Kibernetinis saugumas, archyvinė nuotrauka

Viešosios įstaigos ir įmonės bendrai dalyvauja kibernetinėse pratybose

24
(atnaujinta 15:36 2018.10.09)
Be to, visą savaitę kibernetinio saugumo ir gynybos pratybose dalyvaus Lietuvos kariuomenė ir sąjungininkų atstovai

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Šią savaitę, spalio 8-12 dienomis,  Lietuvoje vyksta kibernetinio saugumo ir gynybos pratybos "Kibernetinis skydas 2018" ir "Gintarinė migla 2018", kuriose bendrai treniruojasi valstybės viešojo ir privataus sektorių institucijos bei įmonės, Lietuvos kariuomenė ir sąjungininkų atstovai, rašo Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

"Pastaraisiais metais situacija kibernetinėje erdvėje ėmė sparčiai keistis. Kibernetinės atakos tapo nauju, moderniu pavojingu ginklu, galinčiu suparalyžiuoti ne tik atskirų įstaigų, gamybos, prekybos, transporto, ryšių, elektros energijos, vandens tiekimo įmonių, bet ir valstybės ginkluotos gynybos operacijas", – sako krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Vienu metu organizuojamose Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ir Lietuvos kariuomenės pratybose užduotys yra skirtingos, tačiau pagrindinis dėmesys bus skiriamas visų dalyvaujančių institucijų veiksmų koordinacijai ir kuo efektyvesniems sprendimams, siekiant sustiprinti Lietuvos kibernetinį saugumą ir gynybą.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) rengiamos pratybos "Kibernetinis skydas 2018" orientuotos į valstybės lygmens pasirengimą kibernetinėms grėsmėms, jose tikrinamos Nacionalinio kibernetinių incidentų valdymo plano procedūros. Šiemet pratybose dalyvaus apie 140 atstovų iš daugiau nei 30 Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus institucijų bei įmonių, valdančių valstybės informacinius išteklius ir ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą.

Lietuvos kariuomenės pratybose "Gintarinė migla 2018" dalyviai vykdys kibernetinės gynybos užduotis pagal konkretų scenarijų, akcentuojant karinių kibernetinių pajėgumų rengimą. Pratybose treniruosis Gynybos štabo Ryšių ir informacinių sistemų valdybos kariai, LDK Gedimino štabo bataliono Tinklų valdymo ir kibernetinės gynybos moduliai, komplektuojami profesinės karo tarnybos ir aktyvaus rezervo kariais, taip pat Vilniaus universiteto ir AB "Lietuvos geležinkeliai" reagavimo į kompiuterinius incidentus komandos.

"Kiberatakos" ir kišimasis į prezidento rinkimus: kas neleidžia lietuviams užmigti >>

Pratybose "Kibernetinis skydas" ir "Gintarinė migla" šiais metais perėjo į tarptautinį lygmenį — į pratybas "Kibernetinis skydas 2018" įtraukiamos Lietuvos inicijuoto ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) rėmuose vystomo kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto komanda, o "Gintarinė migla 2018" — JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir JAV Karinių oro pajėgų kibernetinės gynybos komponento jungtinė greito reagavimo į kibernetinius incidentus komanda.

Abiejų pratybų treniruojamos komandos veiks tiek iš mokymų vietų Vilniuje ir Kaune, tiek ir nuotoliniu būdu iš savo institucijų bei įmonių.

Pratybose jau trečius metus vyksta glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo institucijomis — mokymams skirtą virtualią informacinę ir kitą infrastruktūrą suteikia Kauno technologijos ir Vilniaus universitetai. Lietuvos kariuomenė, stiprindama bendradarbiavimą su Vilniaus universitetu, 2018 metų rugsėjį pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

24
Tegai:
kibernetinės pratybos, kibernetinis saugumas, "Kibernetinis skydas"
Dar šia tema
Danijos parlamentas paragino užpulti Rusiją kibernetinėje erdvėje
Lietuva sukurs vieningas ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas
CERT apdorojo 54,4 tūkst kibernetinių incidentų
Lietuvos iniciatyva ES sukurs kibernetines greitojo reagavimo pajėgas
Подсчет бюллетеней на выборах президента Белоруссии, 9 августа 2020 года

Baltarusijos CRK paskelbė galutinius prezidento rinkimų rezultatus

(atnaujinta 15:01 2020.08.14)
Nuo sekmadienio vakaro Baltarusijoje vyksta protestai dėl balsavimo rezultatų, žmonės reikalauja peržiūrėti rezultatus

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka laimėjo prezidento rinkimus, kurie vyko rugpjūčio 9 dieną. Informacija buvo paskelbta penktadienį respublikos centrinės rinkimų komisijos tinklalapyje.

"Komisijos sprendimu buvo patvirtinti rinkimų rezultatai. Baltarusijos Respublikos prezidentu išrinktas Aleksandras Grigorjevičius Lukašenka", — sakoma pranešime.

Galutiniais duomenimis, Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai, kuri buvo vadinama jo pagrindine konkurente.

Pirminiais duomenimis, Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — 10,09 proc. Tikhanovskajos būstinė iš pradžių pareiškė, kad nepripažįsta CRK rezultatų ir kad jos komandos gauti duomenys iš balsavimo punktų visoje respublikoje parodė, kad ji surinko 70–80 proc. Per pastarąsias kelias dienas į Baltarusijos miestų gatves išėjo piliečiai, nesutinkantys su rezultatais: pirmomis dienomis policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir garsines granatas. Tichanovskaja pati paliko šalį ir išvyko į Lietuvą.

Penktadienį iš pasirodė jos vaizdo pranešimas, kuriame ji raginta pasirašyti deklaracijas ir taip ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenko, archyvinė nuotrauka

Lukašenka paneigė pranešimus apie išvykimą Baltarusijos

(atnaujinta 12:51 2020.08.14)
Dabartinis prezidentas taip pat pakomentavo protestus įvairiose Baltarusijos įmonėse: pasak jo, darbo sustabdymas prives prie rinkų praradimo

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paneigė gandus apie tai, kad išvyko iš respublikos, pranešė Sputnik Baltarusija.

"Visų pirma, aš esu gyvas ir ne užsienyje, kaip sako kai kurie mūsų gerbiami "sviadomyja": "prezidentas paliko šalį ir yra užsienyje". Šiandien 14-oji, mes susitikome tam, kad aptartume statybų pramonės darbus", — citavo jį RIA Novosti.

Dabartinis prezidentas taip pat pakomentavo protestus įvairiose Baltarusijos įmonėse: pasak jo, darbo sustabdymas prives prie rinkų praradimo.

Lietuvos Seimas
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Jei jie streikuos dvi dienas, konkurentai — rusai ir kanadiečiai — persižegnos. Ir greitai pateiks rinkai tai, ką nori tiekti. <...> Žmonėms reikia tai paaiškinti: jei norite — streikuokite, jei norite dirbti — dirbkite", — pabrėžė Lukašenka.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Ketvirtadienį CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, prezidento rinkimai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva grasina Minskui "kitais veiksmais", jei planas bus ignoruojamas
Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje
Nausėda suabejojo ​​Lukašenkos teisėtumu  
Klaipėdos uostas

Paskelbti galutiniai tyrimų rezultatai po incidento Klaipėdos jūrų uoste

(atnaujinta 14:45 2020.08.14)
Pažymima, kad remiantis po teršalų surinkimo ties Melnrage, Giruliais, Karkle, Palanga ir Smiltyne paimtų grunto mėginių tyrimų duomenimis, naftos produktų smėlyje neaptikta

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Paaiškėjo paskutiniai tyrimų rezultatai dėl Klaipėdos jūrų uoste įvykusio incidento, praneša Aplinkos ministerija.

Pažymima, kad remiantis po teršalų surinkimo ties Melnrage, Giruliais, Karkle, Palanga ir Smiltyne paimtų grunto mėginių tyrimų duomenimis, naftos produktų smėlyje neaptikta. 

Pažymima, kad minėtose vietose pakartotinai paimtų vandens mėginių tyrimų rezultatai parodė, kad po teršalų surinkimo naftos produktų taip pat neaptikta ir vandenyje.

"Pirmųjų mėginių, paimtų ties I ir II Melnrage rezultatai parodė, kad iškart po įvykio tarša Baltijos jūros paviršiniuose vandenyse viršijo metinę ribinę normą. Išsiliejimo dieną paimtų mėginių koncentracija ties I Melnrage siekė 2,2 mg/l, o ties II Melnrage — 8,1 mg/l", — teigiama pranešime.

Rugpjūčio 9 dieną įvykus incidentui Klaipėdos jūrų uoste, Aplinkos apsaugos agentūros specialistai nuvyko į įvykio vietą ir paėmė vandens mėginius, skirtus išsiliejusių naftos produktų identifikavimui bei teršalų koncentracijai nustatyti. Vandens mėginiai buvo paimti Klaipėdos jūrų uoste, ties I Melnrage ir II Melnrage. Ištyrus juos laboratorijoje, nustatyta, kad uosto teritorijoje pasklidę teršalai yra dyzelinas.

Tegai:
nafta, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Kauno oro uostą papildė du nauji priešgaisriniai automobiliai
Vilniaus oro uoste pasieniečiai sučiupo du teisėsaugos vengusius lietuvius