Kibernetinis saugumas, archyvinė nuotrauka.

Seimas ir toliau aiškinsis situaciją dėl įrašo sunaikinimo bei kibernetinio saugumo

22
(atnaujinta 13:34 2018.10.29)
Opozicija tikėjosi, kad tiek kancleris, tiek komiteto pirmininkas ras savyje drąsos atsakyti į visuomenėje tebetvyrančius klausimus dėl Vyriausybės pasitarimo įrašo sunaikinimo aplinkybių bei kibernetinio saugumo Vyriausybės kanceliarijoje

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Šiandien opozicijos atstovų iniciatyva buvo sušauktas nenumatytasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis, į kurį turėjo būti pakviestas Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, kad pasiaiškintų dėl garsiojo pasitarimo įrašo sunaikinimo aplinkybių, rašoma Seimo pranešime spaudai.

Tačiau, pasak Seimo TS-LKD frakcijos narių, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas netinkamai organizavo posėdį, tikėdamasis, kad šią iniciatyvą pavyks užblokuoti. 

Vis dėlto opozicijos atstovų siūlymui komitetas balsavimu posėdyje (5 už, komiteto pirmininkui balsuojant prieš ir vienam susilaikius) pritarė ir Vyriausybės kancleris turės išsamiai pasiaiškinti artimiausiame komiteto posėdyje.

Pasak NSGK nario, buvusio komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, opozicija tikėjosi, kad tiek kancleris, tiek komiteto pirmininkas ras savyje drąsos atsakyti į visuomenėje tebetvyrančius klausimus dėl Vyriausybės įrašo sunaikinimo aplinkybių bei kibernetinio saugumo Vyriausybės kanceliarijoje. Deja, anot jo, ir vėl buvo išsigąsta ir tai tik dar labiau skatina tęsti tyrimą. 

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui, NSGK komiteto nariui, buvusiam krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui šioje situacijoje svarbu, ar pakankamai apsaugota Vyriausybės kibernetinė erdvė.

"Mums, kaip NSGK nariams, ne tiek svarbu, kaip organizuojami Vyriausybės pasitarimai, kiek svarbu žinoti, kaip gali iš Vyriausybės kompiuterių dingti svarbi informacija", – pažymėjo Olekas.

Anksčiau įvyko vyriausybės susitikimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl žurnalistams teikiamų "Registrų centro" duomenų. Kai klausimas buvo atidėtas, žurnalistai reikalavo susirinkimo įrašo, tačiau jis buvo sunaikintas Vyriausybėje.

Rugsėjo mėnesį "Registrų centras" be išankstinio įspėjimo baigė nemokamai teikti žiniasklaidai informaciją apie įmonių ir asmenų veiklą. Pasak žurnalistų, tai pažeidžia teisę gauti ir skleisti informaciją, garantuojamą Konstitucijos ir įstatymo. Žiniasklaidos atstovai pareikalavo panaikinti apribojimus ir surengė mitingą.

Dėl to ministrų kabinetas priėmė nutarimą, pagal kurį "Registrų centras" teiks žurnalistams informaciją apie juridinių ir fizinių asmenų veiklą valstybės biudžeto sąskaita. Tokia priemonė bus taikoma tol, kol įsigalios įstatymo pataisos, leidžiančios žiniasklaidai naudoti duomenis nemokamai.

Opozicija tvirtina, kad premjeras pats davė nurodymą Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams sunaikinti žiniasklaidos prašomą Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, taip šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos visuomenės informavimo įstatymą.

22
Tegai:
kibernetinis saugumas, vaizdo įrašas, Vyriausybė
Dar šia tema
Skvernelis pareiškė, kad konservatoriai bijo jo dalyvavimo rinkimuose
Skvernelis siūlo visus vyriausybės pasitarimus transliuoti internetu
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Atskleistos ES sankcijų Baltarusijai detalės

(atnaujinta 16:22 2020.08.15)
Varšuvoje šiuo metu besilankysiantis Maikas Pompėjas aptarė su Lenkijos užsienio reikalų ministru ES sankcijas Baltarusijai

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. ES sankcijos Baltarusijai bus tik asmeninės, spaudos konferencijoje po šeštadienio Varšuvoje vykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėju sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius.

Jis priminė, kad penktadienį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė, kad Baltarusijai bus įvestos sankcijos, ir pradėjo formuoti sankcijų sąrašą.

"Diskutavome, kaip užtikrinti, kad sankcijos nepakenktų paprastiems žmonėms. Nutarėme to vengti. Sankcijas turėtų apimti asmenis, kurie eina vadovaujančias pareigas", — cituoja jį RIA Novosti.

Savo ruožtu Pompėjas taip pat paragino Baltarusijos valdžios institucijas užmegzti dialogą su protestuotojais.

"Kalbėjome, kad rinkimai nebuvo laisvi ir sąžiningi", — sakė jis.

JAV valstybės sekretorius taip pat paskelbė, kad toliau kalbės apie situaciją Baltarusijoje su ES atstovais.

Masinės protesto akcijos visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1% balsų. Nuo sekmadienio šalyje tęsiasi protesto akcijos. Pirmosiomis dienomis valstybės saugumo pajėgos žiauriai slopino nesankcionuotas akcijas.

Teisėsaugininkai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant 121 teisėsaugos pareigūnus. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
sankcijos, protestai, Lenkija, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių premjerai ragina organizuoti Baltarusijoje "sąžiningus prezidento rinkimus"

(atnaujinta 15:15 2020.08.15)
Be to, ministrai pirmininkai ragina ES rasti galimybių įvesti ribojančias priemones pareigūnams, atsakingiems už smurtą, bet tuo tarpu nebausti Baltarusijos žmonių už jų vadovybės veiksmus

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis, Krišjanis Karinš ir Jüri Ratas ragina Baltarusiją organizuoti "skaidrius ir laisvus bei sąžiningus" prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai.

Pranešimas skelbiamas Lietuvos ministro pirmininko svetainėje.

Savo susitikimą su kolegomis Facebook pakomentavo ir Saulius Skvernelis. Pasak jo, visų premjerų požiūris į įvykius Baltarusijoje identiškas: "prezidento rinkimai ten nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi".

"Baltarusijos valdžios institucijos privalo nutraukti (regis, tą pagaliau padarė) ir ateityje susilaikyti nuo smurto prieš taikius protestų dalyvius, paleisti visus politinius kalinius ir tuos, kurie buvo sulaikyti protestų metu. Svarbiausia — mes raginame Baltarusiją suorganizuoti skaidrius, laisvus bei sąžiningus prezidento rinkimus, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai", — rašo Skvernelis.

Be to, pranešime pabrėžiama, kad ministrai pirmininkai taip pat paragino ES rasti galimybių įvesti ribojančias priemones pareigūnams, atsakingiems už smurtą, bet tuo tarpu nebausti Baltarusijos žmonių už jų vadovybės veiksmus. Ministrai pirmininkai pabrėžė būtinybę ES rasti būdų ir priemonių, kurios "padėtų Baltarusijos pilietinei visuomenei, siekiančiai atviros ir laisvos visuomenės".

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Sekmadienį prasidėjo nesankcionuotos akcijos, pirmosiomis dienomis jas griežtai slopino saugumo pajėgos, teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Kaip šeštadienį Lukašenka pareiškė, kad "iš esmės pagal scenarijų vyksta agresija prieš Baltarusiją", vėliau jis aptarė padėtį savo valstybėje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tegai:
protestai, Baltijos šalys, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų