Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Prezidentė neleidžia griauti partijų finansavimo sistemos

21
(atnaujinta 11:48 2018.10.26)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo partijų finansavimo tvarką keičiančias pataisas

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui tobulinti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą, rašo Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Prezidentė siūlo negriauti partijų finansavimo sistemos atsisakant procentinės rinkėjų balsų kartelės. Taip pat siūloma įvesti saugiklius dotacijas siekiančioms gauti parlamentinėms, bet rinkimuose nedalyvavusioms partijoms", — teigiama pranešime.

Pagal dabar galiojančius įstatymus, teisę gauti dotaciją turi tik tos partijos, kurios per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus yra surinkusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų. Prezidentė pritaria, kad ši kartelė galėtų būti sumažinta vienu procentiniu punktu, kad daugiau partijų turėtų galimybę pasinaudoti valstybės parama savo veiklai finansuoti.

Tačiau Grybauskaitė nepritaria, kad nuo 2020 metų būtų visiškai atsisakyta procentinės rinkėjų balsų kartelės. Tai reikštų, kad mokesčių mokėtojų pinigais būtų finansuojamos visos be išimties partijos, net ir vienadieniai politiniai dariniai.

Jos teigimu, politinė sistema išgyvena pasitikėjimo krizę, partijomis pasitiki tik 6 žmonės iš 100, o siūlomas finansavimo modelis dar labiau mažina kokybės standartus partijoms ir sukuria prielaidas neatsakingai švaistyti valstybės biudžeto lėšas. Prezidentė siūlo likti prie esamo finansavimo modelio, kai partijų finansavimą lemia rinkėjų balsai. Šį finansavimo modelį, kaip atitinkantį Konstituciją, dar 2012 metais pripažino ir Konstitucinis Teismas.

Naująjį politinį sezoną Lietuvos vadovybė pradės atnaujinta sudėtimi >>

Anot prezidentės, visos partijos, net ir tos, kurios susikūrė po rinkimų, bet yra atstovaujamos Seime, turi teisę gauti dotaciją. Toks atvejis jau buvo 2015 metais, kai Lietuvos vyriausias administracinis teismas paskelbė, kad rinkimuose nedalyvavusi, tačiau po Darbo ir Leiboristų partijų susijungimo nauju politiniu dariniu tapusi partija valstybės dotaciją gavo teisėtai.

Prezidentės teigimu, visoms parlamentinėms partijoms dotacijos turi būti suplanuotos kitų metų biudžete.

Tam, kad po rinkimų susikūrusios ir frakcijas Seime turinčios partijos nepiktnaudžiautų dotacijomis, Prezidentė siūlo 3 saugiklius. Pirmasis — jos būtų mokamos tik iki artimiausių Seimo rinkimų, kol partija įgaus galimybę pretenduoti į įprastą biudžetinį finansavimą. Antruoju saugikliu siūloma nutraukti tokios dotacijos mokėjimą partijai, jeigu ji susijungia su kita valstybės finansuojama partija. O jeigu motininė partija už šiurkščius pažeidimus netenka valstybės finansavimo, jos pagrindu įkurtam naujam politiniam vienetui dotacija apskritai neturėtų būti skiriama.

Prezidentė siūlo, kad šios Politinių partijų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2019 metų sausio 1 dienos.

21
Tegai:
finansavimas, politinės partijos, veto
Dar šia tema
Politinė temperatūra Lietuvoje kyla: šalis žengia į lemtingą pusmetį
Konservatoriai ragina Grybauskaitę uždrausti partijoms skolintis iš valstybės
ET Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo ES

(atnaujinta 21:14 2020.07.09)
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva ir Estija sutarė bendradarbiauti siekdamos didesnio finansavimo Baltijos šalims pagal daugiametį Europos Sąjungos biudžeto planą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu. Politikai aptarė pasirengimą liepos 17 dieną numatytoms Europos Vadovų Tarybos deryboms, Astravo AE saugumą, projekto, skirto sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais, įgyvendinimą, kovą su dezinformacija ir bandymus perrašyti istoriją.

"Vadovai sutarė derybose siekti tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencijos, didesnio finansavimo Sanglaudos politikai ir projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui. Taip pat vadovai atkreipė dėmesį į didesnio finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimo svarbą", — rašoma pranešime.

Pokalbio metu Nausėda padėkojo Estijos ministrui pirmininkui už tai, kad jis atkreipė daugiau ES dėmesio į Astravo AE saugos klausimus ir palaikė iniciatyvą, kuria siekiama užkirsti kelią "nesaugių" elektrinių gaminamos elektros patekimui į ES vidaus rinką.

Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondą. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, tame tarpe "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų. Vilnius mano, kad naujojo biudžeto sąlygos yra nepriimtinos.

Tegai:
Estija, Lietuva, Europos Taryba
Dar šia tema
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
NATO kariškiai Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" Lenkiją palaikydama ryšius su JAV

(atnaujinta 21:10 2020.07.09)
Varšuva, palyginti su Vilniumi, turi daug galingesnį potencialą visose srityse ir netoleruos konkurento kariniame bendradarbiavime su Vašingtonu, tikina politikos analitikas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. AnksčiauTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva turėtų siekti pagrindinės JAV sąjungininkės statuso regione.

Anot parlamentaro, svarbu, kad regione būtų kuo daugiau JAV karinių pajėgų. Kasčiūnas mano, kad tai prisideda ne tik prie Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo. Kaip pažymėjo politikas, "būtina aktyviai remti JAV kariuomenės dislokavimą Lenkijoje ir stengtis išnaudoti "amerikiečių kariuomenės pergrupavimo Europoje momentą".

Kaip Sputnik Lietuva sakė politologas, karo ekspertas Ivanas Konovalovas, tarp Lietuvos ir Lenkijos šiuo klausimu yra akivaizdus prieštaravimas, nes būtent Varšuva visuomet stengėsi būti svarbiausia šio regiono sąjungininkė JAV.

"Lenkai viską sudėjo į šį politinį žemėlapį ir jie netoleruos kito varžovo. Be to, turime palyginti Lenkijos ir Lietuvos potencialą — karinį, ekonominį, politinį. Tai, atvirai kalbant, nepalyginama, Lenkija bus visomis prasmėmis stipresnė. Toks Lietuvos pareiškimas greičiau yra istorinių prieštaravimų tarp Lietuvos ir Lenkijos atspindys, nors jos kadaise buvo net viena valstybė: kuris iš jų yra "kietesnis" šioje situacijoje", — teigė ekspertas.

Be to, kaip pabrėžė Konovalovas, JAV ir NATO noras padidinti savo pajėgas Lietuvos teritorijoje taip pat yra gana suprantamas.

"Tai yra nemaži pinigai, bazių statyba, infrastruktūros kūrimas. Galų gale tai yra JAV ir NATO kariškiai, kurie tiesiog palieka pinigus respublikos teritorijoje. Visa tai yra didžiulis indėlis į šalies ekonomiką. Todėl ne tik Lietuva, bet ir Estija bei Latvija, pasitelkdamos rusofobiškus šūkius apie keliamą grėsmę, siekia pritraukti į savo teritoriją kuo daugiau NATO ir Amerikos pajėgų, karių ir organizacinių struktūrų, kad gautų už tai pinigų", — priminė ekspertas.

Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
© Sputnik /
Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
Tegai:
Vilnius, Varšuva
Dar šia tema
Lenkijos prezidentas paskelbė, kad Varšuvos tikslas — palikti JAV kariuomenę Europoje
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Vanduo, archyvinė nuotrauka

Nuo kitos savaitės dalis namų Klaipėdoje liks be karšto vandens

(atnaujinta 17:25 2020.07.09)
Šiaurinės miesto dalies vartotojams energetikai rekomenduoja užsukti buto ar pastato įvadinį karšto vandens ventilį, kad už iš krano bėgantį šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Nuo liepos 13 dienos be šilto vandens kelias paras turės verstis šiaurinės Klaipėdos dalies gyventojai, tačiau ne visi, praneša miesto savivaldybė.

Šiais metais hidrauliniai bandymai bus vykdomi pagal naują sistemą. Paprastai dideliu slėgiu testuojant šilumos trasas uostamiestis buvo skeliamas į dvi dalis. Riba eidavo ties Kauno gatve. Šiaurinė dalis išbandoma pirmiau, o pietinė Klaipėda keliomis savaitėmis vėliau. Ši tvarka bus išlaikyta ir šiemet, bet bandant šiaurinę miesto dalį įtraukiami keli pastatai iš Šilutės plento: 19, 19C, 27, 29.

Išimtimi tampa ir Saulės kvartalo naujakuriai, gyvenantys Jaunystės g. 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10, 14, 16, Ragainės g. 1, 1A, 2, 2A, 3, 5C, 5D, 5G, 5E, 5F, 6, 6A, 12, 12A bei Liepų g. 83 pastatas. Nors tai šiaurinei miesto daliai priskiriami namai, jiems šilumos energijos tiekimas karšto vandens gamybai nebus nutrauktas.

"Vadinamajame Saulės kvartale yra nutiesta nauja magistralė, keliuose objektuose dar vykdome tinklų pajungimo darbus, todėl ten hidraulinių bandymų kol kas neatliksime. Įprastai hidraulinių bandymų metu testuojamoje miesto pusėje šilumos negaminame, bet kad nepalikti minėtų namų vartotojų be patogumų, kitą savaitę laikinai įjungsime šalia esančią Paupių rezervinę katilinę ir tieksime šilumą Saulės kvartalui", — pasakojo Arūnas Smaguris, AB "Klaipėdos energija" Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Kitiems šiaurinės miesto dalies vartotojams energetikai rekomenduoja užsukti buto ar pastato įvadinį karšto vandens ventilį, kad už iš krano bėgantį šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Elektros energija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Мальгавко

Kaip ir įprasta, pirmadienį, liepos 13-ąją, iš ryto dauguma namų dar turės karštą vandenį, antradienį bus atliekami trasų bandymai, o trečiadienį vakare karštas vanduo vėl tekės magistraliniais vamzdynais. Pasak energetikų, ten, kur nebus aptikta gedimų, šiluma vartotojams grįš ketvirtadienį ar penktadienį.

Pagal "Klaipėdos energijos" grafiką, hidrauliniai bandymai Klaipėdoje šiemet vyks šiaurinėje miesto dalyje liepos 13–18 dienomis, o pietinėje — rugpjūčio 10–15 dienomis.

Vartotojai, kurių pastatams dėl aptiktų defektų numatytu laiku nebus atnaujintas šilumos tiekimas, bus informuojami individualiai. 

Dar šia tema
Nuo rugpjūčio bazinė šilumos kaina vilniečiams bus mažesnė
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse