CŽV slaptas kalėjimas, archyvinė nuotrauka

Lietuva negaus jokio paaiškinimo JAV dėl CŽV slapto kalėjimo

59
(atnaujinta 19:47 2018.10.09)
Amerikiečiai, kaip rodo neseni įvykiai, atvirai ignoruoja tarptautinę teisę ir nemano, kad būtina komentuoti savo veiksmus, sako ekspertas Aleksandras Šatilovas

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Jungtinės Valstijos atsisakė pateikti Lietuvos prokurorams duomenis, susijusius su slaptu CŽV kalėjimu respublikoje. Atsakymas nurodė, kad Vašingtonas negali pateikti reikalaujamos informacijos, taip pat atsakyti į prokurorų klausimus.

Rusijos Federacijos finansų universiteto Sociologijos ir politikos mokslų fakulteto dekanas Aleksandras Šatilovas interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad JAV pastaruoju metu atvirai ignoruoja tarptautinę teisę ir atsisako komentuoti bet kokius klausimus.

"Jų reakcija akivaizdi. Akivaizdi ir Lietuvos reakcija. Aišku, kad šis kalėjimas buvo įsteigtas Lietuvos teritorijoje su vietos elito ir vadovybės leidimu. Dabar, kai šis faktas tapo viešas, akivaizdu, kad vadovybės atsakas turėtų būti toks: plačiai atmerkti akis ir su pasipiktinimu reikalauti amerikiečių paaiškinimų. Žinoma, jokio paaiškinimo Vašingtonas nepateiks. Tai toks standartinis politinis žaidimas",— sakė ekspertas.

Šatilovas taip pat pridūrė, kad abi valstybės stengsis nutylėti šią situaciją ir sumažinti informacinius ir teisinius nuostolius.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį atmetė Lietuvos vyriausybės skundą dėl EŽTT nuosprendžio, susijusio su kalinio Abu Zubaido pareiškimu, kad Lietuva suteikė CŽV leidimą savo teritorijoje įkurti slaptą kalėjimą. 

Politologas: Lietuva bijo JAV bausmės už duomenų apie CŽV kalėjimą atskleidimą >>

Gegužės pabaigoje EŽTT Zubaido prieš Lietuvą byloje nusprendė, kad Lietuvos Respublika pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Teismas nusprendė, kad Lietuva privalo sumokėti Abu Zubaidui 130 tūkst. eurų.

"Teisėjų kolegija atmetė Lietuvos prašymą perduoti bylą Strasbūro teismo Didžiosios kolegijos peržiūrai", — sakė RIA Novosti Lietuvos teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius. Jis pridūrė, kad nėra duomenų apie skundo atmetimo priežastis.

Pavasarį Strasbūro teismas oficialiai pripažino, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas, kuriame buvo kankinami kaliniai. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Lietuvos valdžios institucijos žinojo apie netinkamą elgesį su žmonėmis. Tyrimas pradėtas po pateikto EŽTT Saudo Arabijos piliečio Abu Zubaido skundo. Jis yra įtariamas įvykdęs teroro išpuolį 2001 rugsėjo 11 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Klausimas, ar kaliniai buvo atvežami į Lietuvą, liko atviras, ypač dėl to, kad Jungtinės Amerikos Valstijos atsisakė pateikti bet kokią informaciją šiuo klausimu. 2016 metų birželio mėnesį Lietuva pristatė EŽTT pranešimą, kad Baltijos respublikos teritorijoje neegzistuoja slaptas CŽV kalėjimas, kuriame laikomi žmonės, įtariami terorizmu po 2001 metų rugsėjo išpuolių.

59
Tegai:
CŽV kalėjimas, Lietuva
Dar šia tema
JT komitetas paragino Lietuvą visiškai išsklaidyti įtarimus dėl CŽV kalėjimo
JTO nuleido Vilnių ant žemės. Ar gali Grybauskaitė toliau vaidinti demokratę?
Dalia žino, ką daryti: Lietuvoje surengtas eilinis "kremliofobų" šabas
Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų Gitano Nausėdos ir Emanuelio Makrono susitikimas

Makronas vizito į Lietuvą metu pasisakė dialogą su Rusija

(atnaujinta 15:06 2020.09.29)
Kaip pažymima, Prancūzijos vadovas ir anksčiau bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos palaikymą sunkiausiais klausimais

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, jog Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, kad kovotų už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti savo poziciją dėl Maskvos Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" kontekste, rašo portalas "Euroactiv".

Kaip pažymi interneto leidinys, per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos paramą sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Tačiau Makrono bandymai "nuliūdino kitų Europos šalių vyriausybes", ypač Rytų Europoje. Jų vertinimu, dabar mažai kas skatina atšilimą santykiuose po 2014 metų įvykių Ukrainoje.

Prancūzijos prezidento vizitas į Lietuvą šį pirmadienį pasižymi tuo, kad jis tapo pirmuoju nuo 2001 metų. Kelionės metu Makronas nusprendė laikytis savo strategijos.

"Požiūris, kaip mes matome dalykus, yra toks: jei norime pasiekti taiką Europos žemyne, turime dirbti su Rusija", — cituoja "Euroactiv" Prancūzijos prezidento pareiškimą susitikime su kolega iš Lietuvos Gitanu Nausėda.

"Aš tai sakau žemėje, kuri išgyveno blogiausius dalykus, kuri išgyveno priespaudą ir mirtis. Tačiau mes negalime elgtis taip, tarsi Europa — tai sala, nutolusi nuo Rusijos", — pareiškė Makronas.

Kaip pažymėta straipsnyje, Prancūzijos lyderis laikosi subtilios strategijos, vienu metu bandydamas apginti demokratinius idealus ir neprovokuoti Rusijos. Atsižvelgdamas į tai, Makronas pareiškė, kad už uždarų durų surengs susitikimą su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja.

Susitikimas įvyko antradienį. Kaip pareiškė Tichanovskaja susitikime su Prancūzijos prezidentu, Baltarusijos žmonės pasisako už naujų rinkimų surengimą šiais metais, o ESBO yra geriausia platforma deryboms dėl naujo balsavimo.

Anksčiau pats Makronas tai, kas vyksta Baltarusijoje, pavadino "valdžios krize" ir paragino dabartinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką atsistatydinti. Atsakydamas į tai, Baltarusijos lyderis savo kolegą pavadino nesubrendusiu politiku ir patarė atkreipti dėmesį į Prancūzijos vidaus reikalus.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis akcijas slopino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių. Kaip tuo metu pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų — daugiau kaip 130 teisėsaugos pareigūnų. Protestai tęsiasi jau mėnesį. Be to, vyksta Lukašenkos šalininkų akcijos.

Tegai:
Lietuva, Rusija, Prancūzija, Emanuelis Makronas
Dar šia tema
Šapito su "prezidente Sveta": Lietuvos valdžia išbando save akrobatų vaidmenyje 
Nausėda paragino Prancūziją ir Rusiją tapti tarpininkėmis dialoge Minske
Ekspertas: Lietuva ne veltui ragina Rusiją tarpininkauti Baltarusijos atžvilgiu
Eisena Už laisvę Minsko Nepriklausomybės aikštėje, archyvinė nuotrauka

JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė susirūpino dėl situacijos Baltarusijoje

(atnaujinta 12:16 2020.09.29)
Baltarusija raginama bendradarbiauti su JT institucijomis ir baigti žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų persekiojimą

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Jungtinių Tautų Žurnalistų apsaugos draugų grupė išreiškė susirūpinimą dėl žurnalistų bei žiniasklaidos atstovų persekiojimo Baltarusijoje. Apie tai praneša Užsienio reikalų ministerija.

Pirmadienį JT Žurnalistų apsaugos draugų grupei kartu su Prancūzija ir Graikija pirmininkaujanti Lietuva išplatino bendrą grupės pirmininkų pareiškimą dėl žurnalistų saugumo ir spaudos laisvės situacijos Baltarusijoje. Prie šio pareiškimo iš viso prisijungė 51 JT šalis-narė ir Europos Sąjunga.

Pareiškime išreiškiamas susirūpinimas dėl blogėjančios žmogaus teisių situacijos Baltarusijoje, žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų, pilietinės visuomenės, žmogaus teisių gynėjų persekiojimo bei pablogėjusios žiniasklaidos laisvės padėties.

"Baltarusija pareiškime raginama bendradarbiauti su JT institucijomis ir jų įgaliotais specialiaisiais pranešėjais, baigti žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų persekiojimą, tirti žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus prieš žurnalistus ir siekti teisingumo nusikaltimų aukoms", — teigiama pranešime.

JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė įsteigta 2016 metais Niujorke Lietuvos iniciatyva, siekiant įtvirtinti Lietuvos įdirbį žurnalistų saugumo tema JT, išlaikyti nuolatinį JT ir tarptautinės bendruomenės dėmesį žurnalistų saugumui, raginti valstybes užtikrinti saugią aplinką žurnalistams ir žiniasklaidos atstovams. Grupei priklauso 21 JT valstybė narė.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus malšino, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, naudojo ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių.

Lietuvos ir ES politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu. Kaip pareiškė ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell), inauguruojant Aleksandrą Lukašenką atimamas demokratinis teisėtumas ir Baltarusijoje gilėja krizė.

Tegai:
Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Rankos paspaudimas, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Prancūzija pasirašė memorandumą dėl šalių finansinio bendradarbiavimo

(atnaujinta 15:50 2020.09.29)
Šalys skatins inovatyvius sprendimus finansų srityje, ypač naudojant tokias technologijas kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Finansų ministras Vilius Šapoka ir Prancūzijos Respublikos Europos ir užsienio reikalų ministras Žanas-Yvas le Drianas (Jean Yves Le Drian) pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo finansinių paslaugų srityse.

Apie tai praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

"Būtina išnaudoti Lietuvos ir Prancūzijos ekonominio bendradarbiavimo potencialą finansinių technologijų srityse. Šis memorandumas — tai ženklas, kad Lietuva ir Prancūzija skatina inovacijas šalių finansų paslaugų sektoriuose ir abiejų šalių finansinių technologijų įmonių bendradarbiavimą", — sako Šapoka.

Memorandumu Lietuva ir Prancūzija siekia paspartinti privataus kapitalo srautų nukreipimą į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Šalys susitaria plėsti bendradarbiavimą, siekdamos skatinti inovatyvius sprendimus finansų srityje, ypač naudojant tokias technologijas kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir kitas inovatyvias technologijas.

Abi šalys remia ES tvarių finansų darbotvarkę ir siekia aktyviai dalintis gerąja patirtimi tam, kad pokrizinis ES ekonomikos augimas integruotų klimato kaitos rizikos valdymą, o finansiniai ištekliai būtų sutelkti ES perėjimui prie tvarios ekonomikos modelio.

Lietuva ir Prancūzija išreiškė pasirengimą bendradarbiauti, plėtodamos inovacijas šalių finansų paslaugų sektoriuose, palaikydamos abiejų šalių finansinių technologijų įmonių bendradarbiavimą ir skatindamos šias įmones teikti finansų paslaugas visoje bendrojoje rinkoje. Kartu bus skiriama daug dėmesio su finansinių technologijų plėtra susijusių rizikų valdymui, ypač kibernetiniam saugumui, taip pat pinigų plovimo, terorizmo finansavimo rizikų valdymui.

Lietuva ir Prancūzija daug dėmesio skirs finansų sektoriaus priežiūros priemonių skaitmeninimui ir teisės aktų pakeitimų, kurie leistų bendrojoje rinkoje taikyti saugius ir inovatyvius sprendimus finansinių technologijų srityje, inicijavimui.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva