Be karių pratybose dalyvavo medikai, pasieniečiai, policininkai, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė patvirtino, kaip Lietuva galės pereiti į karo padėties režimą

102
(atnaujinta 07:51 2018.11.01)
Naujoji Karo padėties įstatymo redakcija nustato sąlygas greitai ir efektyviai valstybės gynybai

VILNIUS, lapkričio 1 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlomiems Karo padėties konstitucinio įstatymo pakeitimams – jais tobulinamas karo padėties režimo teisinis reguliavimas Lietuvoje, pranešė Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

"Tikimasi, jog tai leistų sklandžiau pereiti iš taikos meto į karo padėties teisinį režimą, užtikrintų veiksmingą valstybės gynybą ir sklandžią valstybės institucijų ir ūkio subjektų veiklą užtikrinant valstybės ir visuomenės poreikį", — rašoma pranešime.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis primenė, kad galiojantis Karo padėties įstatymas buvo patvirtintas prieš 18 metų.

"Per tą laiką Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, įvyko kiti geopolitinės situacijos pasikeitimai, kurių galiojantis įstatymas nebeatitinka. Atnaujinamas įstatymas – su krašto gynyba susijusios įstatyminės bazės peržiūros dalis", — teigia ministras.

Pasak ministro, 2000 metais patvirtintame įstatyme kai kurie karo metu svarbūs klausimai buvo reglamentuojami tik fragmentiškai, nebuvo aiškiai apibrėžta valstybės gynybai vadovaujančių asmenų kompetencija, neaiškus ginkluotųjų pajėgų narių teisinis statusas, be to, kai kurios nuostatos neatitiko tarptautinės humanitarinės teisės ir ES teisės nuostatų.

Kas pasikeitė

Naujoje Karo padėties įstatymo redakcijoje detalizuojama valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų (Lietuvos Respublikos Prezidento, Ginkluotųjų pajėgų vado) kompetencija bei sudaromos teisinės sąlygos greitai ir efektyviai pradėti valstybės gynybą — ji būtų pradedama iš karto nuo LR Prezidento dekreto ar LR Seimo nutarimo pasirašymo.

Dokumente papildoma ginkluotųjų pajėgų sudėtis. Be Lietuvos kariuomenės, vidaus reikalų sistemos institucijų, į ginkluotąsias pajėgas įtraukiama ir karinės žvalgybos institucija – Antrasis operatyvinis tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Nauja įstatyme ir tai, kad Ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu ginkluotosioms pajėgoms būtų priskiriami neokupuotose teritorijose veikiantys koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir okupuotuose teritorijose veikiantys partizanų vienetai. Įstatymu suvienodinamas visų ginkluotųjų pajėgų narių statusas – jų teisės ir pareigos, socialinės garantijos.

Karo padėties įstatyme nustatomos ir naujos specialiosios priemonės, kurios padėtų užtikrinti valstybės gynybą ir funkcionavimą karo padėties metu. Jomis nustatomas karo prievolininkų teisės išvykti iš Lietuvos apribojimas, įpareigojimas užtikrinti ūkinės veiklos tęstinumą tam tikriems ūkio subjektams, valstybės sienų kontrolės atkūrimas, supaprastinamas valstybės ar savivaldybės turto perdavimas kitoms institucijoms ir įstaigoms.

Lietuvos militarizmas įgauna afrikietišką specifiką >>

Tai pat numatoma galimybė reguliuoti prekių ir paslaugų kainas, nustatoma speciali sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimo tvarka, supaprastinamas valstybės biudžeto asignavimų paskirstymas ir buhalterinė apskaita. Be kita ko, nustatomi darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai asmenims, vykdantiems valstybiškai svarbias funkcijas (specialus darbo ir poilsio laiko režimas, atleidimo apribojimai, apmokėjimo ypatumai), detalizuojama privataus turto laikinojo paėmimo ir rekvizavimo tvarka ir sąlygos.

Siekiant užtikrinti ginkluotųjų pajėgų sąveiką su savivaldybėmis, neginkluotos paramos teikimą ginkluotosioms pajėgoms ir būtinųjų visuomenės poreikių užtikrinimą, detalizuojamas karo komendanto statusas ir savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai.

"Siūlomos nustatyti priemonės bus taikomos tik karo atveju, o jų apimtys priklausys nuo valstybės gynybos poreikių, socialinių, ekonominių ir kitų aplinkybių", — pabrėžia Karoblis.

Vyriausybei pritarus Karo padėties įstatymo projektams, jie bus teikiami svarstyti LR Seimui. Numatoma, kad siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.

102
Tegai:
Krašto apsaugos ministerija (KAM), Karo padėties įstatymas
Dar šia tema
Mirties kilpa: militarizacija Lietuvai nežada nieko gero
"Defense News" numato, kas laukia JAV karo Europoje atveju
Atitrūkimas nuo realybės: Lietuva aukoja branduolinį saugumą dėl politikos
Pasidavė be kovos: kas laukia Lietuvos pėstininkų Bundesvere
Svetlana Tichanovskaja, kandidatė į Baltarusijos prezidentus

Linkevičius pasikalbėjo su Tichanovskaja

(atnaujinta 11:05 2020.08.12)
Kaip buvo pranešta anksčiau, kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja atvyko į Baltijos šalį

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasikalbėjo su kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja.

Apie tai ministras rašė savo Twitter puslapyje.

"Pasikalbėjau su Svetlana Tichanovskaja. Ji yra geros nuotaikos. Artimiausiu metu ji pasisakys", — rašė jis.

Anksčiau Linkevičius pirmasis paskelbė, kad Tichanovskaja atvyko į Lietuvą. Kaip vėliau informavo Baltarusijos valstybės sienos komitetas, kandidatė į prezidentus antradienio naktį išvyko iš respublikos per Kotlovkos kontrolės punktą. Prieš tai ji buvo pareiškusi, kad neketina palikti respublikos.

Antradienį buvo paskelbtas Tichanovskajos vaizdo pranešimas, kuriame ji paaiškino apie savo išvykimą iš respublikos. Anot jos, ji priėmė sprendimą "visiškai savarankiškai" ir nei draugai, nei artimieji, nei rinkimų komanda niekaip negalėjo tam daryti įtakos.

Užsienio reikalų ministro duomenimis, Tichanovskaja turi vizą, kuri galioja vienerius metus.

Kaip paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, esant reikalui Vilnius yra pasirengęs suteikti moteriai politinį prieglobstį.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį prasidėjo antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas Tichanovskajos atvykimas į Lietuvą
Mėginau su ja susisiekti: Linkevičius papasakojo apie situaciją su Tichanovskaja
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas Tichanovskajos atvykimas į Lietuvą

(atnaujinta 20:18 2020.08.11)
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus į Baltijos šalį atvyko antradienio naktį. Dabar ji dviejų savaičių saviizoliacijoje

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Baltarusijos valstybės sienos komitetas "Telegram" kanale paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja kirto sieną su Lietuva.

Vaizdo įraše matyti, kad tai yra Kotlovkos pasienio punktas, taip pat įrašo laikas — po 03:00 antradienį. Vaizdo įraše užfiksuota akimirka, kai automobilis kerta sieną ir įvažiuoja į Lietuvos teritoriją.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį įvyko antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskajai Lietuvoje teks dvi savaites izoliuotis
"Rūpinamės jos saugumu": Lietuvos URM pasakojo apie Tichanovskajos atvykimą
Lietuva pasirengusi priimti opozicijos atstovus iš Baltarusijos
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu
 

Estija ketina kelti padėties Baltarusijoje klausimą JT saugumo tarybos posėdyje  

(atnaujinta 10:47 2020.08.12)
Anot užsienio reikalų ministro, ši tema svarbi Baltijos regionui. Dieną prieš Baltarusijos ambasadorius buvo pakviestas į Estijos ministeriją dėl protestų respublikoje  

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Estija ketina kelti padėties Baltarusijoje klausimą per atvirą JT saugumo tarybos posėdį, kuriame gali dalyvauti ne tarybos narės, trečiadienį sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

"Norėčiau atkreipti dėmesį į politinę situaciją Baltarusijoje ir žmogaus teisių bei politinių laisvių apsaugos svarbą vykstant koronaviruso pandemijai visame pasaulyje. Baltarusijos tema turėtų būti neabejotinai įtraukta į JT Saugumo tarybos posėdžio darbotvarkę, nes ji svarbi tiek mūsų regiono požiūriu, ir mūsų vertybės", — Estijos transliavimo portalui ERR pasakojo Reinsalu. Estija yra nenuolatinė Saugumo tarybos narė 2020–2021 metais.

Antradienį Estijos užsienio reikalų ministerija sukvietė Baltarusijos ambasadorių Taline Viačeslavą Kačanovą dėl protestų po šios šalies prezidento rinkimų. Užsienio reikalų ministerija paragino Baltarusijos valdžią "nedelsiant nutraukti bet kokį jėgos naudojimą ir represijas prieš taikius demonstrantus".

Masinės protesto akcijos visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,08% balsų.

Antradienio vakarą neleistini veiksmai tęsėsi, tačiau saugumo pajėgos juos griežtai slopino. Teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu žuvo vienas asmuo, jis teisėsaugos pareigūnų link bandė mesti nenustatytą sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
Baltarusija, Estija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas Tichanovskajos atvykimas į Lietuvą
Nausėda: situacija Baltarusijoje — visos ES reikalas