Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis pareiškė, kad konservatoriai bijo jo dalyvavimo rinkimuose

35
(atnaujinta 13:13 2018.10.23)
Pasak Skvernelio, konservatoriai bando kuo labiau sumenkinti politinius konkurentus ir nuvalyti kelią savo kandidatams prezidento rinkimuose

VILNIUS, spalio 23 - Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis savo Facebook paskyroje pranešė, kad opozicijos šaukiamame nenumatytame posėdyje nedalyvaus. Pasak jo, yra kitų, anksčiau suplanuotų darbų, o dalyvauti politinėse rietenose jis neketina.

Į opozicijos inicijuotą posėdžio darbotvarkę tarp kitų buvo įtrauktas rezoliucijos projektas, kuriuo buvo siūloma įvertinti premjero vaidmenį istorijoje dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo.

"Šiandien ir vėl opozicijos esu kviečiamas į Seimą. Deja, kvietimo priimti negaliu, nes darbotvarkėje – seniai suplanuoti darbai. Vykstu į Marijampolę, kur bus atidaryta Danijos langų ir lauko durų gamybos milžinės gamykla", — rašo Skvernelis.

Pasak premjero, savo pareiga jis mato veiklą, nukreiptą į žmonių gerovę – o ne politines rietenas artėjant rinkimams. Be to, atsakymus opozicijai jis jau pateikė iš Seimo tribūnos.

"Visgi matau, kad opozicijai atsakymai visai nereikalingi. Tiesiog norima pasinaudoti proga ir velti mane į tuščias, beprasmes politines intrigas. Jei yra teisinių klausimų – juos visada gali išspręsti teismas, tačiau į jį kreiptis kažkodėl neskubama. Priešingai – esu viešai įžeidinėjamas, žeminamas, man metami niekuo nepagrįsti kaltinimai. Jau atvirai kalbama ir apie mano interpeliaciją", — rašo politikas.

Pasak Skvernelio, taip konservatoriai bando kuo labiau sumenkinti politinius konkurentus ir nuvalyti kelią savo kandidatams prezidento rinkimuose.

"Matau, kad taip valomas kelias ir konservatorių kandidatams Prezidento rinkimuose, nes kol kas jokios rimtos alternatyvos trims šios partijos skyrių iškeltiems kandidatams nėra. Nežinau, ar tokia alternatyva galėčiau būti aš,  bet užtat labai aiškiai matau, kaip bijoma tokio scenarijaus", — teigia premjeras.

Taip pat Skvernelis primena, kad Vyriausybė nemokamai ir teisėtai suteikė Registrų centro duomenis žurnalistams, o iki tol ta informacija buvo teikiama pažeidžiant įstatymus.

35
Tegai:
Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Skvernelis žada, kad teigiamus reformų pokyčius pajaus visi Lietuvos žmonės
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori atrodyti "pagrindine procesų Minske manipuliatore"

(atnaujinta 18:19 2020.11.30)
Vilnius tikisi, kad Briuselis suteiks rimtą pagalbą, jei baltarusių srautas taps masiškas, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos URM pasiūlymu išduoti nemokamas vizas valdžios persekiotiems baltarusiams tikisi pritraukti kuo daugiau žmonių, kad parodytų pasaulio bendruomenei, jog Lukašenkos aktyviai nepriima jo šalies piliečiai, interviu Sputnik Lietuva pasakė Strateginės plėtros fondo ekspertų tarybos vadovas Igoris Šatrovas.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiūlė panaikinti konsulinį mokestį už įvažiavimo vizą tiems Baltarusijos piliečiams, kuriuos tėvynėje persekioja valdžia. Tokiu būdu, viza taps nemokama.

Ministerija įtraukė šį projektą į gruodžio 2 dieną vyksiančio Vyriausybės posėdžio darbotvarkę.

Ekspertas Igoris Šatrovas pažymėjo, kad Vilnius ir toliau laikosi aktyvios pozicijos Baltarusijos įvykių atžvilgiu, nes pirmieji veiksmai nesukėlė laukiamų rezultatų.

"Blitzkriegas pasirodė nesėkmingas. Šis pasiūlymas yra tam tikras masalas, tam tikras kabliukas, kuriuo jie tikisi pagauti kuo daugiau žmonių, kurie ne visada susimąsto apie savo veiksmų pasekmes, kad galėtų parodyti pasaulio bendruomenei, jog Lukašenkos aktyviai nepriima jo šalies piliečiai, tai, kad jie bando palikti šalį bet kokiu pretekstu. Manau, kad su šiuo tikslu — sukurti aktyvią visuomenės anti-Lukašenkos ir antibaltarusišką nuomonę, ir vėl gi, su tikslu privilioti kuo daugiau potencialių rėmėjų į savo tinklus, su šiomis iniciatyvomis ir išeina Lietuvos vyriausybė su šiomis, būtent tai yra priežastis", — pareiškė ekspertas.

Šatrovas įsitikinęs, kad Lietuvos interesas yra finansinis, nes Vilnius tikisi rimtos Briuselio pagalbos, prisiimdamas "pagrindinio procesų Baltarusijoje manipuliatoriaus" vaidmenį.

"Mes gi žinome, kad pagrindinis uždavinys — pradėti skandalą, kurti, išprovokuoti kai kuriuos įvykius. Tam visada skiriami pinigai, visada skiriamos rimtos dotacijos. Svarbu pritraukti dėmesį, įtraukti, privilioti, rasti kažkokių argumentų. O kaip šie žmonės toliau egzistuos ES teritorijoje, Lietuvoje, jei toks srautas taps masiškas? Jie prašys pinigų iš Briuselio", — mano ekspertas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo po prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 procento balsų. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja.

Nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad praėjusių prezidento lenktynių rezultatai esą yra "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant dabartinį prezidentą.

Baltarusijos valdžios teigimu, Vilnius, Varšuva ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas paragino tobulinti mokesčių sistemą

(atnaujinta 18:14 2020.11.30)
Šalies vadovas pažymėjo, kad naujo Seimo pradžioje ypač svarbu susitarti dėl kitokios, aukštesnius standartus atitinkančios mokestinės kultūros

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino politikus bei ekspertus bendromis jėgomis prisidėti prie subalansuotos mokesčių sistemos kūrimo, užtikrinančios gyventojų ir valstybės pajamas bei ekonominį progresą. 

Pirmadienį Lietuvos prezidentas kartu su Seimo frakcijų, Profesinių sąjungų konfederacijos, Investuotojų forumo atstovais ir ekonomistais nuotolinėje diskusijoje kalbėjosi mokesčių sistemos efektyvumo klausimais. 

Президент Литвы Гитанас Науседа и представители фракций Сейма, Конфедерации профсоюзов, Форума инвесторов и экономисты обсудили налоговую систему
Posėdis su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda

Diskusijos metu prezidentas pasiūlė kelis mokesčių sistemos tobulinimo žingsnius, kurie "užtikrintų mokesčių sistemos tvarumą ir socioekonominės politikos efektyvumą".

Šalies vadovo nuomone, atspirties taškas siekiant tobulesnės mokesčių sistemos yra politinės kultūros ir pasitikėjimo mokesčių sistema stiprinimas. Pasak šalies vadovo, tai gali padidinti piliečių savimonę ir motyvaciją atsakingai dalyvauti mokesčių sistemoje bei pilietiškai kovoti su nesąžininga veikla valstybės atžvilgiu. 

"Šiandien, naujo Seimo pradžioje, ypač svarbu susitarti dėl kitokios, aukštesnius standartus atitinkančios mokestinės kultūros. Tai būtina aiškiai komunikuoti visuomenei, kad gyventojai ir verslas pasitikėtų mokestine sistema, suprastų jos prasmę ir, žinoma, teikiamą naudą", – teigė prezidentas.

Šalies vadovas pasiūlė persvarstyti mokestinių pokyčių įsigaliojimo terminus. Pasak prezidento, įprastu laikotarpiu nauji mokesčiai neturėtų įsigalioti skubiau nei per 6 mėnesius, potencialius mokesčių pokyčius būtina plačiai išdiskutuoti su ekspertais ir suinteresuotomis visuomenės grupėmis.

Президент Литвы Гитанас Науседа и представители фракций Сейма, Конфедерации профсоюзов, Форума инвесторов и экономисты обсудили налоговую систему
Posėdis su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda

Prezidentas akcentavo, kad jau dabar, esamą ekonominį lygį pasiekusioje Lietuvoje, atlyginimai galėtų būti didesni. Tai galima paskatinti pradėjus taikyti pažangų Pelno mokesčio paskatų dalijimuisi pelnu su darbuotojais modelį. 

"Atsisakant siauroms asmenų grupėms naudingų mokestinių lengvatų, galėtų būti pristatytos tam tikros pelno mokesčio paskatos, orientuotos į visų darbuotojų atlyginimų augimą", – pridūrė prezidentas.

Diskusijoje pabrėžta, kad per ateinančius metus svarbu galutinai apsispręsti, kokia mokestinė sistema priimtiniausia Lietuvai šiuo metu ir kokie jos efektyvinimo žingsniai bus žengti per šią Seimo kadenciją. Diskusijos dalyviai sutarė, kad siekiant šio tikslo prasminga steigti mokesčių ekspertų grupę, įtraukiant ir socialinius partnerius.

Tegai:
mokesčiai, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda pareiškė, kad ne visi kandidatai į ministrus bus patvirtinti
Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?
Būsimas aplinkos ministras turės išsaugoti Žuvinto turtus, pareiškė Nausėda
Rygos uostas

"Keista laimė": Rusija įvertino Latvijos "pasisiekimus" po įstojimo į ES

(atnaujinta 20:23 2020.11.30)
Rusijos senatorius pažymėjo, kad per pastaruosius 16 metų iš Latvijos Respublikos išvyko 370 tūkstančių žmonių. Be to, buvo sunaikinta beveik visa pramonė

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos narys Aleksejus Puškovas įvertino Latvijos "pasisiekimus" po jos įstojimo į Europos Sąjungą.

"Įstojusi į ES 2004 metais, Latvija pajuto radusi laimę. Rezultatas: Latvijos tranzito žlugimas, žuvininkystės pramonės, beveik visos pramonės sunaikinimas, alaus daryklų uždarymas (sovietmečiu jų buvo apie 80, liko trys ar keturi)", — parašė Rusijos senatorius Twitter.

Pasak jo, per šį laiką iš Latvijos Respublikos išvyko 370 tūkst. žmonių.

"Keista laimė", — konstatavo Puškovas.

Į senatoriaus pranešimą sureagavo Latvijos ambasadorius Rusijoje Maris Riekstinšas ir pavadino liūdnu tai, kad "atominės valstybės senatoriui rūpi, kaip suskaičiuoti kitos šalies alaus daryklas.

"Dar liūdniau, kai skaičiavimai neišeina", — parašė jis.

Diplomatas patarė Rusijos skaitytojams susipažinti su Latvijos statistikos departamento duomenimis apie vidutinį atlyginimą ar pensiją.

Savo ruožtu Puškovas pareiškė, kad informacija apie alaus daryklas Latvijoje yra gerai žinomas faktas.

"Praėjusį kartą ambasadorius mums paaiškino, kad klydome vertindami Latvijos uostų pakrovimą ir apskritai tranzitą. Dabar Latvijos susisiekimo ministerija prašo mūsų Transporto ministerijos išsaugoti tranzitą: nuo jo praradimo Latvija praranda didelį pelną. Manau, kad ponas ambasadorius žino", — parašė senatorius.

Kaip anksčiau rašė Sputnik Latvija, respublikos Susisiekimo ministerija praėjusią savaitę kreipėsi į Rusijos transporto ministeriją su prašymu padėti sustabdyti Rusijos tranzito apimčių mažėjimą. Ministerijos vadovas Talis Linkaitis išreiškė susidomėjimą "kiekviena krovinių tona, kuri gali vykti per Latviją ar į Latviją".

Pastaruoju metu Rusija didina uostų aktyvumą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusijos pusė, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos šalių uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.

Baltijos šalys mano, kad Rusijos Federacija turi direktyvą "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Tegai:
Rusija, ES, Latvija