Vygaudas Ušackas

Ušackas pasiūlė atidėti pirminius TS-LKD rinkimus

64
(atnaujinta 13:49 2018.10.10)
Politikas teigia, kad iš pradžių reikia suteikti galimybę balsuoti atviruose pirminiuose TS-LKD rinkimuose užsienio lietuviams

VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pasiūlė atidėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidato rinkimus kitų metų prezidento rinkimams iki gruodžio, kad būtų sukurtas pagrindas balsuoti ir užsienyje gyvenantiems lietuviams.

"Pirmą kartą rengiami atviri pirminiai rinkimai galėjo ir privalėjo tapti demokratijos švente visiems TS-LKD vertybėms pritariantiems Lietuvos žmonėms", — rašo politikas savo puslapyje Facebook, pabrėždamas, kad kuo toliau, tuo aiškiau, kad penki pasiruošimo mėnesiai, kuriuos turėjo už rinkimų organizavimą atsakingi partijos bendražygiai, buvo iššvaistyti veltui.

Ušackas pareiškė, kad net dauguma eilinių žmonių nieko nežino apie atvirus pirminius TS-LKD rinkimus, nekalbant apie daugiau nei pusę milijono užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių.

Politikas teigia, kad į jį, kaip buvusį Lietuvos Respublikos ambasadorių JAV ir Didžiojoje Britanijoje, kreipėsi lietuvių bendruomenių šiose šalyse atstovai, kurie yra įžeisti ir pasipiktinę sprendimu neleisti jiems dalyvauti TS-LKD rinkimose.

"TS-LKD sprendimas neleisti jiems balsuoti atviruose pirminiuose rinkimuose yra ne tik nesuprantamas bei įžeidžiantis tūkstančius aktyvių Lietuvos piliečių, bet, manau, ir absoliučiai neatitinkantis partijos vertybių", — aiškina Ušackas.

Pasak jo, per pastaruosius 5 mėnesius politikas ne kartą kreipėsi į partijos vadovus, klausdamas, ar bus ir kaip bus suteikta galimybė užsienio lietuviams balsuoti atviruose pirminiuose TS-LKD rinkimuose, tačiau kiekvieną kartą jis būdavo patikinamas, kad sprendimo ieškoma.

"Todėl palaikau JAV ir Didžiosios Britanijos lietuvių iniciatyvą ir pritariu jų siūlymui atidėti TS-LKD atvirus pirminius rinkimus iki gruodžio mėnesio, o per tą laiką rasti ne tik tinkamą sprendimą, leisiantį užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams dalyvauti demokratijos šventėje, bet ir surengti, pavyzdžiui, Londone ir Čikagoje, TS-LKD atvirų pirminių rinkimų debatus. Priešingu atveju, demokratijos šventė gali virsti uždaru draugų ir artimųjų vakarėliu, į kurį patenkama tik su asmeniniais kvietimais".

Buvęs užsienio reikalų ministras paskelbė, kad dalyvaus  Lietuvos prezidento rinkimuose kaip kandidatas nuo TS-LKD partijos. Antra TS-LKD kandidate tapo Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Pirminius TS-LKD rinkimus planuojama rengti lapkričio 3-4 dienomis.  Respublikos prezidento rinkimai vyks 2019 metų gegužės 12 dieną.

64
Tegai:
prezidento rinkimai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Vygaudas Ušackas
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Lietuvos prezidento rinkimai: favoritai ryškėja – kova aštrėja
Referendumas dėl pilietybės vyks prezidento ir Europos Parlamento rinkimų metu
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Landsbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 10:55 2020.09.19)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo leidžiama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei galimai didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Vladimiras Pozneris, archyvinė nuotrauka

Pozneris sankcijas Rusijai pavadino "bausme" Putino kalbą

(atnaujinta 14:15 2020.09.19)
garsus Rusijos televizijos laidų vedėjas pabrėžia, kad jis nėra nei Putino šalininkas, nei priešininkas

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Vakarų šalių įvestos sankcijos Rusijai buvo bausmė už prezidento Vladimiro Putino kalbą 2007 metais Miunchene. Tokią nuomonę pareiškė Rusijos televizijos laidų vedėjas Vladimiras Pozneris.

"Nuo to laiko, kai Rusijos vadovybė, atstovaujama Putino, paskelbė, kad ji nepriima vienpolio pasaulio politikos, kad Rusija turi savo nacionalinius ir geopolitinius interesus, kad Rusija nešoks pagal Amerikos dudelę. <...> nuo tada Vakarai "baudžia" Putiną ir, atitinkamai, įveda sankcijas Rusijai", — cituoja vedėją RIA Novosti.

Jo nuomone, tam tinka bet kokia priežastis.

Pozneris pabrėžė, kad jis nėra nei prezidento šalininkas, nei priešininkas, tačiau siekia objektyvaus vertinimo.

"Esu pasirengęs bet kur ir bet kam įrodyti, kad viskas yra taip, kaip parašiau", — pridūrė televizijos laidų vedėja.

2007 metų vasario mėnesį Vladimiras Putinas kalbėjo Miuncheno saugumo politikos konferencijoje. Savo kalboje jis palietė šiuolaikinės politikos vienpoliškumo problemą, pažymėdamas jos nepriimtinumą pasauliui apskritai ir ypač Rusijai.

Vladimiras Pozneris turi trijų šalių pilietybę: Rusijos, JAV ir Prancūzijos. Jis gyveno Jungtinėse Valstijose 1991–1997 metais. Ten jis dirbo CNBC, po to grįžo į Rusiją.

Tegai:
Vladimiris Pozneris, sankcijos, Rusija, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Lavrovas pranešė apie Europos Sąjungos norą "nubausti" Rusiją, kad įtiktų JAV
Austrijos prezidentas atsakė į raginimus sustabdyti "Nord Stream-2"
EP pareikalavo griežtesnių sankcijų Rusijai dėl Navalno bylos
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius