojo pasaulinio karo žalos atlyginimo temą nuolat kelia Lenkijos politikai. 2019 metų gruodžio mėnesį Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vienodos Vokietijos ir TSRS atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Lenkija dokumente paskelbta "pirmąja abiejų totalitarinių režimų auka".

Praėjusių metų vasarį Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Pavelas Jablonskis paskelbė "besąlygišką" šalies teisę į Rusijos reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą. 

Vėliau Lenkijos valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" lyderis Jaroslavas Kačinskis sakė, kad Maskva, kaip ir Berlynas, privalo sumokėti Varšuvai kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą. Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa pavadino Kačinskio pareiškimą absurdišku.

Tegai:
reparacija, Antrasis pasaulinis karas, Baltarusija, Lenkija
Rusijos ir ES vėliavos

ES nuolatiniai atstovai sutarė dėl sankcijų Rusijai

(atnaujinta 15:07 2021.03.01)
Tikimasi, kad į sąrašą įtrauktų asmenų pavardės paaiškės šią savaitę, kai sąrašas bus paskelbtas oficialiame žurnale

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Nuolatiniai ES valstybių narių atstovai pradėjo rengti sankcijas Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, rašo RIA Novosti.

"Taip, rašytinė procedūra buvo ką tik pradėta", — sakė agentūros šaltinis.

Tikimasi, kad į sąrašą įtrauktų asmenų pavardės paaiškės šią savaitę, kai sąrašas bus paskelbtas oficialiame žurnale.

Sprendimą dėl ribojamųjų priemonių Rusijos piliečiams asociacijos valstybių narių užsienio reikalų ministerijų vadovai priėmė vasario 22 dieną. Jis įsigalios paskelbus sąrašą.

Kaip anksčiau pranešė žiniasklaida, naujos sankcijos greičiausiai paveiks "Tyrimų komiteto pirmininką, Rusijos gvardijos direktorių, Rusijos generalinį prokurorą ir FSIN vadovą".

Vasario 2 dieną Maskvos teismas dėl daugybės sąlygų pažeidimų panaikino Navalno atidėtą bausmę "Yves Rocher" byloje ir pakeitė ją laisvės atėmimo bausme bendrojo režimo kolonijoje. Maskvos miesto teismas pripažino sprendimą pakeisti atidėtą Navalno bausmę realia. Kolonijoje jis turės praleisti apie dvejus su puse metų. Europos Žmogaus Teisių Teismas paneigė teiginius, kad Navalnas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už politinę veiklą: Strasbūras nepripažino "Yves Rocher" bylos politinių motyvų, nors ir priteisė kompensaciją už namų areštą, kurią Rusijos valdžia sumokėjo.

Tegai:
sankcijos, Rusija, ES
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijai ir Rusijai nėra ko jaudintis dėl sankcijų
Nausėda pasiūlė "skausmingą" sankcijų Rusijai versiją
Žingsnis į priekį, du atgal — kodėl ES sankcijos Rusijos atžvilgiu juokingos?
Greitoji pagalba, archyvinė nuotrauka

Mirtina avarija Trakų rajone: "Audi" susidūrė su krovininiu automobiliu

Po susidūrimo su vilkiku žuvo lengvojo automobilio keleivis,  abiejų automobilių vairuotojai dėl įvairių sužalojimų paguldyti į ligoninę

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Pirmadienį Trakų rajone įvyko avarija, per kurią susidūrė automobilis ir sunkvežimis, vienas žmogus žuvo, du sužeisti, praneša policijos departamentas.

Incidentas įvyko apie 15 val. 56 min., kelio Vilnius–Marijampolė 60-ame km. Automobilis „Audi 80“, vairuojamas vyro (g. 1994 m.), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu krovininiu automobiliu "DAF" su puspriekabe, vairuojamu vyro (g. 1999 m.). 

Eismo įvykio metu žuvo lengvojo automobilio keleivis bei sužaloti abiejų automobilių vairuotojai, kurie dėl įvairių sužalojimų paguldyti į ligoninę. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.

Tegai:
Trakų rajonas, eismo įvykis, avarija
Dar šia tema
Lietuvoje dėl stirnos žuvo automobilio vairuotojas
Mirtini eismo įvykiai Lietuvoje: žuvo vairuotoja ir pėsčiasis
Tragiška avarija Trakų rajone: žuvo penki jauni žmonės