Kibernetinis saugumas, archyvinė nuotrauka.

Seimas ir toliau aiškinsis situaciją dėl įrašo sunaikinimo bei kibernetinio saugumo

22
(atnaujinta 13:34 2018.10.29)
Opozicija tikėjosi, kad tiek kancleris, tiek komiteto pirmininkas ras savyje drąsos atsakyti į visuomenėje tebetvyrančius klausimus dėl Vyriausybės pasitarimo įrašo sunaikinimo aplinkybių bei kibernetinio saugumo Vyriausybės kanceliarijoje

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Šiandien opozicijos atstovų iniciatyva buvo sušauktas nenumatytasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis, į kurį turėjo būti pakviestas Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, kad pasiaiškintų dėl garsiojo pasitarimo įrašo sunaikinimo aplinkybių, rašoma Seimo pranešime spaudai.

Tačiau, pasak Seimo TS-LKD frakcijos narių, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas netinkamai organizavo posėdį, tikėdamasis, kad šią iniciatyvą pavyks užblokuoti. 

Vis dėlto opozicijos atstovų siūlymui komitetas balsavimu posėdyje (5 už, komiteto pirmininkui balsuojant prieš ir vienam susilaikius) pritarė ir Vyriausybės kancleris turės išsamiai pasiaiškinti artimiausiame komiteto posėdyje.

Pasak NSGK nario, buvusio komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, opozicija tikėjosi, kad tiek kancleris, tiek komiteto pirmininkas ras savyje drąsos atsakyti į visuomenėje tebetvyrančius klausimus dėl Vyriausybės įrašo sunaikinimo aplinkybių bei kibernetinio saugumo Vyriausybės kanceliarijoje. Deja, anot jo, ir vėl buvo išsigąsta ir tai tik dar labiau skatina tęsti tyrimą. 

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui, NSGK komiteto nariui, buvusiam krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui šioje situacijoje svarbu, ar pakankamai apsaugota Vyriausybės kibernetinė erdvė.

"Mums, kaip NSGK nariams, ne tiek svarbu, kaip organizuojami Vyriausybės pasitarimai, kiek svarbu žinoti, kaip gali iš Vyriausybės kompiuterių dingti svarbi informacija", – pažymėjo Olekas.

Anksčiau įvyko vyriausybės susitikimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl žurnalistams teikiamų "Registrų centro" duomenų. Kai klausimas buvo atidėtas, žurnalistai reikalavo susirinkimo įrašo, tačiau jis buvo sunaikintas Vyriausybėje.

Rugsėjo mėnesį "Registrų centras" be išankstinio įspėjimo baigė nemokamai teikti žiniasklaidai informaciją apie įmonių ir asmenų veiklą. Pasak žurnalistų, tai pažeidžia teisę gauti ir skleisti informaciją, garantuojamą Konstitucijos ir įstatymo. Žiniasklaidos atstovai pareikalavo panaikinti apribojimus ir surengė mitingą.

Dėl to ministrų kabinetas priėmė nutarimą, pagal kurį "Registrų centras" teiks žurnalistams informaciją apie juridinių ir fizinių asmenų veiklą valstybės biudžeto sąskaita. Tokia priemonė bus taikoma tol, kol įsigalios įstatymo pataisos, leidžiančios žiniasklaidai naudoti duomenis nemokamai.

Opozicija tvirtina, kad premjeras pats davė nurodymą Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams sunaikinti žiniasklaidos prašomą Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, taip šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos visuomenės informavimo įstatymą.

22
Tegai:
kibernetinis saugumas, vaizdo įrašas, Vyriausybė
Dar šia tema
Skvernelis pareiškė, kad konservatoriai bijo jo dalyvavimo rinkimuose
Skvernelis siūlo visus vyriausybės pasitarimus transliuoti internetu
Ingrida Šimonytė

Lietuvos politikai sureagavo į premjerės žodžius apie nepatenkintus valdžia

(atnaujinta 10:08 2021.03.01)
Anksčiau Šimonytė apie rudenį vykusių Seimo rinkimų rezultatus sakė, kad tie, kuriems nepatinka ši valdžia, per kitus rinkimus galės išsirinkti tuos, kurie patiks

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lietuvos politikai sureagavo į ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžius apie nepasitenkinimą dabartine šalies valdžia.

Anksčiau vyriausybės vadovė sakė, kad tie, kuriems nepatinka komitetų pirmininkai, ministras pirmininkas ir ministrai, gali rinktis kitus atstovus per 2024 metų rinkimus.

"Ilgai laukti nereikėjo! Po rinkimų praėjo vos 4 mėn., o konservatorių lyderė I. Šimonytė visus mus pasiuntė ant trijų raidžių! Jei būtu 2009 m. tai matyt kulkomis, kaip prie Seimo sausio 19 d., sušaudytu!" — socialiniuose tinkluose rašė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" narys, parlamentaras Dainius Gaižauskas mano, kad Seimo rinkimai gali įvykti anksčiau, nei tikisi Šimonytė.

"Tai buvo Premjerės žodis. Dėkojame Premjerei", — Facebook rašė Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Lietuvos Seimo rinkimai vyko 2020 metų rudenį. Pergalę iškovojo konservatoriai, gavę 50 mandatų. "Valstiečiai" užėmė antrąją vietą ir pateko į opoziciją.

Be to, "Liberalų sąjūdis" pateko tarp lyderių — partija gavo 13 mandatų. Šiek tiek mažiau vietų (11) atiteko Laisvės partijai, kuriai tai buvo pirmieji Seimo rinkimai. Dar dešimt mandatų turi Darbo partija.

LLRA-KŠS nepavyko įveikti penkių procentų barjero.

Konservatoriai sudarė koaliciją su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Ministre pirmininke tapo Ingrida Šimonytė, o Seimo pirmininke — Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Tegai:
Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Liberalai su SAM vadovu aptarė karantino daromą žalą
Veryga piktinasi antigenų tyrimų pristatymo į šalį greičiu
Gabrielius Landsbergis

Vienintelis kandidatas: Landsbergis patvirtintas Lietuvos valdančiosios partijos vadovu

(atnaujinta 22:14 2021.02.28)
Konservatoriams politikas vadovavo nuo 2015 metų. Partija yra žinoma dėl rusofobiškos pozicijos ir radikalių pasiūlymų

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dar ketverius metus vadovaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai. Apie tai savo Facebook puslapyje pranešė partijos spaudos tarnyba.

Anksčiau visi kandidatai, išskyrus dabartinį pirmininką, pasirašė bendrą atsisakymą dalyvauti šiuose rinkimuose dėl partijos pirmininko, remdamiesi ypatinga pandemijos situacija, reikalaujančia susitelkimo ir vienybės Seime ir vyriausybėje.

Partijos priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas pasiūlė patvirtinti TS-LKD vadovu Landsbergį, kuris konservatoriams vadovavo nuo 2015 metų.

Sekmadienį sprendimą palaikė 122 balsai "už".

"Vertinu bendražygių apsisprendimą tvirtai remti centro dešinės kryptį, kuriai per rinkimus taip pat pritarė ir Lietuvos žmonės. Pandemijos sąlygotų iššūkių akivaizdoje šis sutarimas svarbus ir reikšmingas. Privalome koncentruotis į tai, kas šiandien svarbiausia — vieningai užtikrinti sklandų ir efektyvų Vyriausybės darbą, kad kuo greičiau valstybė ir visuomenė grįžtų į normalų gyvenimo ritmą bei tęsti darbus, kuriuos įsipareigojome atlikti savo rinkimų programoje", — sakė Landsbergis.

Konservatorių partija yra žinoma dėl rusofobiškos pozicijos, taip pat dėl ​​radikalių pasiūlymų. Parlamentarai pasiūlė įteisinti memorialų sovietų kariams griovimą, pripažinti Lietuvos komunistų partiją "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".

Interviu Sputnik Lietuva politologas Aleksandras Nosovičius sakė, kad kai paskutinį kartą Lietuvą valdė TS-LKD partija, šalyje kilo ekonominė krizė ir pablogėjo santykiai su Lenkija. Vėlesniais metais tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, artima konservatoriams, kivirčijasi su Rusija ir Baltarusija. Ekspertas neatmetė, kad be dabartinio konflikto su Baltarusija gali pablogėti ir Lietuvos santykiai su Latvija.

Tegai:
Lietuva, Gabrielius Landsbergis
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Rusija padarė "spalvotąsias revoliucijas" Vakarų problema

(atnaujinta 11:57 2021.03.01)
Maskvoje įvyko eilinis darbo grupės posėdis, kuriam pirmininkauja Azerbaidžano, Armėnijos ir Rusijos vicepremjerai. Praeitos savaitės pabaigoje Vladimiras Putinas Saugumo tarybos posėdyje aptarė konflikto reguliavimą Kalnų Karabache

Tuo tarpu politinė krizė Armėnijoje tęsiasi. Opozicija rengia mitingus prie parlamento rūmų. Armėnijos Bažnyčia ragina teisėsaugos pareigūnus nenaudoti jėgos prieš protestuotojus. Šalies prezidentas atsisakė atleisti Generalinio štabo viršininką, kuriam ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas vėl pateikė šį reikalavimą.

Rusija vienareikšmiškai išreiškė savo požiūrį į įvykius Jerevane: tai vidinis Armėnijos reikalas, kuris, kaip tikisi Maskva, bus išspręstas taikiu būdu ir pagal įstatymus. Na, kalbant apie Karabacho klausimą, kuris iš tikrųjų yra aktualus Rusijai, akivaizdu, kad tai, kas vyksta, neturi jokios įtakos.

Jei anksčiau toks šaltakraujiškas (jei ne abejingas) Rusijos atsiribojimas nuo audringų įvykių posovietinėje erdvėje daugelio buvo suvokiamas kaip veidmainystė ar net tiesus melas, bandant išlaikyti gerą įvaizdį blogo žaidimo sąlygomis, dabar beveik niekas neabejoja Rusijos vadovybės nuoširdumu.

Pastaraisiais metais realybė parodė, kad krizės ir destabilizacijos bangos kaimynystėje Rusijai nekelia ypatingo susirūpinimo.

Žodžiu, likus dienai iki Armėnijos įvykių pradžios, Vladimiras Putinas Kremliuje susitiko su naujuoju kolega Kirgizijoje Sadyru Žaparovu, kuris užėmė aukščiausią postą šalyje po eilinės — trečios per penkiolika metų — revoliucijos. Tačiau jau įprasta, kad visi Vidurio Azijos valstybės vidaus politiniai sutrikimai užsienio politikai neturės jokio poveikio.

Armėnijos pavyzdys, kai "spalvotoji revoliucija" laimėjo 2018 metų pavasarį, o provakarietiškų jėgų atstovas perėmė ministro pirmininko postą, patenka į tą koncepciją. Nors tuo metu buvo plačiai paplitusios tragiškos prognozės apie Rusijos "paskutinio sąjungininko Kaukaze" praradimą. Pastarųjų trejų metų rezultatai pasirodė esą liūdni Užkaukazės respublikai, tačiau gana geri mūsų šaliai, kuri regione gavo naują postą.

Per pastaruosius dešimtmečius "spalvotosios revoliucijos" tapo svarbiausia Vakarų geopolitinio darbo, destabilizuojančio ir silpninančio konkurentus, priemone. Tiesa, šios politinės technologijos efektyvumo viršūnė yra praeityje: ji jau seniai nebėra sėkminga "know-how". Visai neseniai buvo galima pastebėti jo nesėkmes Honkonge ir Baltarusijoje. O žlugę šmeižikiški protestai Rusijoje buvo organizuoti pagal tuos pačius modelius.

Tačiau Vakarai šį metodą naudojo ne tik tiesiogiai prieš savo geopolitinius oponentus, bet ir subtiliau — prieš jų sąjungininkus ir partnerius. Rusija yra bene ryškiausias to pavyzdys, nes tikslingas rusofobijos diržo kūrimas ir nestabilumas aplink jį niekada nebuvo slepiamas JAV ir Europos.

Ir jiems tikrai tam tikru metu pavyko pasiekti gerų rezultatų. Neatsitiktinai minėta mantra apie "Kremliaus paskutinio sąjungininko praradimą" jau daugelį metų buvo tokia populiari tarp kai kurių analitikų.

Bet kuo toliau, tuo labiau skauda galvą patiems Vakarams.

Teoriškai planas žavi savo nepriekaištingumu: galima nebaudžiamai kurstyti situaciją šalyje, kurioje valdo "prorusiškos" jėgos, o bet kokie Maskvos veiksmai ar žodžiai aiškinami kaip kišimasis į suverenios valstybės reikalus ir pablogina situaciją. Beveik dauguma buvusių sovietinių respublikų išgyveno šį scenarijų — kai kuriais atvejais net ne vieną kartą.

Idėja, kad Rusija neturi ir negali turėti išeities iš austo tinklo, buvo pagrįsta jos įvairialypių ir tvirtų ryšių su kaimynais faktu ir įsitikinimu, kad šie ryšiai visada išliks. Ir jei taip, tada juos galima be galo naudoti Maskvai politiškai ir ekonomiškai, šantažuoti, išpumpuoti iš jos išteklius ir priversti išlaikyti net pačius rusofobiškiausius režimus.

Tačiau praktiškai paaiškėjo, kad niekas nesitęsia amžinai — ir visų pirma emocinis Rusijos prisirišimas prie tų, kuriuos ji anksčiau laikė broliškomis šalimis. Kai jausmai išblėso, jų vietą užėmė pragmatiškas ir principingas sprendimas nemaitinti rusofobų. Su vienais, pavyzdžiui, Gruzija ar Baltijos šalimis, procesas vyko palaipsniui ir užtruko nemažai metų. Su kitais, pavyzdžiui, su Ukraina, teko pjauti greitai ir gyvai. Taip, tai buvo skausminga, bet jau beveik neskauda.

Visiems kitiems buvo aiškiai paaiškinta, kad jų likimas — tiek vidaus reikalai, tiek santykiai su Maskva — yra tik jų pačių pasirinkimas. Rusija gali apsieiti be jų. Ar jie gali tai padaryti be Rusijos — tegul nusprendžia ir patikrina patys.

Ši strategija turėjo kiek netikėtą ir net ironišką poveikį: didžiausios Vakarų pergalės "spalvotųjų revoliucijų" srityje posovietinėje erdvėje virto lagaminu be rankenos. Šalys, kurios, pasitelkusios "aksomines revoliucijas", sugebėjo nueiti nuosekliai antirusišką kelią, visiškai nesustiprino savo valstybinės sistemos. Priešingai, neteisėti politinės veiklos metodai ir toliau reguliariai daro lemiamą įtaką ten esančiai situacijai, skatindami jų vidinį nestabilumą.

Ir jei Rusijai dabar apskritai nerūpi, kaip dažnai per neramumus keičiasi valdžia toje pačioje Kirgizijoje, Vakarai yra priversti vienaip ar kitaip įsikišti į kitos krizės sprendimą tose šalyse, kurias jie pavertė "vitrinomis", ar tai būtų Ukraina, ar Gruzija. Pavyzdžiui, šiais metais Vokietija pirmą kartą atveria sezoninių žemės ūkio darbų rinką Gruzijos piliečiams, išgyvenantiems sunkią ekonominę krizę — rusofobija ir koronavirusas padarė savo nešvarų darbelį.

Tai yra, bandydami amžinai susieti Rusiją su pareiga remti nedraugiškas kaimynes, Vakarai galiausiai susidūrė su būtinybe išleisti savo išteklius jų naudai.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
posovietinės šalys, Rusija