Dalia Grybauskaitė Europos Tarybos posėdyje, nuotrauka iš įvykio vietos

Grybauskaitė ragina ES nedelsiant reaguoti į "Rusijos kibernetines atakas"

78
(atnaujinta 13:39 2018.10.18)
Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir kitų šalių iniciatyva svarstoma sukurti naują sankcijų mechanizmą, kuris padėtų visai ES efektyviau ir ryžtingiau reaguoti į kibernetines atakas

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikime, kur tariamasi, kaip sustiprinti Europos Sąjungos vidaus saugumą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Dažnėjantys kibernetiniai išpuoliai prieš ES valstybių institucijas, strateginę infrastruktūrą, tarptautines organizacijas rodo, jog kibernetinės atakos tapo sudėtine Rusijos agresijos dalimi. Todėl reaguoti būtina nedelsiant ir visos ES mastu", — teigia prezidentė.

Anot jos, siūlomas naujas sankcijų mechanizmas yra aiškus signalas "agresoriui" — mėginimai destabilizuoti Europos šalių demokratijas, ekonomikas, infrastruktūrą neliks be atsako.

Prezidentūros pranešime teigiama, kad vien per praėjusius metus Lietuvoje užfiksuota 55 tūkst. kibernetinių atakų, tai — dešimtadaliu daugiau nei 2016 metais.

"Net trečdalis šių išpuolių buvo nukreipti prieš strateginį mūsų šalies energetikos sektorių. Sankcijų poreikį pabrėžia ir Nyderlandų atskleisti Rusijos karinės žvalgybos mėginimai įsilaužti į cheminio ginklo panaudojimo atvejus tiriančios organizacijos kompiuterines sistemas Hagoje", — pabrėžiama pranešime.

Naujas sankcijų mechanizmas į tokius išpuolius padėtų reaguoti greičiau ir prisidėtų prie visos ES kibernetinio saugumo.

Lietuvos iniciatyva ES jau kuriamos kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos, kurios gali prisidėti identifikuojant kibernetinių atakų kaltininkus.

Danijos parlamentas paragino užpulti Rusiją kibernetinėje erdvėje >>

Prezidentūra rašo, kad ES dėmesio reikalauja ir augančios cheminių, biologinių, radiologinių bei branduolinių ginklų grėsmės. Todėl šalių vadovai pasveikino sprendimą sukurti naują ES sankcijų mechanizmą, kuris padės pažaboti cheminių ginklų gamybą ir naudojimą, ir paragino kuo greičiau pradėti jį taikyti su cheminio ginklo panaudojimu susijusiems asmenims. Tai ypač svarbu po "Rusijos įvykdyto išpuolio" Solsberio mieste Anglijoje ir neslopstant rizikai, kad cheminis ginklas vėl gali būti panaudotas prieš civilius gyventojus Sirijoje.

78
Tegai:
kibernetinės atakos, hibridinės grėsmės, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Lietuvoje prognozuojama daugiau kibernetinių išpuolių
KAM ir žiniasklaidos priemonės pasirašys susitarimą dėl kibernetinio saugumo
Lavrovas papasakojo apie rusų, kaltinamų šnipinėjimu, kelionę į Hagą
Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

"Sveikas protas pagaliau nugalėjo": Seimas "uždarė" Rozovos apkaltos klausimą

(atnaujinta 09:34 2020.06.03)
Antradienį Lietuvos Seimas galutinai atmetė opozicijos iniciatyvą skelbti apkaltą parlamentarei Irinai Rozovai

VILNIUS, gegužės 3 — Sputnik. Seimas nepritarė iniciatyvai surengti apkaltos procesą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovei Irinai Rozovai.

Balsavimas vyko antradienį Seimo vakariniame posėdyje.

Už apkaltos proceso pradėjimą antradienį Seime balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 62.

Balsavimas antradienį vyko gavus Etikos ir procedūrų komisijos išvadą dėl ankstesnio balsavimo, kai kilo ginčas, ar Seimas privalo sudaryti opozicijos inicijuotą komisiją.

Po balsavimo Rozova padėkojo Seimo nariams.

"Aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kolegoms už šį balsavimą, kuris ką tik įvyko. Aš manau, kad mes visi galime džiaugtis ir konstatuoti, kad sveikas protas pagaliau Seimo salėje nugalėjo. Labai norisi tikėti, kad mano kolegos iš dešinės pagaliau sustabdys tą raganų medžioklę ar bent padarys kažkokią pauzę", dėkodama sakė parlamentarė.

Be to ji pridūrė, kad Lietuvoje yra daug klausimų, problemų, ir "šios dienos įvykiai — ne išimtis".

"Taigi, jeigu mes eisime tuo keliu, visi mūsų rinkėjai bus dėkingi ir jums, ir mums", — užbaigė Rozova.

Po balsavimo taip pat pasisakė ir Seimo nariai, kurie balsavo už apkaltą.

Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Eugenijau Gentvilo tvirtino, kad šitas Seimas nuosekliai atsisako tirti Rusijos įtaką Lietuvos politiniams, verslo procesams.

Skandalas aplink Rozovą

Partijos "Rusijos aljansas" narė Irina Rozova yra frakcijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS), kuri tapo valdančiosios koalicijos dalimi, narė. Prieš kurį laiką Seimas nusprendė inicijuoti tyrimą dėl deputatės ryšių su Rusijos diplomatais.

Iš pradžių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis buvo surengtas dėl Rozovos dalyvavimo Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Tačiau svarstymo metu paaiškėjo, kad ji neturi prieigos dirbti su įslaptinta informacija.

Dėl to Lietuvos konservatoriai ėmė skelbti, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" valstybės nacionaliniam saugumui.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova pareiškė, kad jai nebuvo leista dirbti su įslaptintais duomenimis dėl klaidos — parlamentarė nenurodė Valstybės saugumo departamento anketoje informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas situaciją aplink Rozovą pavadino nepageidaujamos politikės politinio persekiojimo pavyzdžiu.

Tegai:
Seimas, Irina Rozova
Dar šia tema
"Rusų aljansas" Rozovos bylą laiko "hipotetiniu perlenkimu"
Rozova paprašė Seimo nustatyti oficialią poziciją dėl TOA
Audio šou iš Seimo. Iš vyriausybės ir video: kaip vyksta nuotoliniai posėdžiai
Seimo narių grupė prašo išslaptinti visą medžiagą apie "Rusijos įtaką" Rozovai
Ukrainos URM,archyvinė nuotrauka

Ukrainos URM sureagavo į Trampo planus kviesti Rusiją į G7 aukščiausiojo lygio susitikimą

Ukrainos URM atstovės teigimu, Trampo planai "supaprastins Rusijos diplomatijos užduotį bandant atkurti Rusijos Federacijos kaip visateisės grupės narės statusą ir susilpninti tarptautinę sankcijų politiką"

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Jei Rusija gaus kvietimą į G7 aukščiausiojo lygio susitikimą net kaip svečias, tai Maskvai tai bus jos politikos lojalumo patvirtinimas, rašo UNIAN, su nuoroda į  Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorę Jekateriną Zelenko.

Kaip anksčiau pranešė Kremliaus spaudos tarnyba, JAV prezidentas Donaldas Trampas telefoninio pokalbio su Vladimiru Putinu metu kalbėjo apie savo idėją rugsėjį surengti G7 aukščiausiojo lygio susitikimą ir pakviesti Rusijos, Indijos, Australijos ir Korėjos Respublikos vadovus.

Anot Zelenko, Trampo planai "supaprastins Rusijos diplomatijos užduotį bandant atkurti Rusijos Federacijos kaip visateisės grupės narės statusą ir susilpninti tarptautinę sankcijų politiką".

G8 formatas egzistuoja nuo 1998 metų. 2014 metais jis buvo sumažinta iki G7, kai, po įvykių Kryme, klubo nariai nusprendė nevykti į kitą viršūnių susitikimą Sočyje, o susirinko be Rusijos Briuselyje.

Vakarų šalys apkaltino Rusiją kišimusi į Ukrainos reikalus ir įvedė sankcijas. Maskva ne kartą paneigė visus kaltinimus ir pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neveiksminga. Pastaruoju metu Vakaruose vis garsiau kalbama apie būtinybę panaikinti sankcijas Rusijai.

Tegai:
G7, Rusijos Federacija, Donaldas Trampas jaunesnysis, Ukraina
Dar šia tema
Trampas pareiškė, kad atidės G7 iki rugsėjo ir pakvies Rusiją
Kremlius pakomentavo Trampo idėją pakviesti Rusiją į G7 aukščiausiojo lygio susitikimą
JK priešinasi Rusijos sugrąžinimui į G7 formatą
Varšuva

Ekspertas: Lenkijai svarbesni darbo migrantai nei turistai Baltijos šalių

(atnaujinta 09:47 2020.06.03)
Varšuva nenori prarasti sezoninių darbuotojų, nes bijo didelių ekonominių nuostolių, mano Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertė Oksana Petrovskaja

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Varšuvos valdžia yra pasirengusi rizikuoti, pandemijos metu atverdama savo sienas darbo migrantams, nes artėjant rinkimams bijo didelių nuostolių ekonomikoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertė Oksana Petrovskaja.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Jacekas Čaputovičius nepritarė savo kolegų iš Baltijos šalių siūlymui atverti sienas turistams.

Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Laukdamas derybų Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu išreiškė viltį, kad Varšuva atvers sienas Baltijos šalių gyventojams.

Tuo pat metu Varšuva leidžia ES piliečiams darbo migraciją, pridūrė Čaputovičius.

Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertė Oksana Petrovskaja pažymėjo, kad Lenkija, matyt, nepasitiki šalies sveikatos apsaugos sistema.

"Valdžia supranta savo atsilikimą, nors padėtis Lenkijoje nėra blogiausia, jei palyginti, pavyzdžiui, su Vakarų Europa. Todėl jie nenori įsileisti turistų. Migrantus visi įleidžia — tai taip pat yra vienas iš fenomenų, nepaisant visų pavojų, pažiūrėkite —  ir Britanija, savo laiku, ir Vokietija, visos jos paleido užsakomuosius lėktuvus, kad atvežtų šiuos žemės ūkio darbuotojus. Ne tik iš Ukrainos, Ukraina neišleido. Jie buvo vežami iš Bulgarijos, kitų Rytų Europos šalių, iš kur paprastai atvyksta šie sezoniniai darbuotojai, kad surinktų derlių iš laukų, ūkininkų produkciją, kuri  žlugdavo laukuose", — pasakė ji.

Anot Petrovskos, Varšuva yra pasirengusi rizikuoti, įleisdama migrantus, nes bijo didelių nuostolių.

"Ūkininkai praras pinigus, valdžia praras žemdirbių balsus, gali įvykti kolapsas, o artėja rinkimai. Viena vertus, jie nuramina gyventojus, kad jie nevisai atidaro sienas, nes gyventojai, žinoma, visur nerimauja dėl to, kad atšaukiamos priemonės, ir bijo naujo epidemijos protrūkio. Kita vertus, jie turi paremti ekonomiką, nes ekonomika — yra tai, ką valdžią gali greitai nušluoti", — mano ekspertė.

Petrovskaja pridūrė, kad Lenkijai labai reikia darbuotojų iš Rytų, tuo metu turizmas gali palaukti, nepaisant to, kad iš šios srities taip pat galima gauti pinigų.