Naikintuvas Eurofighter, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM: Ispanija saugos Baltijos šalių oro erdvę 2019 ir 2020 metais

48
(atnaujinta 15:14 2018.11.05)
Paskutinį kartą Ispanijos "Eurofighter" naikintuvai buvo dislokuoti Šiauliuose šių metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais

VILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Ispanijos karinės oro pajėgos toliau atliks NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, lapkričio 5 dieną teigė Ispanijos ambasadorius Lietuvoje José María Roblesu Fraga susitikime su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, praneša URM spaudos tarnyba.

Linkevičius pabrėžė, kad Lietuva labai vertina Ispanijos bendradarbiavimą NATO ir ženklų jos indėlį užtikrinant mūsų šalies ir regiono saugumą.

"Ispanija prisidės prie Lietuvos, Estijos ir Latvijos oro erdvės apsaugos 2019 ir 2020 metais", — teigiama pranešime.

Ispanijos karinės oro pajėgos jau penkis kartus vykdė NATO oro policijos ir oro policijos stiprinimo misijas Baltijos valstybėse, iš jų — tris kartus Lietuvoje. Paskutinį kartą Ispanijos "Eurofighter" naikintuvai buvo dislokuoti Šiauliuose šių metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais.

Baltijos šalių, kurios neturi nuosavų orlaivių, oro erdvės kontrolę vykdo jų NATO sąjungininkai. Nuo 2004 metų rotacijos būdu aljanso narių naikintuvai dislokuojasi Lietuvos karinėje oro pajėgų bazėje "Zokniai". O nuo 2014 metų balandžio dar ir Emari oro bazėje Estijoje.

Nuo 2004 metų, kai Ispanija savo ambasadą atidarė Vilniuje, ambasadorius José María Roblesas Fraga yra penktasis Ispanijos atstovas Lietuvoje.

48
Tegai:
Ispanijos Karinės oro pajėgos, Ispanija, NATO oro policijos misija
Dar šia tema
NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse rotacija: belgai pakeis portugalus ir ispanus
NATO naikintuvai keturis kartus kilo virš Baltijos jūros lydėti Rusijos orlaivių
Zacharova: incidentas Estijoje įrodo, kad NATO gresia Baltijos šalių saugumui
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Ginkluoti kovotojai, archyvinė nuotrauka

Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija

(atnaujinta 14:26 2020.07.06)
Pasak oficialus Talibano politinio biuro Katare atstovo Suchelio Šachino, Kabulo vyriausybė nori išlaikyti valdžią savo rankose, todėl skleidžia tokius gandus, kurie gali sukelti bangą JAV ir sugriauti taikos procesą

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Afganistano radikalus judėjimas "Talibanas" vykdo savo tyrimą, pagrįstą žiniasklaidos pranešimais apie tariamą Rusijos ir talibų sąmokslą, ir šiuos kaltinimus vadina nepagrįstais, žvalgybos išgalvotais ir nukreiptais tam, kad pakenktų taikos procesui, pirmadienį RIA Novosti sakė oficialus Talibano politinio biuro Katare atstovas Suchelis Šachinas.

"Mes tęsiame savo tyrimą po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos. Šie įtarimai yra netiesa, jie neturi jokio pagrindo ir juos žvalgybos agentūra pradeda Kabule tam, kad sugriautų taikos procesą ir jį atidėtų bei sudarytų naują vyriausybę", — sakė Šachinas. 

Anot jo, Kabulo vyriausybė nori išlaikyti valdžią savo rankose, todėl skleidžia tokius gandus, kurie gali sukelti bangą JAV ir sugriauti taikos procesą.

Birželio 26 dieną "The New York Times" paskelbė medžiagą, kurioje teigiama, kad Rusijos karinės žvalgybos vienetas skatino Talibaną už atlyginimą užpulti tarptautinę koaliciją Afganistane.

Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, komentuodamas "The New York Times" publikaciją, išreiškė apgailestavimą, kad kažkada didžiausia ir labiausiai gerbiama pasaulio žiniasklaida neišvengė tokių "ančių". Jis pridūrė, kad teiginiai apie "sąmokslą" yra melas. Žurnalistų paklausus, ar JAV prezidentas Donaldas Trampas šiais metais kokiu nors būdu aptarė šią temą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, Peskovas atsakė neigiamai.

Rusijos ambasada JAV reikalavo, kad šalies valdžia tinkamai reaguotų į grėsmes, kylančias diplomatams dėl naujienų apie Rusiją ir Afganistaną. Rusijos užsienio reikalų ministerija žiniasklaidos pranešimus pavadino melu. Trumpas straipsnį pavadino "užsakytu". Baltieji rūmai, Pentagonas ir JAV žvalgyba teigė, kad iki šiol pranešimai nepatvirtinti ir Trampas nebuvo apie juos informuotas.

Tegai:
Kabulas, Talibanas, Rusija
Dar šia tema
Pabėgėliai pasienyje ir taika su talibais: JAV ir Europa parodė pasauliui savo bejėgiškumą
Trampas: žvalgyba nustatė, kad duomenys apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu nepagrįsti
Atvira klastotė: JAV žvalgyba nepatikėjo informacija apie Rusijos "susitarimą" su Talibanu