Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius atkakliai reikalauja principingos pozicijos Rusijos atžvilgiu

80
(atnaujinta 12:04 2018.10.30)
Užsienio reikalų ministras su Šiaurės ir Baltijos šalių bei Jungtinės Karalystės ministrais pirmininkais aptarė santykius su Rusija

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Spalio 29–30 dienomis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo Osle, Norvegijoje, vykusiame "Šiaurės ateities forume", kuriame su Šiaurės ir Baltijos šalių bei Jungtinės Karalystės ministrais pirmininkais aptarė santykius su Rusija, saugumo situaciją ir bendradarbiavimo stiprinimo galimybes.

"Vienybė ir principinga pozicija – tokia turėtų būti mūsų strategija Rusijos atžvilgiu", – cituoja ministro žodžius URM spaudos tarnyba.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad iššūkių saugumo srityje nemažėja, ir tai, visų pirma, susiję su agresyvia Rusijos laikysena bei priešiškais veiksmais.  Pasak ministro, koordinuotais ES ir NATO veiksmais būtina toliau stiprinti tiek regiono, tiek visos Europos saugumą, rašoma URM pranešime žiniasklaidai.

"Čia svarbu pažymėti Jungtinės Karalystės vaidmenį, kuris neabejotinai išliks itin reikšmingas, nepaisant "Brexit"", — teigė ministras.

Šiaurės ir Baltijos šalių aštuntuko (NB8) bei Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo formato premjerų susitikimai rengiami nuo 2011 metų.

Šių metų "Šiaurės ateities forumo" susitikimas sutapo su Norvegijoje rengiamų vienų didžiausių NATO pratybų "Trident Juncture" pradžia.

Santykiai tarp Maskvos ir Vakarų šalių pablogėjo dėl padėties Ukrainoje, Krymo prisijungimo prie Rusijos, incidento su buvusio GRU pulkininko  Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimu. Vakarai įvedė sankcijas Rusijai, daugelis šalių išsiuntė Rusijos diplomatus.

Lietuvos prezidentė: Didžioji Britanija pati nežino, ko nori >>

Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, priėmė pakeistą importo politiką ir ne kartą pareiškė, kad  neproduktyvu kalbėti su ja sankcijų kalba. Be to, Rusija jau ne kartą pareiškė, kad nėra konflikto dalyvė Ukrainoje ar Minsko susitarimų subjektas ir neturi nieko bendra su incidentu Didžiojoje Britanijoje.

Rusijos Federacija nuolat pabrėžia, kad sankcijos yra neproduktyvios ir pirmiausia veikia tuos, kurie juos įvedė. Be to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad Vakarai negalės apriboti Rusijos vystymosi ir panaikinti jos suverenumo.

80
Tegai:
dvišaliai santykiai, Rusija, Linas Linkevičius
Dar šia tema
JAV sankcijos sukėlė netikėtą poveikį Rusijoje
Rusofobija Lietuvoje ― išimtis ar taisyklė?
Čekijos premjeras išreiškė norą normalizuoti santykius su Rusija
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Putinas paskelbė apie precedento neturintį išorinį spaudimą Baltarusijai

(atnaujinta 17:28 2020.09.29)
Antradienį Rusijos prezidentas kreipėsi į VII Rusijos ir Baltarusijos regionų forumo plenarinės sesijos dalyvius

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas VII Rusijos ir Baltarusijos regionų forumo plenarinės sesijos metu pareiškė apie beprecedentį išorinį spaudimą Baltarusijai. Apie tai praneša Sputnik Baltarusija.

Pasak Putino, Baltarusija atsidūrė sunkioje padėtyje.

"Precedento neturinčio išorinio spaudimo po prezidento rinkimų sąlygomis — norėčiau dar kartą pakartoti: Rusijos ir Baltarusijos santykiai turi tvirtą pagrindą, nes mūsų valstybes jungia stiprus kultūrinis ir dvasinis ryšys, platus giminystės ir šeimos ryšys, bendra istorija", — sakė jis.

Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas

Kalbėdamas apie ekonominį bendradarbiavimą, Rusijos Federacijos vadovas pažymėjo, kad abi šalys ne tik nuosekliai gilina dvišalius ryšius, bet ir tikslingai įgyvendina susitarimą dėl Sąjunginės valstybės sukūrimo.

Be to, Rusija ir Baltarusija aktyviai dalyvauja Eurazijos ekonominės sąjungos veikloje. Putinas teigė, kad prioritetinės Rusijos ir Baltarusijos regionų bendradarbiavimo sritys yra prekyba ir investicijos.

"Kiekvienais metais forumo metu sudaroma daugybė sandorių ir pasirašomos šimtų milijonų dolerių vertės sutartys. Todėl praėjusiais metais mūsų tarpusavio prekybos apyvarta siekė 35,5 mlrd. dolerių", — sakė Putinas.

Jis patikslino, kad Baltarusijoje yra daugiau nei du tūkstančiai bendrovių, bendradarbiaujančių su Rusija, sėkmingai įgyvendinamas Baltarusijos atominės elektrinės projektas.

Rusijos prezidentas pažymėjo, kad Rusijos įmonės sudaro beveik pusę visų tiesioginių užsienio investicijų Baltarusijoje, o Baltarusijos ekonomikai teikiama kreditinė ir finansinė parama — šios lėšos padeda kurti darbo vietas ir naujas pramonės šakas Baltarusijos regionuose.

Kova su COVID-19

Šalys aktyviai bendradarbiauja kovoje su COVID-19 epidemija. Pasak Rusijos lyderio, Baltarusija taps pirmąja šalimi, kuri gaus Rusijos "Sputnik-V" vakciną nuo koronaviruso infekcijos.

Be to, dabar Rusija ir Baltarusija bando normalizuoti karantino nutrauktą susisiekimą. "Tikimės, kad tai paspartins tiesioginius tarpregioninius mainus visomis kryptimis, taps svarbiu žingsniu siekiant atnaujinti visapusiškus ryšius kultūros ir humanitarinėje srityje", — pridūrė Putinas.

Jis įsitikinęs, kad pasiekti susitarimai padės toliau stiprinti dvišalę strateginę sąveiką.

Tegai:
Baltarusija, Vladimiras Putinas
Baltarusijos URM pastatas

Baltarusija įvedė atsakomąsias sankcijas Baltijos šalims

(atnaujinta 17:54 2020.09.29)
Šalies Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Minskas ir toliau atsakinės į kitų šalių įvestas ribojamąsias priemones, tačiau niekada nebus tokių veiksmų iniciatorius

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims atsakydamas už anksčiau nustatytus Lietuvos, Latvijos ir Estijos apribojimus. Apie tai praneša naujienų agentūra "BelTA".

"Na, ką gi, nuo šiandien, kaip ir buvo žadėta, mes taip pat kiekvienai iš šių šalių įvedame abipuses simetriškas ribojamąsias priemones. Mes sakėme, kad tai yra žemyn einanti spiralė, paleista atskirų Lietuvos vadovų siūlymu. Mes ir toliau atsakinėsime, bet niekada neinicijuosime tokių veiksmų", — sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Anatolijus Glazas.

Anot jo, tokių priemonių įvedimas nebus naudingas niekam, išskyrus, galbūt, Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, kuris "padarytų viską, kad būtų pastebėtas prieš artėjančius rinkimus".

"Tai tikrai neturės įtakos jo atlyginimui, skirtingai nei Lietuvos verslininkų ir mokesčių mokėtojų pajamoms, susijusioms su bendrais projektais, sandoriais ir investicijomis su kaimynine šalimi", — sakė Glazas.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pažymėjo, kad pernai Lietuvoje apsilankė apie 600 tūkstančių baltarusių, kurie ten paliko beveik milijardą eurų. Be to, pasak jo, Minsko kroviniai kasmet sudaro daugiau nei trečdalį "Lietuvos geležinkelių" bendrovės pervežamų krovinių.

Glazas pavadino Lietuvos žingsnius Baltarusijos atžvilgiu "nuostolingais" ir mano, kad jie atliekami "norint patenkinti trumpalaikes ambicijas".

Patikslinta, kad apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Reaguodamas į sankcijų įvedimą iš Baltijos šalių pusės, Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš vakarų".

Tegai:
Baltijos šalys, sankcijos, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai
Prancūzijos prezidentas pažadėjo Tichanovskajai padėti dialoge dėl Baltarusijos
JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė susirūpino dėl situacijos Baltarusijoje

Kalnų Karabachas: ar Azerbaidžanas ir Armėnija galės nutraukti ugnį ir susitarti?

(atnaujinta 17:25 2020.09.29)
Kalnų Karabache vėl pablogėjo situacija. Rugsėjo 27 dieną nepripažintoje respublikoje kilo ginkluoti susirėmimai. Priešingos jėgos — Azerbaidžanas ir Armėnija — kaltina viena kitą provokacijomis

Abi šalys skelbia priešo puolimą ir priverstinę kontroperaciją. Per susidūrimus žūva kariai ir civiliai. Karabache tokio intensyvaus karinio susirėmimo nebuvo nuo 1994 metų — tada atviri susirėmimai aprimo. Tačiau konfrontacija tęsėsi. Teisiškai Kalnų Karabachas yra Azerbaidžano žemė, nors dar 1991 metais, įvykus referendumui, respublika paskelbė savo nepriklausomybę.

Tačiau Kalnų Karabacho respublikos nepriklausomybė dar nėra pripažinta pasauliniu mastu. Istoriškai Kalnų Karabache gyvena daugiausia armėnai. Apie dabartinį padėties pablogėjimą ginčytinoje teritorijoje — mūsų vaizdo įraše.

Tegai:
karinis konfliktas, konfliktas, Azerbaidžanas, Armėnija, Kalnų Karabachas
Dar šia tema
Armėnijoje paskelbta karo padėtis ir visuotinė mobilizacija
Situacijos Karabache paaštrėjimas kaip bandymas įtraukti Rusiją į karą Kaukaze