Baku, archyvinė nuotrauka.

Lietuva Azerbaidžanui gali tapti vartais į ES

27
(atnaujinta 12:52 2018.10.12)
Lietuva suinteresuota plėtoti veiksmingą bendradarbiavimą vykdant projektus muitinės, veterinarijos, aplinkosaugos, švietimo srityse

VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis lankosi Baku, kur susitiko su aukštais šios šalies pareigūnais ir aptarė sėkmingai įgyvendinamą ES Dvynių projektą, dvišalius santykius ir galimybes stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, skelbia Vyriausybės kanceliarija.

Susitikimuose su Azerbaidžano ekonomikos ministru Shahin Mustafayev buvo aptartos dvišalio bendradarbiavimo galimybės prekybos, turizmo, inovacijų srityje, kalbama, kaip išnaudoti eksporto rinką. Prekybos apyvarta tarp šalių pernai sudarė 34,8 mln. eurų: eksportas – 32,6 mln. eurų,  importas – 2,2 mln. eurų.

"Azerbaidžano gamintojams Lietuva gali tapti vartais į Europos Sąjungą. Mes galime pasiūlyti patrauklias sąlygas investicijoms į laisvosios prekybos zonas. Lietuva taip pat ketina tapti "fintech"centru regione. Kviečiame jūsų „fintech“ atstovus pasinaudoti šiomis unikaliomis galimybėmis ir ateiti į mūsų šalį", — Stončaitis.

Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pabrėžta, kad Lietuva suinteresuota plėtoti veiksmingą bendradarbiavimą vykdant projektus muitinės, veterinarijos, aplinkosaugos, švietimo srityse.

Per susitikimą su mokesčių ministru Mikayil Jabbarov aptarti dvišaliai tarpvyriausybiniai santykiai. Mokesčių ministras vadovauja dvišalei tarpvyriausybinei komisijai, šiuo metu diskutuojama dėl kito posėdžio laiko, vietos ir darbotvarkės. Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos vadovai akcentavo, kad tarpvyriausybinė komisija - svarbi bendradarbiavimo priemonė, kurioje siektina konkretaus turinio ir rezultato.

Neatmetama, kad toks posėdis dar galėtų būti surengtas šiais metais. Jo metu galėtų būti pasirašyta apie 10 sutarčių, iš kurių kai kurios, pavyzdžiui, susitarimas dėl bendradarbiavimo darbo ir socialinės apsaugos srityje, jau parengtos pasirašymui. Siūloma aptarti diplomų autentifikavimo bei nostrifikacijos klausimus, taip pat  užmegzti glaudesnius kontaktus su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, perimti jos gerąją praktiką.  

Didelis dėmesys per vizitą skirtas nuo 2016 metais Lietuvos įgyvendinamam ES Dvynių programos projektui "Parama Azerbaidžano valstybės tarnybos komisijai reformuojant valstybės tarnybos sistemą". Projektą įgyvendina Vyriausybės kanceliarija, Valstybės tarnybos departamentas ir Europos socialinio fondo agentūra. Projekto trukmė – dveji metai, jam skiriamas 1,2 mln. eurų Europos Komisijos finansavimas. Projektas baigiamas įgyvendinti šiemet. 

27
Tegai:
bendradarbiavimas, Azerbaidžanas
Dar šia tema
Sustingęs Azebaidžano grožis
Lietuva siekia patekti į Persijos įlankos rinką
Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Studentai

Ekonomistas: Lukašenkos planus dėl užsienio diplomų bus sunku įgyvendinti

(atnaujinta 17:44 2020.10.30)
Kol kas Lukašenkos pasiūlytos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Abipusis diplomų pripažinimas toli gražu nėra automatinis reiškinys šiuolaikinėje Europoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Paprastai šalys labai ilgai užtrunka, kol pasiekia abipusį pripažinimą. <...> Mano nuomone, iš esmės kategoriškas atsisakymas pripažinti diplomus yra klaida. Labai pavojinga pakabinti spyną ant arklidės durų po to, kai iš jos jau pavogė arklius. Tas, kas vienaip ar kitaip nusiteikęs prieš valstybę, jis jau vis tiek taip nusiteikęs. Vargu ar diplomo nepripažinimas gali paveikti situaciją. <...> Kol kas siūlomos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl užsienio universitetuose baltarusių gautų diplomų nepripažinimo.

Kalbėdamas apie tuos studentus, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, valstybės vadovas pareiškė, kad "jiems ten bus plaunamos smegenys", o tada "juos pakiš mums kaip penktąją koloną".

Tegai:
studentai, universitetai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją
Ekspertas: Lukašenka elgiasi teisingai, stebėdamas pasienį su Lietuva
Estijos pasienis, archyvinė nuotrauka

Europos Komisija priminė Estijai apie mokesčio įvažiavimą į Rusiją neteisėtumą

(atnaujinta 13:45 2020.10.31)
Anksčiau Talinas įvedė mokestį už vietos rezervavimą eilėje ir privalomą pravažiavimą per laukimo zoną prieš išvykstant automobiliu į Rusijos Federacijos teritoriją

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Europos Komisijos vėl priminė Estijai, kad mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir naudojimąsi laukimo erdve prie Estijos ir Rusijos sienos pažeidžia Šengeno pasienio kodekso taisykles, Estijos valdžia su pretenzijomis nesutinka, penktadienį sakė Baltijos šalies vidaus reikalų ministerijos vadovas Martas Helmė.

Europos Komisija mano, kad Estija turėtų atšaukti papildomas sąlygas, nustatytas peržengiant išorės sausumos sienas, išvažiuojant iš ES. Mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir pravažiavimą per privalomą laukimo zoną prieš išvykstant automobiliu iš Estijos į Rusiją galioja nuo 2011 metų.

Pasak ministro, VRM susipažins su Europos Komisijos atsiųstu laišku, kad artimiausiais mėnesiais suformuotų savo poziciją šiuo klausimu. Helmė pažymėjo, kad ginčas su EK tęsiasi jau daugelį metų ir šalys nesutaria.

"Estija laikosi nuomonės, kad transporto priemonių įvažiavimo į pasienio kontrolės punktus organizavimas ir eismo pervažiavimo greitkelyje esančių eismo eilių organizavimas, laukimo zonos aptarnavimas ir rinkliavos už šias paslaugas rinkimas yra susiję su eismo valdymu ir yra transporto sektoriaus sferos. Jie nėra susiję su pasienio kontrole, patruliavimu ir stebėjimu. Taigi Estijos įvesta tvarka ir priemonės nėra susijusios su Šengeno sienų taisyklių reguliavimu ir negali joms prieštarauti", — cituoja Helmę RIA Novosti.

Kaip pranešama, kad 2016 metų gegužės mėnesį Europos Komisija Estijai išsiuntė oficialų laišką, o 2019 metų sausio mėnesį — motyvuotą išvadą. Gautas atsakymas buvo nepatenkinamas, ir nors komisijos vizito metu buvo pastebėti tam tikri sienos kirtimo organizavimo pokyčiai, Europos Komisijos teigimu, teisinė padėtis nepasikeitė. Šiuo klausimu Europos Komisija penktadienį Estijos valdžios institucijoms išsiuntė papildomą laišką su oficialiu pranešimu.

Estija turi du mėnesius informuoti EK apie visas priemones, kurių buvo imtasi norint tinkamai įgyvendinti atitinkamas Šengeno sienų kodekso nuostatas. Priešingu atveju Europos Komisija gali svarstyti galimybę tęsti administracinę procedūrą.

Tegai:
pasienis, Rusija, Europos Komisija, Estija