Kibernetinis saugumas, archyvinė nuotrauka.

Seimas ir toliau aiškinsis situaciją dėl įrašo sunaikinimo bei kibernetinio saugumo

22
(atnaujinta 13:34 2018.10.29)
Opozicija tikėjosi, kad tiek kancleris, tiek komiteto pirmininkas ras savyje drąsos atsakyti į visuomenėje tebetvyrančius klausimus dėl Vyriausybės pasitarimo įrašo sunaikinimo aplinkybių bei kibernetinio saugumo Vyriausybės kanceliarijoje

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Šiandien opozicijos atstovų iniciatyva buvo sušauktas nenumatytasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis, į kurį turėjo būti pakviestas Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, kad pasiaiškintų dėl garsiojo pasitarimo įrašo sunaikinimo aplinkybių, rašoma Seimo pranešime spaudai.

Tačiau, pasak Seimo TS-LKD frakcijos narių, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas netinkamai organizavo posėdį, tikėdamasis, kad šią iniciatyvą pavyks užblokuoti. 

Vis dėlto opozicijos atstovų siūlymui komitetas balsavimu posėdyje (5 už, komiteto pirmininkui balsuojant prieš ir vienam susilaikius) pritarė ir Vyriausybės kancleris turės išsamiai pasiaiškinti artimiausiame komiteto posėdyje.

Pasak NSGK nario, buvusio komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, opozicija tikėjosi, kad tiek kancleris, tiek komiteto pirmininkas ras savyje drąsos atsakyti į visuomenėje tebetvyrančius klausimus dėl Vyriausybės įrašo sunaikinimo aplinkybių bei kibernetinio saugumo Vyriausybės kanceliarijoje. Deja, anot jo, ir vėl buvo išsigąsta ir tai tik dar labiau skatina tęsti tyrimą. 

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui, NSGK komiteto nariui, buvusiam krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui šioje situacijoje svarbu, ar pakankamai apsaugota Vyriausybės kibernetinė erdvė.

"Mums, kaip NSGK nariams, ne tiek svarbu, kaip organizuojami Vyriausybės pasitarimai, kiek svarbu žinoti, kaip gali iš Vyriausybės kompiuterių dingti svarbi informacija", – pažymėjo Olekas.

Anksčiau įvyko vyriausybės susitikimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl žurnalistams teikiamų "Registrų centro" duomenų. Kai klausimas buvo atidėtas, žurnalistai reikalavo susirinkimo įrašo, tačiau jis buvo sunaikintas Vyriausybėje.

Rugsėjo mėnesį "Registrų centras" be išankstinio įspėjimo baigė nemokamai teikti žiniasklaidai informaciją apie įmonių ir asmenų veiklą. Pasak žurnalistų, tai pažeidžia teisę gauti ir skleisti informaciją, garantuojamą Konstitucijos ir įstatymo. Žiniasklaidos atstovai pareikalavo panaikinti apribojimus ir surengė mitingą.

Dėl to ministrų kabinetas priėmė nutarimą, pagal kurį "Registrų centras" teiks žurnalistams informaciją apie juridinių ir fizinių asmenų veiklą valstybės biudžeto sąskaita. Tokia priemonė bus taikoma tol, kol įsigalios įstatymo pataisos, leidžiančios žiniasklaidai naudoti duomenis nemokamai.

Opozicija tvirtina, kad premjeras pats davė nurodymą Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams sunaikinti žiniasklaidos prašomą Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, taip šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos visuomenės informavimo įstatymą.

22
Tegai:
kibernetinis saugumas, vaizdo įrašas, Vyriausybė
Dar šia tema
Skvernelis pareiškė, kad konservatoriai bijo jo dalyvavimo rinkimuose
Skvernelis siūlo visus vyriausybės pasitarimus transliuoti internetu
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais

(atnaujinta 15:47 2021.05.05)
Susitikime buvo aptarti šią savaitę vyksiančio neformalaus ES vadovų susitikimo įvairūs tarptautinės darbotvarkės klausimai

VILNIUS, gegužės 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su ES valstybių narių ambasadoriais, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas su diplomatais aptarė ES aktualijas, pasirengimą šią savaitę vykstančiam neformaliam Europos vadovų susitikimui Porte ir santykius su trečiosiomis šalimis.

Prezidentas pažymėjo, kad intensyvios ES derybos padėjo reikšmingai padidinti reikalingą vakcinų tiekimą šalims narėms, tačiau virusas dar nesustabdytas ir situacija Europoje yra labai trapi.

Nauseda pabrėžė, kad svarbu palaikyti siūlymą dalytis vakcinų rezervais su kaimyninėmis, ypač Rytų partnerystės šalimis.

"Būsime saugūs tik tada, kai mūsų kaimyninės valstybės turės galimybių įsigyti ir naudoti europietiškas vakcinas", — pasakė valstybės vadovas.

Prezidentas taip pat pasiūlė valstybėms narėms pradėti tartis dėl bendro pandemijos suvaržymų atlaisvinimo.

"Šalies vadovas pabrėžė, kad ES vieningumas ir solidarumas ypač svarbūs siekiant užtikrinti saugumą Rusijai vykdant agresyvią politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu. Prezidento teigimu, saugumo situacija prie rytinės Ukrainos sienos išlieka įtempta, todėl būtina vieningai palaikyti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą, pastangas įsilieti į ES bendrąją rinką. Prezidentas pažymėjo, kad jei Rusijos agresyvi laikysena prie rytinės Ukrainos sienos nesikeis ir nebus pažangos žmogaus teisių ir laisvių srityje, ES turi būti pasiruošusi papildomam atsakui", — sakoma pranešime.

Nausėda taip pat priminė "Baltarusijos pilietinės visuomenės" kovą už "demokratiją ir žmogaus teises", kuriai, pasak jo, reikalinga parama bei tarptautinės bendruomenės dėmesys.

Pranešime pabrėžiama, kad "nesaugios BelAE grėsmė" yra "vienas didžiausių šiandieninių iššūkių visos Europos ir jos piliečių saugumui", todėl Lietuva kviečia ES teikti išskirtinį dėmesį branduolinės saugos reikalavimų įgyvendinimui ES kaimynystėje.

Susitikime buvo aptarti šią savaitę vyksiančio neformalaus ES vadovų susitikimo klausimai: Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas, ES santykiai su Indija ir Rusija. Prezidentas pristatė Lietuvos poziciją pažymėdamas ES lygmeniu išsikeltų užimtumo, mokymosi visą gyvenimą, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslų svarbą.

Pabaigoje Prezidentas pasveikino Europos ateities konferencijos idėją ir paragino valstybių narių atstovus įtraukti kuo daugiau piliečių į diskusijas apie Europos ateitį.

Ukraina ir Vakarų valstybės pastaruoju metu išreiškia susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija juda kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimo. Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota tuo, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Padėtis su BelAE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Anksčiau Baltarusijos "Gosatomnadzor" pasakojo, į kokias rizikas buvo atsižvelgta statant elektrinę. Visų pirma teigiama, kad BelAE gali atremti lengvojo lėktuvo kritimą, seisminį smūgį, oro smūgio bangą, taip pat įvairias sniego, vėjo ir temperatūros apkrovas.

Lietuvai gana ilgai nepavyko įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE.

Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpusto BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja Baltarusijai priešišką retoriką.

Tegai:
Rusija, ambasadoriai, ES, Astravo atominė elektrinė (AE), vakcina, koronavirusas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Minskas, archyvinė nuotrauka

Minskas priminė apie Lietuvos "verslo interesus" Baltarusijoje

(atnaujinta 00:02 2021.05.06)
Baltarusijos vyriausybės vadovas tikisi, kad Vakarų politiniuose ir verslo sluoksniuose galiausiai įsivyraus sveikas protas ir jie sustabdys spaudimą sankcijomis

VILNIUS, gegužės 4 — Sputnik. Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka, kalbėdamas apie naujų priemonių galimybę reaguojant į sankcijas, pažymėjo, kad Baltarusija veiks pagal situaciją, pranešė "BelTA" agentūra.

Romanas Golovčenka pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę sankcijos gali būti skiriamos už ypač sunkius ir įrodytus nusikaltimus, padarytus konkrečioje valstybėje. Tai jokiu būdu negali būti taikoma Baltarusijai.

"Deja, bendras tarptautinės teisinės sistemos nuvertėjimas lemia tai, kad sankcijos yra naudojamos kaip įtakos ar spaudimo nepageidaujamoms valstybėms instrumentas, paprastai siekiant pabloginti ekonominę situaciją šalyje. Tai yra, deklaruojami sankcijų tikslai prieštarauja jų įgyvendinimui", — sakė jis.

Pasak ministro pirmininko, Baltarusija kelerius metus buvo spaudžiama įvairiomis sankcijomis.

"Jūs matote rezultatą: mes tapome stipresni, išmokome gyventi tokiomis sąlygomis. Mes to nepriimame ir negalime sutikti, kad yra bandoma daryti tokį spaudimą suvereniai, nepriklausomai valstybei. Į šias atakas reaguojame saikingai — ne tik žodžiu, pareiškimais, bet ir imdamiesi konkrečių ekonominių priemonių. Bet mes nenorime būti neatskiriamai panašūs į mūsų oponentus, todėl atsakome tiek simetriškai, tiek asimetriškai", — pabrėžė jis.

Golovčenka priminė, kad Aleksandras Lukašenka priėmė dekretą dėl specialių apsaugos priemonių įvedimo. Vyriausybė jau iš dalies įgyvendino šiuo dekretu suteiktas teises.

"Toliau elgsimės pagal situaciją", — sakė vyriausybės vadovas.

Jis taip pat atsakė į žurnalistų klausimą apie tai, kurias užsienio įmones sankcijos gali paveikti ateityje: "Jei tai bus aišku, mes, žinoma, pasakysime. Bet aš dar kartą pabrėžiu, kad mes nenorime veikti taip pašėlusiai, kaip elgiasi prieš mus".

Baltarusijos vyriausybės vadovas tikisi, kad politiniuose ir verslo sluoksniuose Vakaruose galiausiai įsivyraus sveikas protas ir jie sustabdys sankcijų spaudimą. Be to, tokios šalys kaip Lietuva, Latvija, Lenkija, Ukraina Baltarusijoje turi "rimtų verslo interesų", atkreipė dėmesį ministras pirmininkas.

"Baltarusija yra taiką mylinti šalis, įskaitant ir užsienio politiką. Bet jei mus užpuls, turėsime atsakyti... Tačiau tikimės, kad sveikas protas nugalės ir nepasieksime taško, kur turime atsakyti simetriškai. Bet jei situacijai to reikės, tada mes esame tam pasirengę", — sakė ministras pirmininkas.

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą, oficialiais šalies CRK duomenimis, laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią, Tichanovskaja yra šios bylos veikėja ir yra įtraukta į tarpvalstybinių ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Be to, ji buvo įtraukta į teroristinėje veikloje dalyvaujančių asmenų ir organizacijų sąrašą.

Kaip teigė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją. Rusijos valdžia taip pat paskelbė apie aktyvų Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Baltarusija sinchronizavo su Rusija sankcijų įvedimą priešiškoms Vakarų šalims
Lenkijos kariuomenė pripažino, kad netyčia pažeidė Baltarusijos sieną
Senjorų poros rankos

Lietuva rado "heroję" tarp savivaldybių pagal senjorų skiepijimą

(atnaujinta 17:54 2021.05.05)
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, viena iš savivaldybių reitinge parodė ilgalaikę tvarią kilimo tendenciją

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Lietuvos statistikos departamentas paskelbė senjorų skiepijimo respublikoje statistiką. Apie tai pranešė departamento spaudos tarnyba.

"Marijampolė yra senjorų skiepijimo herojė! Per dvi savaites iš savivaldybių reitingo apačios Marijampolė atsidūrė viršuje ir neketina sustoti. Ši savivaldybė yra vienintelė rodanti ilgalaikę tvarią kilimo tendenciją reitinge", — sakoma pranešime.

Dabar Marijampolė užima 13 vietą.

Reitingo lyderiai išlieka tie patys — Neringa ir Birštonas. Toliau eina Kaunas, Anykščių rajonas, Jurbarko rajonas, Elektrėnai. Mažiausi senjorų skiepijimo rodikliai yra Vilniaus rajone, Visagine ir Šalčininkų rajone.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nepaisant tam tikrų sušvelninimų, dauguma apribojimų galioja iki vasaros pradžios.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 252 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,9 tūkstančio žmonių.

Tegai:
senjorai, vakcinacija, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Estijoje nustatyta apie 100 naujų šalutinių poveikių po vakcinacijos
Europos Sąjunga pradėjo vertinti Kinijos vakciną nuo koronaviruso "Vero Cell"
Lietuvoje nuo COVID-19 vakcinuotas pirmasis milijonas gyventojų