Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai ragina Grybauskaitę uždrausti partijoms skolintis valstybės

33
Parlamentarai mano, kad įstatymas, leidžiantis gauti papildomų lėšų gynybos sektoriui, taip pat padės gauti lėšų politinėms partijoms

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė, Emanuelis Zingeris, Kazys Starkevičius ir Monika Navickienė kreipėsi į Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti Seimo priimtą 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo straipsnio pakeitimo projektą, kuriame drauge su kitais pasiūlymais siūloma skolintis valstybės vardu nenumatytoms išlaidoms politinių partijų veiklai finansuoti, pranešė Seimo spaudos tarnyba.

Nors projekto iniciatoriai rašte deklaruoja kilnius tikslus — užtikrinti nustatytus įsipareigojimus 2018 metais skirti ne mažiau 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai, prisiimant atsakomybę už Lietuvos valstybės ir jos piliečių saugumą ir taip užtikrinant Šiaurės Atlanto Sutarties įgyvendinimą, — įstatymo pakeitimai atskleidžia motyvus, nesusijusius su šalies nacionalinio saugumo interesais.

"Kartu su galimybe skolintis gynybos finansavimui buvo priimta ir įstatymo pataisa, numatanti galimybę skolintis "nenumatytoms išlaidoms politinių partijų veiklai finansuoti"", — teigiė konservatorių grupė.

Parlamentarai kreipimesi pažymi, kad pasirinktas partijų finansavimo metodas pažeidžia biudžeto formavimo taisykles ir nepaiso teisėkūros procedūrų.

"Galų gale, priimant įstatymo pataisas buvo pažeistos teisėkūros procedūros – nebuvo gautos Vyriausybės išvados teiktiems įstatymo pakeitimo siūlymams, kadangi Etikos ir procedūrų komisija pasiūlė grąžinti įstatymo projektą į priėmimo stadiją, o buvo registruota naujų pasiūlymų, dėl kurių Vyriausybė nepasisakė, nors turi prievolę tai padaryti. Tai kuria labai pavojingą precedentą", – teigė Mykolas Majauskas.

Lietuvos gynybos ministerija paprašė parlamento papildomai skirti 2018 metais kariniams poreikiams daugiau nei dešimt milijonų eurų.  

Šis prašymas buvo pagrįstas tuo, kad išlaidos gynybai sudarys 1,9 proc. BVP, o ne du procentus, todėl įsipareigojimai NATO nebus įvykdyti.

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisą, pagal kurią nuspręsta suteikti Finansų ministerijai skolinimosi teises, jeigu suplanuoti Krašto apsaugos ministerijos asignavimai nesudarytų 2 proc. BVP, ir tokiu atveju skirti trūkstamą lėšų dalį krašto apsaugai.

Priėmimo metu Seimas taip pat pritarė pasiūlymui suteikti Finansų ministerijai teisę skolintis valstybės vardu nenumatytoms išlaidoms politinių partijų veiklai finansuoti. Taigi Seimas priėmė Politinių partijų įstatymo pakeitimą, kuriuo nusprendė, kad jei po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami papildomi valstybės biudžeto asignavimai.

33
Tegai:
Dalia Grybauskaitė, konservatoriai, išlaidos gynybai, politinės partijos
Dar šia tema
Kaip įsijautę militaristai Lietuvos gynybą silpnina
Įvykdysime ir viršysime: Lietuva nušluostys nosį visoms NATO narėms
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą
Pieno produkacija, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje populiarėja smulkiųjų maisto gamintojų veikla

(atnaujinta 10:00 2020.06.07)
Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba, žuvininkystės produktų, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų

VILNIUS, gegužės 2 - Sputnik. Lietuvoje mėsos, pieno, žuvies ar žvėrienos gaminius nedideliais kiekiais gamina ir tiesiogiai vartotojams parduoda daugiau kaip pusė tūkstančio smulkiųjų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių. 

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, trejus pastaruosius metus norinčiųjų užsiimti tokia veikla skaičius vidutiniškai padidėja 10 proc.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba – 316, žuvininkystės produktų – 69, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų – 66, paukščių, triušių auginimu mėsai – 31, kiaušinių tiekimu – 16, sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsa – 8, o žvejų, rinkai tiekiančių sugautas žuvis, priskaičiuojama 155.

"Smulkiųjų maisto gamintojų veikla yra labai svarbi valstybės ekonomikai ir padeda išlaikyti šalies unikalumą, išsaugoti maisto gamybos tradicijas ir tradicinius maisto produktus. Todėl jau ne pirmus metus nuolat ieškome būdų, kurie paskatintų imtis smulkiosios gamybos, kad tokie gamintojai galėtų kuo paprasčiau surasti savo nišą ir savo vartotoją bendroje maisto rinkoje", – pabrėžia VMVT direktorius Darius Remeika.

Mažais kiekiais tvarkančiais maistą laikomi tie subjektai, kurie per savaitę pagamina ne daugiau kaip 500 kg mėsos gaminių ar 200 kg mėsos pusgaminių, per vieną kalendorinę dieną išdarinėja, perdirba ne daugiau kaip 150 kg žuvininkystės produktų, ar gamina pieno gaminius savo ūkyje ne daugiau kaip iš 1 tonos žalio pieno per dieną.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Lietuva
Dar šia tema
Lietuviškų gyvūninės kilmės maisto produktų eksportas šiais metais išaugo 14 %
Lietuvoje pieno kainos krito beveik dešimčia procentų
Mokslininkai nustatė pieno produktų paros normą