Remigijus Šimašius, archyvinė nuotrauka

Šimašius pristatė savo antros mero kadencijos planą

39
(atnaujinta 13:44 2018.10.15)
Pirmadienį Vilniaus meras pristatė savo naują komandą ir pažadėjo padaryti sostinę dar nuostabesniu miestu

VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius paskelbė, kad ketina siekti antros kadencijos. Savo sprendimą jis paskebė Facebook.

Šia proga jis pristatė keturių žingsnių strategiją – politikas žada daugiausia dėmesio skirti švietimui, Vilniaus miegamųjų rajonų atgaivinimui, stoties rajonui, susisiekimui.

Pranešęs apie sprendimą antrą kartą kandidatuoti į Vilniaus merus Šimašius tvirtino, kad tapęs meru, tęstų savo pradėtus darbus ir imtųsi naujų.

Šimašius Vilniaus meru tapo 2015 metais, antrajame ture įveikęs tuometinį merą Artūrą Zuoką. Nuo 2008 iki 2012 metų ėjo Lietuvos teisingumo ministro pareigas.

meras Remigijus Šimašius
© Sputnik / Александр Липовец

Šimašius pristatė ir savo naująją komandą, kurioje be dabartinių Vilniaus tarybos narių liberalų bus architektas Lukas Rakavičius, "Vilnius Jazz" festivalio vadovas Antanas Gustys, televizijos režisierius Gediminas Jaunius, Vilniaus kolegijos dėstytoja Danutė Rasimavičienė, buvusi parlamentarė, dainininkė Donalda Meiželytė ir kiti.

Vilniuje Šimašiaus valdymo metais įvyko daug pasikeitimų: nuo Žaliojo tilto buvo pašalintos sovietmečio skulptūros, nuspręsta, kad vietoj Žalgirio stadiono atsiras gyvenamųjų namų kvartalas, nugriautas kino teatras "Lietuva" ir Lazdynų baseinas.

Pirmadienį "Darbo partijos" lyderis Viktoras Uspaskichas taip pat paskelbė apie ketinimą siekti sostinės mero posto.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2019 metų vasario-kovo mėnesiais.

39
Tegai:
Viktoras Uspaskichas, Vilnius, merai, Remigijus Šimašius
Dar šia tema
Uspaskicho sugrįžimas: Darbo partijos įkūrėjas vėl prie vairo
Teisingumo ministerija siūlo riboti politinių kampanijų dalyvių konsultantų ratą
Socialdemokratai į Vilniaus merus kelia Palucką
Seimo narys Aurelijus Veryga

Veryga buvo nufotografuotas kuriant įrašą socialiniame tinkle apie Dulkį

(atnaujinta 21:59 2021.04.15)
Nuotraukose matyti, kaip politikas redaguoja iliustraciją, kurioje pavaizduotas Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seime fotografas užfiksavo Seimo narį Aurelijų Verygą tuo metu, kai jis rengė nuotrauką įrašui socialiniuose tinkluose apie sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

"Seime niekas neprasprūsta pro fotografų akis", — rašė politikas savo Facebook paskyroje ir pridėjo kelias nuotraukas.

Anksčiau Veryga paskelbė nuotrauką su Dulkio karikatūra, kurioje pastarasis vaizduojamas miegantis visas savaitės dienas, išskyrus trečiadienį, kai vyksta vyriausybės posėdis. Įraše Seimo narys pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo kalbą.

"Ministras pareiškė, kad nebuvo nieko, nei laboratorijų galimybių, nei darbuotojų, nei testų, nei metodikų... nieko... ir vadovų nebuvo... gal net ir ministerijos nebuvo. Kaupinių metodo įteisinimas buvo užsakytas mūsų ir mokslininkai jį atliko. Dėl greitųjų antigenų testų patys ir užsispyrėt pirkti ilgai ir vargti su sudėtingomis procedūromis, nors testus galėjote turėti per savaitę", — rašė jis.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki vasaros pradžios. Naujausiais duomenimis, iš viso nustatyta daugiau kaip 230 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
Arūnas Dulkys, Sveikatos apsaugos ministerija, Aurelijus Veryga, Seimas
Dar šia tema
Dulkys pripažino, kad "Korona STOP" programėlė nebuvo geriausias sprendimas
Nausėda: kiti mokslo metai turi būti kontaktiniai ir saugūs
Šiugždinienė paaiškino, nuo ko priklausys grįžimas į kontaktinį ugdymą mokyklose
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatyta Bubnio kandidatūra į LGGRTC vadovo pareigas

(atnaujinta 21:48 2021.04.15)
Dr. Arūnas Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą Genocido centro įvaizdį, jį transformuoti, kad ši įstaiga taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentui pristatė nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu pasiūlė skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pristatydama kandidatūrą Seimo vadovė pabrėžė, kad Bubnys yra patyręs istorikas ir vienas kompetentingiausių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos ekspertų Lietuvoje.

"Daktaro A. Bubnio kandidatūrą siūlau išsamiai pasikonsultavusi tiek su Lietuvos istorikais, tiek su kolegomis įvairių Seimo frakcijų nariais. Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą bei nešališkumo ir skaidrumo standartus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija", — sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prisistatydamas kandidatas dr. A. Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą šios įstaigos įvaizdį, ją transformuoti, kad taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse. 

"Imantis vadovauti šiai įstaigai, svarbiausia yra sujungti ligšiolinį gilų įdirbį su dabarties diktuojamais naujais poreikiais. Centre yra labai daug potencialo, kurį nuosekliai ir protingai dirbant įmanoma įgalinti. Ne naikinti ir laužyti, tačiau reformuoti išsaugant tai, kas buvo sukurta iki šiol", — tvirtino kandidatas.

Pasak jo, siekiant centro stabilizavimo ir pertvarkymo būtų tikslinga pirmiausia normalizuoti atmosferą darbovietėje. Dr. A. Bubnys akcentavo, kad svarbu išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti ir stiprinti bendradarbiavimą su XX amžiaus istoriniais tyrimais užsiimančiomis institucijomis ir centrais Lietuvoje, taip pat išskyrė institucijos poreikį turėti aukštos kvalifikacijos teisininką, išmanantį karo, genocido nusikaltimus ir žmogaus teises.

Po kandidatūros pristatymo, kaip numato Seimo statutas, dr. A. Bubnio kandidatūrą svarstys Žmogaus teisių komitetas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, numatomi susitikimai su Seimo frakcijomis. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti balandžio 22 d.

Seimas balandžio 1 dieną iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo praėjusių metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Tegai:
Seimas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Dar šia tema
Lietuvos Seimo deputatai dėl karantino kreipėsi į Konstitucinį Teismą
Lietuvos Seimas dėlioja "vaivorykštinius" akcentus. Jų vis daugėja
URM įvertino galimybę perpirkti "Belorus" sanatoriją iš Baltarusijos
Seimo pirmininkė iškėlė kandidatą į Genocido centro vadovo postą
Balandžio 16-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 16-osios šventės

(atnaujinta 17:19 2021.04.15)
Šią dieną sulaukusi 35-erių metų amžiaus, Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė Bernadeta, kuriai 1858 m. Lurde buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja

Balandžio 16-oji yra 106-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 259 dienos.

Šiandien saulė teka 06:18, leidžiasi 20:22, dienos ilgumas 14 val. 04 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Benediktas, Giedrius, Algedė, Kalikstas ir Ūdrys.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1794 metais Šiauliuose paskelbtas pirmasis Lietuvos kariuomenės sukilimo aktas.

1885 metais gimė Juozas Vaičkus, vienas lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjų, aktorius, režisierius. Mirė 1935 m.

1948 metais mirė lietuvių muzikos klasikas, kompozitorius, profesorius Juozas Gruodis. Gimė 1884 m.

2007 metais Juozas Imbrasas išrinktas Vilniaus miesto meru.

Ši diena pasaulio istorijoje

1879 metais sulaukusi 35-erių metų amžiaus, Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė Bernadeta, kuriai 1858 m. Lurde buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja.

1889 metais gimė anglų komikas Čarlis Čaplinas.

1906 metais baigti ryšio kabelio tarp JAV ir Kinijos tiesimo darbai.

1940 metais gimė Danijos karalienė Margaretė II.

1945 metais II pasaulinio karo metais JAV armija Vokietijoje įžengė į Niurnbergą.

1948 metais įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OEEC).

1970 metais Prancūzijos Alpėse sniego nuošliauža užgriuvo vaikų sanatoriją, žuvo 72 žmonės.

1996 metais Britanijoje paskelbta apie princo Endriu ir Saros Fergiuson skyrybas.

2008 metais būdamas 90 metų nuo vėžio mirė Chaoso teorijos kūrėjas Edvardas Lorenzas, kuris atskleidė drugelio efektą — tai, kaip maži veiksmai gali nulemti didelius pokyčius.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai