Vygaudas Ušackas, archyvinė nuotrauka

Ušackas prezidento rinkimuose dalyvaus tik laimėjęs TS-LKD pirminius rinkimus

27
(atnaujinta 12:32 2018.10.22)
Jis teigia, kad pralaimėjęs pirminiuose rinkimuose siektų "permainų partijoje, jos atsinaujinimo ir vertybių iškėlimo virš elito, kad siekis tapti "Žmonių partija" neliktų dar viena banalia deklaracija"

VILNIUS, spalio 22   — Sputnik. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras  Vygaudas Ušackas pareiškė, kad prezidento rinkimuose dalyvaus tik tuo atveju, jei laimės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirminius rinkimus.

Apie tai politikas parašė savo paskyroje Facebook.

"Lietuvos Prezidento rinkimuose dalyvausiu tik laimėjęs TS-LKD pirminius rinkimus",  — rašo Ušackas.

Pasak Ušacko, viena pagrindinių priežasčių, kodėl jis eina į pirminius rinkimus, yra ne tik noras pristatyti ambicingą planą, kuris, pasak politiko, sukurs proveržį Lietuvai ir pagerins žmonių gyvenimą, bet taip pat ir noras sugrąžinti į partijos prioritetų sąrašą svarbiausias vertybes.

Jis teigia, kad pralaimėjęs pirminiuose rinkimuose siektų "permainų partijoje, jos atsinaujinimo ir vertybių iškėlimo virš elito, kad siekis tapti "Žmonių partija" neliktų dar viena banalia deklaracija".

Pirminiuose rinkimuose Ušackas varžosi su Seimo nare Ingrida Šimonyte. Partijos nariai ir kiti iš anksto užsiregistravę piliečiai kandidatą rinks lapkričio 3-4 dienomis.

Apie sprendimą dalyvauti rinkimuose jau paskelbė filosofas, vienas iš judėjimo "Sąjūdis" steigėjų Arvydas Juozaitis, konservatorius Vygaudas Ušackas, Seimo narė Aušra Maldeikienė ir europarlamentaras Valentinas Mazuronis kaip nepriklausomas kandidatas. Be to, Liberalų sąjūdis savo kandidatu išrinko Petrą Auštrevičių.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metų gegužę.

27
Tegai:
rinkimai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Vygaudas Ušackas
Dar šia tema
Ušackas pasiūlė atidėti pirminius TS-LKD rinkimus
Dūmos narys: Ušackas teiginiais apie FSB nori nuslėpti savo būsimą pralaimėjimą
Ar Ušackas suskaldys konservatorių monolitą?
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Nausėda vyks į Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje

(atnaujinta 18:24 2020.07.14)
Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų dvišalis susitikimas

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda vyks į 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje, Griunvalde, rašoma Prezidentūros pranešime.

Šventinėje ceremonijoje, vyksiančioje istorinėje mūšio vietoje, šalies vadovas sakys sveikinimo kalbą.

Pranešama, kad prie Griunvaldo paminklo prezidentai padės vainiką mūšio aukoms atminti, taip pat numatomas Lenkijai dovanojamo simbolinio paminklinio akmens atidengimas. Šis paminklas – Lietuvos dovana Lenkijai – skirtas Žalgirio mūšyje kovojusiems Lietuvos karžygiams ir bendrai Lietuvos ir Lenkijos tautų pergalei atminti.

Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų dvišalis susitikimas. Planuojama aptarti regiono saugumo situaciją, transatlantinį bendradarbiavimą, bendrus infrastruktūros projektus elektros tinklų sinchronizacijos, transporto srityse.

Istorinėse Žalgirio mūšio minėjimo iškilmėse dalyvaus ir Lietuvos bei Lenkijos valstybių Ministrai Pirmininkai.

Tegai:
Lenkija, Gitanas Nausėda
Viktoras Pranckietis, archyvinė nuotrauka

Pranckietis: balsavimo internetu per Seimo rinkimus nebus

Anot Seimo pirmininko, surengti tokį balsavimą būtų neatsakinga, ypač kai pasiruošimui reikia daugiau laiko

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad per artėjančius Lietuvos Seimo rinkimus rinkėjai neturės galimybės balsuoti internetu, praneša TASS.

Jis tai pasakė po šio klausimo aptarimo su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovybe.

Pranckietis aiškino, kad tokio balsavimo organizavimas būtų neatsakingas žingsnis, vien sistemai išbandyti prireiktų trijų mėnesių.

"Įsitikinau, kad tokio balsavimo nebus ir nereikėtų sukelti žmonėms nereikalingų lūkesčių ir nesakyti, kad tokie rinkimai turi būti", — sakė Seimo pirmininkas.

Seimo rinkimai Lietuvoje turėtų būti surengti šių metų spalio 11 dieną. kad patektų į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąrašui riba yra aukštesnė — septyni procentai.

Numatoma, kad bus pailgintas išankstinio balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Taip pat svarstoma balsavimo internetu iniciatyva. Šiuo metu ši tvarka patvirtinta tik užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams.

Tegai:
Viktoras Pranckietis, rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seime pritarta siūlymui įteisinti balsavimą internetu
Vyriausybė pritarė balsavimo pakeitimams per rinkimus
Ministrų kabinetas pritaria internetiniam balsavimui
Gydytoja tikrina pacientą, archyvinė nuotrauka

Britų mokslininkai išsiaiškino, kad COVID-19 gali sukelti širdies ligas

(atnaujinta 15:49 2020.07.14)
Pažymima, kad kvėpavimo takų virusinių infekcijų gebėjimas paveikti širdį buvo žinomas jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad pas tiek daug pacientų, sergančių COVID-19, sutrikusi širdies veikla

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Britų mokslininkai padarė išvadą, kad naujo tipo koronavirusinė infekcija gali neigiamai paveikti širdį ir sukelti patologinius organo funkcijos pokyčius, pranešė "Sky News".

Edinburgo universiteto, kurio tyrimas buvo paskelbtas "European Heart Journal", kardiologijos medicinos žurnale, mokslininkai ištyrė 1261 pacientą, sergantį koronavirusu iš 69 šalių. Jie padarė išvadą, kad 55% atvejų pacientams buvo nustatyti patologiniai širdies darbo pokyčiai, o kas septintasis parodė sunkios disfunkcijos požymius.

Pažymima, kad dauguma pacientų (901 žmogus) nepatyrė širdies problemų prieš užsikrėtę koronavirusu. Tarp šios grupės pacientų patologiniai pokyčiai buvo užregistruoti 46% žmonių, o sunkūs širdies veiklos sutrikimai — 13% atvejų.

"COVID-19 yra sudėtinga, daugiasisteminė liga, galinti stipriai paveikti įvairias kūno dalis, įskaitant širdį. Mūsų darbas parodė, kad šie nuskaitymai [echokardiogramos — Sputnik] yra svarbios — jos padėjo pagerinti pacientų, kuriems tai atlikta, gydymą," — sakė tyrimo grupės vadovas profesorius Markas Dvekas.

Jis pažymėjo, kad kvėpavimo takų virusinių infekcijų gebėjimas paveikti širdį buvo žinomas jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad pas tiek daug pacientų, sergančių COVID-19, sutrikusi širdies veikla.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,9 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 569 tūkst. žmonių.

Tegai:
Didžioji Britanija, koronavirusas, širdis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis