Išlaidos gynybai, archyvinė nuotrauka

Seimas leido Finansų ministerijai paskolinti pinigus KAM NATO gynybos išlaidoms

55
(atnaujinta 19:05 2018.10.18)
Siekdamas įvykdyti įsipareigojimą NATO Seimas pritarė 2018 metų valstybės biudžeto pokyčiams

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Seimas, siekdamas įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą NATO skirti šiais metais 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai, patikslino 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, skelbia Seimo spaudos tarnyba.

"Priimta pataisa nuspręsta suteikti Finansų ministerijai skolinimosi teises, jeigu suplanuoti Krašto apsaugos ministerijos asignavimai nesudarytų 2 proc. BVP, ir tokiu atveju skirti trūkstamą lėšų dalį krašto apsaugai", — rašoma pranešime.

Už šį sprendimą balsavo 70 Seimo narių, prieš – 2.

Priėmimo metu Seimas taip pat pritarė pasiūlymui suteikti Finansų ministerijai teisę skolintis valstybės vardu nenumatytoms išlaidoms politinių partijų veiklai finansuoti. Seimas šiandien priėmė Politinių partijų įstatymo pakeitimą, kuriuo nusprendė, kad jei po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami papildomi valstybės biudžeto asignavimai.

Šiais metais pirmą kartą Lietuva įvykdė NATO gynybos finansavimo poreikį ir pasiekė 2 proc. BVP. Tačiau kovo mėnesį Valstybės gynybos taryba patvirtino nuoseklų karinių išlaidų didinimą — iki 2,05 proc. BVP 2019 metais ir iki 2,5 proc. BVP 2030 metais.

Socialdemokratai priešinasi karinių išlaidų didinimui >>

Seimo pranešime pabrėžiama, kad planuojant 2018 metų asignavimus krašto apsaugai buvo remtasi tuo metu, 2017 metų pabaigoje, Statistikos departamento turimais duomenimis apie BVP ir 2017 metų rugsėjo Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijaus BVP ir jo augimo prognozėmis. Lietuvos statistikos departamentas 2018 metų pavasarį patikslino 2017 metų BVP rodiklį, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) įvertino ir 2018 metų gegužės rodiklį bei paskelbė BVP prognozę Lietuvai, pagal kurią BVP rodiklis yra didesnis, nei prognozavo Finansų ministerija.

2014 metais Bukarešte vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys savo gynybos išlaidas padidins iki 2 proc. BVP.

Tačiau pagal NATO 2017 metų birželio duomenis, iš 29 bloko narių bent 2 proc. BVP gynybai leido tik JAV, Graikija, Didžiojoji Britanija, Estija, Rumunija ir Lenkija.

JAV prezidentas Donaldas Trampas, vos atėjęs į valdžią, pradėjo primygtinai reikalauti, kad NATO sąjungininkai įgyvendintų susitarimus. Liepos mėnesį vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje jis ne tik iškėlė klausimą dėl gynybos išlaidų iki 2 proc. BVP, bet ir nustatė naują 4 proc. ribą.

Top 15 šalių, kurių karinės išlaidos yra didžiausios
© Sputnik /
Top 15 šalių, kurių karinės išlaidos yra didžiausios
55
Tegai:
išlaidos gynybai, NATO, Krašto apsaugos ministerija, Finansų ministerija
Dar šia tema
Kaip įsijautę militaristai Lietuvos gynybą silpnina
Vyriausybės rūmuose pasirašytas susitarimas "Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių"
Estijos vyriausybė patvirtno gynybos biudžetą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuutrauka

Nausėda įvertino Europos atsigavimo fondo nuostatas

Lietuvos prezidentas teigiamai vertina pagrindines siūlomo 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo plano nuostatas, tačiau pabrėžia, kad dėl jo laukia nelengvos derybos

VILNIUS, gegužės 27 - Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina pagrindines Europos Komisijos siūlomo Europos atsigavimo paketo nuostatas, praneša prezidentūros spaudos tarnyba.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Gegužės 27 dieną Europos Komisija išplatino pagrindinius Europos atsigavimo plano elementus, pasiūlymus dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir atsigavimo fondo. Šiais pasiūlymais EK nubrėžė pagrindines ES ekonominio skatinimo priemones, nukreiptas į efektyvų ekonomikos atsigavimą po pandemijos sukeltos krizės.

Kaip trečiadienį pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Layen, Europos Komisija siūlo ES šalims skirti 500 milijardų eurų iš naujojo ES atkūrimo fondo nuo dabartinės krizės dotacijų forma ir 250 milijardų eurų paskolų,

Projekte įtvirtinta galimybė Europos atsigavimo fondo instrumentais pasinaudoti visoms ES valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų patirtas krizės pasekmes. 

"Laukia nelengvos derybos dėl fondo skirstymo principų ir kriterijų, kuriose reikės  pasiekti visų ES šalių sutarimą", – teigia prezidentas ir pabrėžia, kad ateityje ypač svarbus valstybės institucijų, verslo, mokslo, visuomenės susitelkimas ir vieningas veikimas, siekiant išnaudoti pasiūlytas ES priemones ne tik sparčiam atsigavimui, bet ir investicijoms į tvarią ateitį.  

Pasak šalies vadovo, būtina numatyti aiškius lėšų skirstymo kriterijus, sąlygiškumą, paskolų išmokėjimo taisykles. 

"Pažymėtina, kad tai bus papildomas finansavimas greta naujos Daugiametės finansinės perspektyvos Europos Komisijai skolinantis finansų rinkose. Tad visoms valstybėms narėms dar reikės sutarti dėl paskolų grąžinimo šaltinių", – sakė prezidentas. 

Šalies vadovas palaiko Europos atsigavimo fondo projekte numatytą pasiūlymą stiprinti sveikatos apsaugos sektoriaus atsparumą ir išankstinį pasirengimą nenumatytiems atvejams ar krizėms ateityje. Taip pat remiamas išskirtinis dėmesys žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos, mokslo ir inovacijų skatinimui.

ES biudžeto skirstymo atžvilgiu Lietuvos prioritetai nepasikeitė – Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos finansavimo augimas turi atitikti realius poreikius, atsižvelgiant į pandemijos sukeltos krizės padarinius.

Europos Komisija siūlo sudaryti Europos Sąjungos daugiametį finansinį planą 2021–2027 metams, kurio suma būtų 1,1 trilijono eurų, ir kuris yra didesnis nei dabartinis ES septynerių metų biudžetas, siekiantis 910–960 milijardų eurų, atsižvelgiant į tai, į kurį rodiklį reikia atsižvelgti — mokėjimus ar įsipareigojimus. Remiantis daugiamečiu finansiniu planu, sudaromi metiniai bendrieji ES šalių biudžetai.

Dabar Europos Komisijos pasiūlymai dėl finansinio plano ir fondo turėtų būti svarstomi ES šalių taryboje ir Europos Parlamente ir dėl jų turėtų būti susitarta. EK projektų aptarimo procesas neatmeta galimybės juos pakeisti.

Tegai:
Europa, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Ekspertas: Vakarų Europa nenorės dalintis su Baltijos šalimis krizės metu
Ekspertas: Latvijos valdžia padės "airBaltic" išgyventi krizę
Vasiliauskas apie krizę: be biudžeto korekcijų judėti į priekį sudėtinga
Pinigai, archyvinė nuotruka

Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems šalies vaikams

(atnaujinta 17:28 2020.05.27)
Siūloma Seimui projektą tobulinti, atsižvelgiant į tuos vaikus, kurie gimtų gruodžio paskutinėmis dienomis ir šeimos praktiškai nebeturėtų galimybių užsitikrinti išmokos

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui vaikams skirti vienkartines išmokas.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlo vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį išmokėti vienkartinę 200 eurų išmoką, o visiems kitiems vaikams — vienkartinę 120 eurų išmoką.

"Siūlome iš esmės pritarti įstatymo projektui, tačiau siūlyti Seimui projektą tobulinti, atsižvelgiant į tuos vaikus, kurie gimtų gruodžio paskutinėmis dienomis ir šeimos praktiškai nebeturėtų galimybių užsitikrinti išmokos. Siūlome pratęsti vienkartinės išmokos skyrimo terminą iki 2021 metų sausio 31 dienos, o išmokėjimo terminą iki 2021 metų vasario 25 dienos", — trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. 

Šiam siūlymui Vyriausybė pritarė.

Anksčiau prezidentas siūlė laikinai 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų — iki 400 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Atitinkamą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta Seimui pristatė antradienį. 

Projektams po pateikimo pritarė 62, prieš balsavo 5, susilaikė 15 Seimo narių. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl siūlomų pakeitimų Seimo nariai bendru sutarimu nusprendė kreiptis Vyriausybės išvados.

Tegai:
išmoka vaikui, išmokos, vyriausybė
Dar šia tema
Lietuvoje karantinas pratęstas iki birželio 16 dienos
Šapoka apie prezidento siūlymą mažinti GPM: negalime švaistytis lėšomis
TS-LKD siūlo sudaryti galimybę kariams ir šauliams įsigyti ginklus pigiau
Keitė Midlton

"Metė vaikus po ratais": kodėl Keitė Midlton vėl visais nepatenkinta?

(atnaujinta 14:10 2020.05.27)
Anot insaiderių iš rūmų, Kembridžo hercogienė pavargo šypsotis ir elgtis kaip karalystės generalinis direktorius

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Princo Viljamo žmona Keitė Midlton nesugebėjo susilaikyti ir nepareikšti savo nepasitenkinimo: hercogienė  pasiskundė tuo, kad dėl Megan Markl ir princo Hario jo vaikai negavo jos dėmesio ir atsidūrė "po ratais".

Kilus koronaviruso pandemijai Kembridžo hercogai prisiėmė beveik visas karališkosios šeimos pareigas. Viskas dėl to, kad pagyvenusi karalienė ir jos vyras, kurie yra rizikos grupėje, saviizoliavosi Vindzore, o princas Čarlzas netgi spėjo užsikratyti infekcija. Taip pat padėti porai jau  nebegali Sasekso hercogai, juk jie atsisakė karališkųjų titulų ir apvylė savo giminaičius.

Kaip pranešė leidinys "Hello", Midlton pasijuto išsekusia ir įstrigusia spastuose  dėl didžiulio darbo krūvio ir vėl pasisakė Megan Markl ir princo Hario atžvilgiu.

"Viljamas ir Keitė stengiasi būti garbingais tėvais, tačiau nesąžiningi Saseksai metė jų vaikus po ratais. Keitė iš proto kraustosi dėl padidėjusio darbo. Taip, ji ir toliau šypsosi, gražiai rengiasi, tačiau viską daro be noro. Ji nualinamai dirba, ne mažiau kaip korporacijos generalinis direktorius, tik be jokių premijų ir poilsio dienų", — pasakojo hercogienės artimas draugas.

Taip pat insaideris pažymėjo, kad Midlton pasižymi reta karalių kokybe — geležine ištverme, kuri padeda jai neužkabinėti nosies ir atsiminti, kad ateityje laukia saldus apdovanojimas — karalienės konsorto statusas.

Priminsime, kad neseniai tapo žinoma apie tai, jog iš rūmų Sasekso hercogus išvarė karališkasis sąmokslas prieš Megan Markl.

Tegai:
Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Keitė Midlton
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Keitė Midlton paskelbė fotosesiją savo sūnaus Luiso gimtadienio proga
Internete paskelbtas serialo "Princas" apie Britanijos karališkąją šeimą "tyzeris"
Tylos įžadai: princai Haris ir Viljamas nebebendrauja vienas su kitu