Kibernetinis saugumas, archyvinė nuotrauka.

Seimas ir toliau aiškinsis situaciją dėl įrašo sunaikinimo bei kibernetinio saugumo

22
(atnaujinta 13:34 2018.10.29)
Opozicija tikėjosi, kad tiek kancleris, tiek komiteto pirmininkas ras savyje drąsos atsakyti į visuomenėje tebetvyrančius klausimus dėl Vyriausybės pasitarimo įrašo sunaikinimo aplinkybių bei kibernetinio saugumo Vyriausybės kanceliarijoje

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Šiandien opozicijos atstovų iniciatyva buvo sušauktas nenumatytasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis, į kurį turėjo būti pakviestas Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, kad pasiaiškintų dėl garsiojo pasitarimo įrašo sunaikinimo aplinkybių, rašoma Seimo pranešime spaudai.

Tačiau, pasak Seimo TS-LKD frakcijos narių, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas netinkamai organizavo posėdį, tikėdamasis, kad šią iniciatyvą pavyks užblokuoti. 

Vis dėlto opozicijos atstovų siūlymui komitetas balsavimu posėdyje (5 už, komiteto pirmininkui balsuojant prieš ir vienam susilaikius) pritarė ir Vyriausybės kancleris turės išsamiai pasiaiškinti artimiausiame komiteto posėdyje.

Pasak NSGK nario, buvusio komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, opozicija tikėjosi, kad tiek kancleris, tiek komiteto pirmininkas ras savyje drąsos atsakyti į visuomenėje tebetvyrančius klausimus dėl Vyriausybės įrašo sunaikinimo aplinkybių bei kibernetinio saugumo Vyriausybės kanceliarijoje. Deja, anot jo, ir vėl buvo išsigąsta ir tai tik dar labiau skatina tęsti tyrimą. 

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui, NSGK komiteto nariui, buvusiam krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui šioje situacijoje svarbu, ar pakankamai apsaugota Vyriausybės kibernetinė erdvė.

"Mums, kaip NSGK nariams, ne tiek svarbu, kaip organizuojami Vyriausybės pasitarimai, kiek svarbu žinoti, kaip gali iš Vyriausybės kompiuterių dingti svarbi informacija", – pažymėjo Olekas.

Anksčiau įvyko vyriausybės susitikimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl žurnalistams teikiamų "Registrų centro" duomenų. Kai klausimas buvo atidėtas, žurnalistai reikalavo susirinkimo įrašo, tačiau jis buvo sunaikintas Vyriausybėje.

Rugsėjo mėnesį "Registrų centras" be išankstinio įspėjimo baigė nemokamai teikti žiniasklaidai informaciją apie įmonių ir asmenų veiklą. Pasak žurnalistų, tai pažeidžia teisę gauti ir skleisti informaciją, garantuojamą Konstitucijos ir įstatymo. Žiniasklaidos atstovai pareikalavo panaikinti apribojimus ir surengė mitingą.

Dėl to ministrų kabinetas priėmė nutarimą, pagal kurį "Registrų centras" teiks žurnalistams informaciją apie juridinių ir fizinių asmenų veiklą valstybės biudžeto sąskaita. Tokia priemonė bus taikoma tol, kol įsigalios įstatymo pataisos, leidžiančios žiniasklaidai naudoti duomenis nemokamai.

Opozicija tvirtina, kad premjeras pats davė nurodymą Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams sunaikinti žiniasklaidos prašomą Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, taip šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos visuomenės informavimo įstatymą.

22
Tegai:
kibernetinis saugumas, vaizdo įrašas, Vyriausybė
Dar šia tema
Skvernelis pareiškė, kad konservatoriai bijo jo dalyvavimo rinkimuose
Skvernelis siūlo visus vyriausybės pasitarimus transliuoti internetu
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:27 2020.07.07)
Apklausa vyko birželio 18–26 dienomis. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Didžiausią šansą laimėti Seimo rinkimus, jei jie vyktų dabar, turėtų opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai". Apie tai praneša TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" apklausą.

Kad patektų į Seimą, partijai reikia surinkti mažiausiai 5 procentus balsų, rinkimų blokui — 7 procentus. Konservatoriai galėtų gauti 16,4 proc.

Antroje vietoje buvo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją. Penktoje vietoje liko Liberalų sąjūdis, kuris gautų penkių procentų palaikymą.

Tuo tarpu 16,7 proc. respondentų nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų.

Apklausa vyko nuo birželio 18 iki 26 dienos, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai
Dar šia tema
Lietuvos Seimas baigė pavasario sesiją
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje

(atnaujinta 14:29 2020.07.07)
Tuo tarpu buvusį "Socialistinio liaudies fronto" lyderį paleisti reikalavo net stambūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 50 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad buvusio "Socialistinio liaudies fronto" lyderio Algirdo Paleckio pavardė tapo "išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu". Apie tai pasakė interviu leidiniui "Obzor".

Lietuvos vadovas teigė, kad lojalus ar nelojalus piliečių požiūris priklauso nuo to, ar žmogus jaučiasi valstybės dalimi, ar gali dalyvauti priimant sprendimus, bei nuo to, ar atsižvelgiama į jo nuomonę ir interesus.

Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos istorija žino daugelį nelietuvių, "atidavusių savo gyvybes" už Respubliką. Kaip pavyzdį jis paminėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariškį ir valstybės tarnautoją, kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį.

"Galiu prisiminti totorius, karaimus, rusakalbius, kurie nuo senų laikų ištikimai tarnavo ir vis dar tarnauja Lietuvos armijoje, baltarusius ir rusus, kovojusius kartu su Lietuvos partizanais, taip pat tuos, kurie 1990 metų kovo 11 dieną pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą — Nikolajų Medvedevą, Emanuelį Zingerį, Česlovą Okinčicą ir kitus. <...> Ir, deja, turime tikrų lietuvių, kurių pavardės tapo išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu: Algirdas Paleckis, Antanas Sniečkus, Juozas Markulis... Sovietmečiais buvo daug lietuvių naikinimo batalionuose, skundikų, kolaborantų", — teigė valstybės vadovas.

Nausėda pareiškė, kad kasdieniame gyvenime dėl įvairių priežasčių, ypač prieš rinkimus, kai kurie žmonės pasirenka ne vienijantį, o atskiriantį kelią. Tačiau kartu prezidentas neatmetė, kad šių žmonių gyvenime gali kilti problemų, kurių valstybė vis dar neišsprendžia arba skiria per mažai dėmesio.

Valerijus Ivanovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Стефанов

"Todėl dialogo kelias yra nepaprastai svarbus. Kuo daugiau ir atviriau kalbėsimės tarpusavyje, tuo greičiau išspręsime šias problemas. Todėl aš ir mano patarėjai domimės aktualiais tautinių bendruomenių klausimais ir ieškome būdų jiems išspręsti", — sakė jis.

Komentuodamas situaciją su tautinėmis mažumomis Lietuvoje, šalies vadovas teigė nenorintis skirstyti piliečių pagal tautybę, tačiau mano, kad svarbu sudaryti šalyje sąlygas gimtosios kalbos ir kultūros plėtrai.

"Mes pasirenkame integracijos, o ne asimiliacijos kelią, nes pasitikime savo piliečiais, nes manome, kad skirtumai ir jų supratimas praturtina žmones. Tikimės, kad tik tokiu būdu galėsime statyti tiltus ir kurti stiprią pilietinę visuomenę", — sakė prezidentas.

Nausėdos teigimu, pagrindiniai Lietuvos principai yra pagarba įstatymams ir žmogaus laisvė.

Paleckio byla

2018 metų pabaigoje paaiškėjo, kad prieš Algirdą Paleckį ir Deimantą Bertauską iškelta "šnipinėjimo" byla. Jie kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais", taip pat "šnipinėjimu" Rusijos žvalgybos naudai.

Paleckis ne kartą yra teigęs savo nekaltumą. Baudžiamojo persekiojimo priežastimi jis laiko Lietuvos valdžios kerštą už susidomėjimą 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat už bendravimą su rusais.

Kaip pažymėjo pats politikas, jis nebendravo su Rusijos žvalgybos tarnybomis, tik rašė knygą apie sausio 13 dienos įvykius ir atliko žurnalistinį tyrimą, apklausdamas tų įvykių dalyvius, kurie dabar gyvena Rusijoje.

Paleisti Paleckį reikalavo net garsūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 60 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų. 

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą. Paleckio byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti birželio 1 dieną.

Birželio mėnesį Šiaulių apygardos teismas nutarė pakeisti Paleckiui intensyvios priežiūros sąlygas, įpareigodamas jį nuo 17:00 iki 7:00 būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Kitame teismo posėdyje, kuris įvyks birželio 22 dieną, numatoma apklausti verslininką Deimantą Bertauską.

Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje
Dar šia tema
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
"Štai ir visas kriminalas": Paleckis paaiškino, kodėl jis yra persekiojamas Lietuvoje
COVID-19 testas

"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19

(atnaujinta 10:16 2020.07.08)
Iki šiol dėl COVID-19 ištirti 254 prekybos tinklo "Maxima" darbuotojai: 247 testai buvo neigiami, 7 — teigiami

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Antradienį, liepos 7 dieną, Vilniuje esančio "Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojui diagnozuotas koronavirusas, apie tai pranešė prekybos centrų tinklo spaudos tarnyba.

Šiam darbuotojui tyrimas atliktas liepos 5 dieną. Su saviizoliacijoje esančiu darbuotoju palaikomas nuolatinis ryšys. Šiuo metu prekybos tinklas neturi žinių, kad daugiau Vilniuje, Kirtimų gatvėje 57b, esančio sandėlio darbuotojų jaustų virusui būdingus simptomus.

Iki šiol dėl COVID-19 ištirti 254 prekybos tinklo "Maxima" darbuotojai: 247 testai buvo neigiami, 7 — teigiami. Penki iš jų jau pasveiko. Izoliuoti dėl kontakto su sergančiais COVID-19 — 9.

Du koronaviruso atvejai diagnozuoti skirtingų sandėlių darbuotojams

Pirmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informavo apie COVID-19 atvejį "Maximos" darbuotojai, dirbusiai sandėlyje Vilniaus Kirtimų gatvėje.

"Norime patikslinti, kad susirgusi darbuotoja dirba viename iš logistikos sandėlių Kirtimų gatvėje, ne "Maxima bazėje", kaip buvo skelbta pirmadienį. Darbuotoja dirba daržovių sandėlyje, neturi jokio kontakto su pirkėjais. Esame pasiruošę tokioms situacijos ir elgiamės pagal su atsakingomis institucijomis suderintą veiksmų planą. Tiek "Maximos" parduotuvių, tiek sandėlių darbuotojai privalo reguliariai dezinfekuoti rankas. Jiems suteiktos visos būtinos apsaugos priemonės. Ne rečiau nei kas dvi valandas dezinfekuojami visi liečiami paviršiai, darbuotojai tarpusavyje turi laikytis saugaus atstumo. Dėl šio atvejo dar aštuoni sandėlio darbuotojai, turėję artimą kontaktą, turės izoliuotis 14 dienų ir stebėti sveikatą. Pasireiškus simptomams, bus atliekamas COVID-19 tyrimas", — sakė "Maximos" komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Kitame Kirtimų gatvės logistikos sandėlyje dirbančiam apsaugos darbuotojui tyrimas atliktas liepos 5 dieną.

"Apsaugos darbuotojas savo pamainą dirbo liepos 3 dieną. Mūsų žiniomis, liepos 4 dieną, baigęs darbą, jautėsi gerai. Tačiau liepos 5 dienos ryte namuose pajuto padidėjusią temperatūrą. Dėl to kilo įtarimų, nes artimas mūsų darbuotojo asmuo dirba įmonėje, kurioje prieš kelias dienas buvo patvirtinti du susirgimo COVID-19 atvejai. Džiaugiamės, kad į situaciją buvo pažiūrėta atsakingai ir mūsų darbuotojas iš karto nuvyko pasitikrinti. Teigiamas atsakymas gautas liepos 7 dieną", — sakė ji.

Pasak Dapkienės, liepos 7 dieną dar laukiant testo rezultatų dėl koronaviruso buvo išsiaiškinta, kad saviizoliacijoje esantis apsaugos darbuotojas turėjo artimą kontaktą su vienu kolega. Jis buvo nedelsiant informuotas ir turės saviizoliuotis. Apsaugos punktas Kirtimų gatvėje buvo nedelsiant dezinfekuotas.

"Maxima" savo darbuotojus yra apdraudęs specialiu draudimu nuo koronaviruso. Susirgus COVID-19 infekcija ir gydantis ligoninėje išmokas gaus dabartiniai bei naujai "Maximoje" įsidarbinsiantys asmenys.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Tegai:
Maxima LT, karantinas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos
PSO pranešė, kad koronaviruso pandemija dar nepasiekė piko
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams