Išlaidos gynybai, archyvinė nuotrauka

Seimas leido Finansų ministerijai paskolinti pinigus KAM NATO gynybos išlaidoms

43
(atnaujinta 19:05 2018.10.18)
Siekdamas įvykdyti įsipareigojimą NATO Seimas pritarė 2018 metų valstybės biudžeto pokyčiams

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Seimas, siekdamas įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą NATO skirti šiais metais 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai, patikslino 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, skelbia Seimo spaudos tarnyba.

"Priimta pataisa nuspręsta suteikti Finansų ministerijai skolinimosi teises, jeigu suplanuoti Krašto apsaugos ministerijos asignavimai nesudarytų 2 proc. BVP, ir tokiu atveju skirti trūkstamą lėšų dalį krašto apsaugai", — rašoma pranešime.

Už šį sprendimą balsavo 70 Seimo narių, prieš – 2.

Priėmimo metu Seimas taip pat pritarė pasiūlymui suteikti Finansų ministerijai teisę skolintis valstybės vardu nenumatytoms išlaidoms politinių partijų veiklai finansuoti. Seimas šiandien priėmė Politinių partijų įstatymo pakeitimą, kuriuo nusprendė, kad jei po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami papildomi valstybės biudžeto asignavimai.

Šiais metais pirmą kartą Lietuva įvykdė NATO gynybos finansavimo poreikį ir pasiekė 2 proc. BVP. Tačiau kovo mėnesį Valstybės gynybos taryba patvirtino nuoseklų karinių išlaidų didinimą — iki 2,05 proc. BVP 2019 metais ir iki 2,5 proc. BVP 2030 metais.

Socialdemokratai priešinasi karinių išlaidų didinimui >>

Seimo pranešime pabrėžiama, kad planuojant 2018 metų asignavimus krašto apsaugai buvo remtasi tuo metu, 2017 metų pabaigoje, Statistikos departamento turimais duomenimis apie BVP ir 2017 metų rugsėjo Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijaus BVP ir jo augimo prognozėmis. Lietuvos statistikos departamentas 2018 metų pavasarį patikslino 2017 metų BVP rodiklį, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) įvertino ir 2018 metų gegužės rodiklį bei paskelbė BVP prognozę Lietuvai, pagal kurią BVP rodiklis yra didesnis, nei prognozavo Finansų ministerija.

2014 metais Bukarešte vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys savo gynybos išlaidas padidins iki 2 proc. BVP.

Tačiau pagal NATO 2017 metų birželio duomenis, iš 29 bloko narių bent 2 proc. BVP gynybai leido tik JAV, Graikija, Didžiojoji Britanija, Estija, Rumunija ir Lenkija.

JAV prezidentas Donaldas Trampas, vos atėjęs į valdžią, pradėjo primygtinai reikalauti, kad NATO sąjungininkai įgyvendintų susitarimus. Liepos mėnesį vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje jis ne tik iškėlė klausimą dėl gynybos išlaidų iki 2 proc. BVP, bet ir nustatė naują 4 proc. ribą.

Top 15 šalių, kurių karinės išlaidos yra didžiausios
© Sputnik /
Top 15 šalių, kurių karinės išlaidos yra didžiausios
43
Tegai:
išlaidos gynybai, NATO, Krašto apsaugos ministerija, Finansų ministerija
Dar šia tema
Skvernelis teigia, kad valstybė neturi pinigų visuotinei karo tarnybai
Kaip įsijautę militaristai Lietuvos gynybą silpnina
Vyriausybės rūmuose pasirašytas susitarimas "Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių"
Estijos vyriausybė patvirtno gynybos biudžetą
Discussion