Vokietijos kanclerė Angela Merkel, archyvinė nuotrauka.

Merkel nebus perrinkta Krikščionių demokratų sąjungos pirmininke

30
(atnaujinta 12:48 2018.10.29)
Merkel išdėstė savo planus kitiems partijos lyderiams, KDS vadovo rinkimai turėtų vykti gruodžio pradžioje

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Merkel nebus perrinkta Krikščionių demokratų sąjungos (KDS) pirmininke, rašo naujienų agentūra Reuters.

Pasak agentūros pašnekovų, Merkel išdėstė savo planus kitiems partijos lyderiams. KDS vadovo rinkimai turėtų vykti gruodžio pradžioje.

Siekdama fizikinės chemijos daktaro laipsnio, Merkel pradėjo politinę karjerą 1989 metų revoliucijų išvakarėse, trumpai tarnavo kaip atstovė pirmą kartą demokratiškai išrinktos Rytų Vokietijos vyriausybei. Po Vokietijos susivienijimo 1990 metais, ji buvo išrinkta į Bundestagą nuo Štralzundo-Šiaurės Pomeranijos-Riugeno rajono, esančio Meklenburgo-Pomeranijos žemėje. Vėliau, 1991 metais, kanclerio Helmuto Kolio ji buvo paskirta moterų ir jaunimo teisių ministre ir tapo federacijos aplinkos, aplinkosaugos, branduolinės saugos ministre. Po KDS koalicijos pralaimėjimo 1998 metais, ji buvo išrinkta generaline KDS sekretore, o 2000 metais – pirmąja partijos lydere moterimi.

Būdama KDS vadove, po 2005 metų rinkimų į Bundestagą tapo kanclere (vėliau buvo vėl išrinkta).

Politikė vadovavo partijai nuo 2000 metų. Jos atsisakymas vadovauti reiškia vidinę partijos kovą dėl teisės pakeisti Merkel Vokietijos kanclerio poste.

Vokietijos politinių partijų atstovai ne kartą išreiškė nepasitenkinimą kanclerės vykdoma migrantų politika.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos, 2015 metais į Vokietiją atvyko apie 900 000 pabėgėlių ir migrantų, o tai paskatino dešiniųjų judėjimą šalyje. Dėl to migrantų srautas per metus buvo apribotas iki 200 tūkstančių žmonių. Migracijos politika buvo viena iš ginčytinų temų derybose dėl naujos Vokietijos Vyriausybės formavimo.

Tuo tarpu "Alternatyva Vokietijai" 2017 metų priešrinkiminės kampanijos metu pažadėjo, kad pradės tyrimą dėl kanclerės Merkel "atvirų durų" politikos.

30
Tegai:
rinkimai, Angela Merkel
Dar šia tema
Merkel labiau vertina Grybauskaitę negu Mei
Lietuvos prezidentė: Didžioji Britanija pati nežino, ko nori
Britanijos parlamentaras supainiojo Lietuvos prezidentės pareigas ir lytį
"Sibiro paltas?": Merkel rusiškai pasidomėjo, ką dėvi Putinas
Balsavimo apylinkė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
 

Seimas kaltinamas tyčiniu bandymu neleisti Venckienei dalyvauti rinkimuose

(atnaujinta 20:16 2020.08.10)
Politinė partija "Drąsos kelias" neseniai pateikė rinkimų sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai, pirmuoju sąrašo numeriu įrašyta Venckienė

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Rašytojas ir verslininkas Aurimas Guoga teigė, kad Lietuvos Seimo vadovybė "atsikrato konkurentų". Apie tai jis parašė savo Facebook puslapyje.

Politinė partija "Drąsos kelias" neseniai pateikė rinkimų sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai, kurioje pirmoji yra buvusi teisėja ir buvusi parlamento narė Neringa Venckienė.

Tuo pačiu metu, kaip sakė Guoga, Valstybinės rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matijošaitytė iš karto paskelbė, kad atsisako registracijos, nes Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisų, leidžiančių per apkaltą pašalintam asmeniui kelti savo kandidatūrą.

Jis taip pat priminė, kad Seimas turėtų priimti šiuos pakeitimus pagal tarptautinių teismų sprendimus, tačiau vis tiek atideda jų priėmimą.

"Tuo yra ribojama pamatinė pilietinė teisė būti išrinktam demokratiniuose rinkimuose. Paprasčiau kalbant, Seimo nariai taip atsikrato nepageidaujamų konkurentų", — rašo jis.

Visų pirma, kalbama apie bylą Europos žmogaus teisių teisme "Paksas prieš Lietuvą". Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas, kuriam buvo iškeltas apkaltos procesas, kreipėsi į teismą, kuris tada nusprendė, kad buvusio prezidento Pakso draudimas visą gyvenimą dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir paragino jį panaikinti.

Tačiau šių metų birželio pabaigoje Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisų, leidžiančių apkaltos būdu pašalintiems asmenims po dešimties metų pertraukos kandidatuoti į Seimą.

"Kaip matome, Lietuva tarptautinių nutarimų įpareigota parengti pataisas, kad asmenys, pašalinti iš politinių pareigų apkaltos keliu, nebūtų amžinai suvaržyti kelti savo kandidatūros ateinančiuose rinkimuose. Seimo vadovybė nemano, kad pareiga priimti šias pataisas yra pakankamai svarbi ir jau keletą metų neranda laiko teikti jų Seimo nariams svarstyti. VRK vadovė Laura Matijošaitytė iš anksto pareiškia, kad Venckienė gali nevargti mėgindama užsiregistruoti kandidate Seimo rinkimuose", — rašo jis.

Jis pabrėžė, kad Venckienės teisės yra šiurkščiai pažeidžiamos.

Politinė partija "Drąsos kelias" buvo įregistruota kaip politinės kampanijos dalyvė rinkimuose į Lietuvos Seimą 2020 metų liepos 15 dieną.

Buvusi teisėja aršiai kritikuoja Lietuvos valdžią, ypač dažnai ji primena glaudžius ryšius su konservatoriais palaikančios buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės klaidas.

Anksčiau Venckienė priminė Grybauskaitės pažadą sustabdyti liustraciją, kurio ji taip ir neįvykdė. Venckienė padarė išvadą, kad buvusi prezidentė "nesulauks liustracijos pabaigos".

Pati Venckienė Lietuvoje kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja nepripažino kaltės. Ji pasinaudojo teise duoti parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Birželio 15 dieną Panevėžio apygardos teismas sušvelnino kardomąją priemonę buvusiai teisėjai. Teismas nusprendė kaltinamajai taikytą sustiprintą priežiūrą pakeisti švelnesne priemone — įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tegai:
Seimo rinkimai, rinkimai, Neringa Venckienė, Seimas
Dar šia tema
Nausėda kviečia ES lyderius įvertinti situaciją Baltarusijoje
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Premjeras Saulius Skvernelis

Skvernelis: Lietuvai rūpi Baltarusijos ateitis

(atnaujinta 19:09 2020.08.10)
Pažymima, kad kartu premjeras atkreipė dėmesį, jog pastarųjų dienų įvykių šioje šalyje, deja, negalima pavadinti nei demokratiniais rinkimais, nei susirinkimų bei saviraiškos laisvės užtikrinimu

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis teigė, jog Vyriausybė yra suinteresuota modernios ir demokratinės Baltarusijos valstybės, kurioje gerbiamos pamatinės žmogaus teisės ir laisvės, vystymusi, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Premjeras pareiškė, jog "pastarųjų dienų įvykių šioje šalyje, deja, negalima pavadinti nei demokratiniais rinkimais, nei susirinkimų bei saviraiškos laisvės užtikrinimu".

"Primygtinai raginame Baltarusijos valdžią susilaikyti nuo bet kokių ribojimų ir jėgos prieš savo piliečius naudojimo. Taikių protestuotojų veiksmų laisvės varžymai ar sulaikymai neatitinka tarptautinės bendrijos ir europinių vertybių", — sako jis.

Jis taip pat teigė, kad Lietuvos žmonėms rūpi kaimyninės valstybės ateitis. Pasak jo, Lietuva visad palaikė ir palaikys Baltarusijos suverenumą, demokratinės ir pilietinės visuomenės teisę nevaržomai dalyvauti šalies politiniame gyvenime, taikiomis priemonėmis spręsti šalies raidos bei ateities kryptis.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko sekmadienį. Preliminariais duomenimis, Lukašenka surinko 80,23 proc. balsų.

Antroje vietoje su aštuoniais procentais balsų Svetlana Tichanovskaja. Tuo tarpu Svetlanos Tikhanovskajos būstinė teigė nepripažįstanti CRK rezultatų, pažymėdama, nes visų respublikos regionų rinkimų apylinkių duomenys parodė, kad jai skirta 70–80 proc.

Vakar, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai. Protestuotojai Baltarusijos sostinės centre iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Vykdant veiksmus yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Lenkija paragino ištirti rinkimus Baltarusijoje
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Gėlių laukai

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 11-osios šventės

(atnaujinta 16:12 2020.08.10)
Rugpjūčio 11 diena  yra 223-a metų diena pagal  Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 224-a)

Rugpjūčio 11 yra 223-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 224-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 142 dienos.

Vardadienį švenčia Butenis, Filomena, Klara, Severas, Zuzana, Visgaldas, Visvilė, Ligija.

1940 metais šią dieną TSRS vyriausybė informavo kitas valstybes, kad Lietuvos tarptautinis atstovavimas pereina į Sovietų Sąjungos kompetenciją.

Katalikai mini Šv. Klarą (1194–1253) – klarisių vienuolijos įkūrėją. Būdama 18 metų, ji apsigyveno itin skurdžiame vienuolyne prie Šv. Damijono koplytėlės, savo gimtojo Asyžiaus pašonėje. Taip elgtis ją paskatino šv. Pranciškaus Asyžiečio pavyzdys.

Tegai:
kalendorius