Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Šimonytė pristatė rinkimų programą "Susitarkime vardan Lietuvos"

276
(atnaujinta 11:16 2018.10.19)
Seimo TS-LKD frakcijos narė ir kandidatė pirminiuose TS-LKD prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pristato savo viziją, ką būtina padaryti, siekiant klestinčios Lietuvos

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Programa paskelbta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tinklalapyje.

Seimo narė pabrėžia, jog pirmiausia turime susitarti, kokią krypti norime pasirinkti ir ja eiti, o tuomet dirbti dėl bendro gėrio.

"Siūlau grįžti prie to klausimo, kuris net nebandomas spręsti trečią dešimtį — aiškiai išgryninti ribas tarp mūsų bendra ir kiekvieno atskira ir pasiekti susitarimą vardan Lietuvos, kuris apibrėžtų, kokios valstybės galiausiai siekiame, t.y. kiek mūsų visų sukuriamos gerovės skiriame bendriems poreikiams, iš kurių nebūtinai atgausime tiek, kiek įmokame. Kas mums yra svarbiausia, kaip bendrasis gėris", — pristato Šimonytė.

O tuomet, anot kandidatės, bus rastas būdas, kaip paskirstyti šio bendro gėrio kainą tarp skirtingų visuomenės narių, užtikrinant, kad toks paskirstymas būtų vertinamas kaip teisingas.

Parlamentarė teigė, jog turime liautis ieškoti greitų ir lengvų sprendimų — norint iš tiesų turėti vakarietišką paslaugų kokybę, reiks daug dirbti ir nepalikti visko tik valdiškoms struktūroms.

"Liaukimės įsivaizduoti, kad yra kokie nors vienetiniai, stebuklingi mūsų giluminių problemų sprendimai, plaukiojantys pačiame paviršiuje ir lengvai pasiekiami. Užsienio investicijos, kaip vienas svarbiausių klestinčios šalies veiksnių, yra būtinos mūsų pažangai ir labai laukiamos, o tai, ką jos atneša, – vakarietiška verslo kultūra, dialogas su darbuotojais, korupcijos netoleravimas — yra daugiau nei pageidautina Lietuvoje. Lygiai taip pat liaukimės įsivaizduoti, kad Lietuvai gyvybingumo suteiks kokios nors valdiškos programos, fondai, inovacijos, o Lietuvos regionams – žmonių į regionus perkėlimas – jeigu regionuose nebus geros mokyklos vaikams, kvalifikuotos gydymo įstaigos ar bent jau patogaus ir įkandamo susisiekimo, darbingoji visuomenės dalis ir toliau grūsis miestuose, mokėdama brangią nuomą ir nesulaukdama jokios valstybės paramos", — pažymėjo Šimonytė.

Kandidatė pirmalaikiuose TS-LKD prezidento rinkimuose taip pat teigia, jog valstybės saugumas – svarbiausias prezidento ir mūsų visų rūpestis.

Du kandidatai varžysis dėl teisės atstovauti TS-LKD prezidento rinkimuose >>

"Laisvė yra mūsų visų klestėjimo pagrindas. Ir čia nereikia kitokios politikos, nes negali būti jokių kompromisų dėl Laisvės. Svarbiau būtų nesugadinti to, kas pasiekta iki šiol, ir tęsti tą kryptį, tuo pačiu siekiant viršpartinio politinio konsensuso. Lietuvos geopolitinė padėtis pati diktuoja atsakymus – mums reikia stiprios NATO, kurio stiprybei itin svarbi JAV lyderystė, stiprios ir solidarios Europos Sąjungos bei pakankamų mūsų pačių pajėgumų. Lietuvoje ir visame regione turi būti kuo daugiau Vakarų. Tai yra politinė-strateginė konstanta, kuri artimiausiu metu nepasikeis. Mūsų uždavinys Vakaruose – Vakarų investicijos į sėkmę Ukrainoje, Sakartvele, Moldovoje, perspektyvoje regint šių šalių narystę ES. Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos sėkmė galėtų būti postūmis ir pokyčiams Rusijoje. Turime stengtis ir burti vienminčius formuojant vieningą mūsų partnerių požiūrį ir strategiją dėl Rusijos, kuris galėtų ilgainiui padėti pačiai Rusijai transformuotis".

Apie sprendimą dalyvauti rinkimuose jau paskelbė filosofas, vienas iš judėjimo "Sąjūdis" steigėjų Arvydas Juozaitis, konservatorius Vygaudas Ušackas, Seimo narė Aušra Maldeikienė ir europarlamentaras Valentinas Mazuronis kaip nepriklausomas kandidatas. Be to, Liberalų sąjūdis savo kandidatu išrinko Petrą Auštrevičių.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metų gegužę.

276
Tegai:
prezidento rinkimai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Ingrida Šimonytė
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Buvęs Lietuvos prezidentas Paksas vėl ketina balotiruotis į prezidento postą
Lietuvos piliečiai gali išrinkti konservatorių kandidatą į prezidentus
Ušackas pasiūlė atidėti pirminius TS-LKD rinkimus
Kuo pasitikėti — reitingais ar širdimi?
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Landsbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 10:55 2020.09.19)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo leidžiama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei galimai didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Vakcina nuo COVID-19

Sunaikinti rusišką vakciną: mažas didžiosios politikos gešeftas

(atnaujinta 12:55 2020.09.19)
Kuriant vakciną nuo koronaviruso, Rusijos lyderystė tapo ne tik nemalonia staigmena Vakarams, bet ir piktinančiu iššūkiu tiek dėl politinių, tiek dėl finansinių priežasčių

Viena vertus, atsilikusi, visiškai nedemokratiška Rusija paprasčiausiai neturi teisės daryti tokių proveržių sudėtingose ​​mokslo ir technologijos pažangiose srityse. Kita vertus, laimikis yra tokia astronomiškas, kad vien mintis, jog tai gali praeiti Vakarų farmacijos kompanijoms pro šalį, gali sukelti rėmenį. Pavyzdžiui, vien žinia apie susitarimą tiekti Indijai šimtą milijonų dozių yra ko verta.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Nenuostabu, kad Rusija susidūrė su daugybe bandymų diskredituoti Rusijos mokslininkų darbo rezultatus: didelė politika, dideli pinigai.
Tačiau šalia ryklių visada yra vietos žuvims-prielipoms, kurios reguliariai ką nors gauna nuo šeimininko stalo.

Būtent panaši istorija susiklostė paskelbus "Sputnik-V" testo rezultatus viename iš seniausių ir įtakingiausių medicinos žurnalų "The Lancet".

Straipsnis buvo sukritikuotas žaibišku greičiu. Didžioji žinia, kurią išplatino pasaulio žiniasklaida, buvo atviras laiškas, kuriame Amerikos šventyklos universiteto biologijos profesorius Enrico Buchi išreiškė baimę dėl klaidų, kurias galėjo padarė Rusijos tyrėjai“. Jam pritarė pustrečios dešimtys kitų Vakarų šalių mokslininkų.

"Lancet" pakvietė Rusijos kūrėjus atsakyti į užduotus klausimus, ir tai buvo padaryta. Gamalėjaus centras leidiniui pristatė pilnos apimties klinikinį "Sputnik-V" vakcinos tyrimo protokolą. Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas paskelbė skiltį, kurioje išsamiai pakomentavo pagrindinius kritikų teiginius, kartu patardamas tiems, kad spindulys būtų ieškomas savo akimis ir išsklaidytų Rusijos abejones dėl vykstančių pokyčių.

Tuo tarpu problema šiuo atveju kyla ne tik moksliniais klausimais, į kuriuos daugiausia dėmesio skyrė Rusijos tyrėjai.

Faktas yra tas, kad pats skandalingo laiško autorius yra gana puikus žmogus. BBC medžiagoje Enrico M. Bucci vadinamas „garsiu kovotoju su pseudomokslu". Tačiau teisingiau būtų jį pavadinti "mokslo verslininku".

2016 metais Buchi įkūrė įmonę "Resis Srl", kuri specializuojasi mokslinių darbų tikrinimo, tvirtinimo ir vientisumo srityse.
Tai gana madinga šiuolaikinio mokslo tema. Pastaraisiais metais tyrinėtojai publikuojamuose straipsniuose užklumpa klaidų, tame tarpe ir grubių. Mes nebūtinai kalbame apie piktnaudžiavimą ar sukčiavimą, dažnai pasitaiko tikrų klaidų, kurios, atskleistos, vis dėlto pakenkia mokslininkų ir net ištisų mokslo institucijų reputacijai.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Būtent norėdami išvengti tokių problemų, autoriai ir mokslinių tyrimų struktūros dabar dažnai kreipiasi į tokiame darbe besispecializuojančias firmas, norėdami atlikti nepriklausomą savo tekstų auditą — prieš juos paskelbdami. Visų pirma Buchi kompaniją šiai veiklai pasamdė Vokietijos Fritzo Lipmanno institutas, aplink kurį prieš kurį laiką įsiplieskė garsus skandalas vien dėl siaubingų paskelbtų darbų klaidų. Šią istoriją prieš metus detalizavo žurnalas "Nature".

Subtilumas yra tas, kad toks verslas nustato tam tikrus etinius apribojimus, kuriuos, beje, puikiai žino ir profesorius Buchi. 2019 metų gruodžio mėnesį tame pačiame leidinyje "Nature" buvo paskelbta medžiaga apie mokslinio darbo grynumą ir vientisumą, kur jis buvo vienas iš autorių. Ir ten buvo sąžiningai pažymėta, kad Enrico N. Buchi buvo įsivėlęs į interesų konfliktą.

Paprasčiau tariant, kai komercinės įmonės savininkas viešai kalba apie veiklą, kurioje ji specializuojasi, tai iš esmės tampa jo įmonės reklama.
Bet, žinoma, kalbant apie Rusijos vakcinos "atskleidimą", tokios smulkmenos nebėra svarbios.

Vakarai panaudojo atvirą Buchi laišką (kuris iš esmės yra savireklama), norėdami dar kartą smogti Rusijos išradimams, tikėdamasis pakenkti ar bent susilpninti jų lyderystę. Na, o pats profesorius gavo tokio masto ir lygio savireklamos, apie kurią kitoje situacijoje jis paprasčiausiai negalėjo net pasvajoti. Tai, tiesą sakant, vadinama "jojimo aistra", pagal šį principą veikia šimtai ir tūkstančiai žiniasklaidos asmenybių.

Be abejo, tai pasiteisins sudarant labai patrauklias naujas komercines sutartis. Vaikytis ažiotažo neramiuose didžiosios politikos vandenyse gali būti labai naudinga.

Bet tai neturi nieko bendro su mokslu apskritai, ypač su medicina ir šimtų tūkstančių gyvybių išsaugojimu visame pasaulyje.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik /
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusija gali pradėti eksportuoti koronaviruso vakcinas 2021 metais
Gamalėjaus centras papasakojo, kaip pasiruošti vakcinacijai nuo COVID-19
Rusijoje paskelbta, kada prasidės masinė vakcinacija nuo COVID-19
Paskelbti Rusijos vakcinos nuo COVID-19 tyrimų rezultatai
Trampas palygino Rusijos ir Amerikos vakcinas nuo koronaviruso