Rinkimai DLR, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai siūlo griežtinti sankcijas Rusijai dėl rinkimų Donbase

59
(atnaujinta 13:32 2018.11.13)
Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl neteisėtų rinkimų LLR ir DLR, kurie nebus pripažinti

VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai siūlo sugriežtinti sankcijas Rusijai dėl rinkimų Donbase, rašo Seimo spaudos tarnyba.

Akcija Vybor Donbasa, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Валерий Мельников

Šiandien Seimo plenariniame posėdyje vienbalsiai priimta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės rezoliucija "Dėl neteisėtų "rinkimų" Rusijos okupuotose Ukrainos srityse", kurioje pabrėžiama, jog rinkimai yra neteisėti, nedemokratiniai ir nebus pripažinti. Už rezoliuciją balsavo 109 Seimo nariai.

Rezoliucijoje pažymima, jog "Rusijos savivalė okupuotose Donecko ir Luhansko teritorijose" grubiai pažeidžia Ukrainos teritorinį vientisumą, Ukrainos Konstituciją bei įstatymus ir Minsko susitarimus. Kartu akcentuojama, jog balsavimai neturi nieko bendra su laisvais ir demokratiniais rinkimais.

"Lietuva tvirtai ir nuosekliai remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir euroatlantinės integracijos kryptį, griežtai smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir niekada nepripažins neteisėtos Krymo aneksijos. Raginame laikytis tarptautinių normų ir įsipareigojimų, nutraukti karinę ir hibridinę agresiją prieš Ukrainą bei prieš jos teritorinį vientisumą, ir įgyvendinti Minsko susitarimus", — teigė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Rezoliucijoje kviečiama ne tik pratęsti Europos Sąjungos sankcijas, bet ir toliau jas stiprinti įtraukiant asmenis ir organizacijas, kurie prisidėjo prie rinkimų organizavimo, finansavimo, juose kandidatavo ir siekia "okupacinės valdžios" įtvirtinimo.

Rinkimai DLR ir LLR vyko lapkričio 11 dieną.

Pasak respublikų Centrinių rinkimų komisijų, DLR ir LLR rinkimus atitinkamai laimėjo laikinasis DLR vadovas Denisas Pušilinas ir jo judėjimas "Donecko respublika", taip pat laikinai einantis Luhansko Respublikos vadovo pareigas Leonidas Pasečnikas ir jo vadovaujamas viešas judėjimas "Taika Luhansko kraštui".

Anksčiau Kijevas pareiškė, kad nepripažįsta rinkimų. Kaip pabrėžė Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rinkimai DLR ir LLR nepažeidžia Minsko susitarimų.

2014 metų balandžio mėnesį Ukrainos valdžios institucijos pradėjo karinę operaciją prieš Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikas, kurios paskelbė nepriklausomybę po perversmo Ukrainoje. Remiantis naujausiais JT duomenimis, daugiau kaip dešimt tūkstančių žmonių tapo konflikto aukomis.

Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
© Sputnik /
Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
59
Tegai:
sankcijos Rusijai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Luhanskas, Doneckas, LNR, DNR
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (272)
Dar šia tema
Kijevas paragino Vakarus taikyti sankcijas Rusijos uostams Juodojoje jūroje
Linkevičius atkakliai reikalauja principingos pozicijos Rusijos atžvilgiu
EP pateiktas siūlymas svarstyti įstatymo pataisas dėl sankcijų Rusijai panaikinimo
Edita Rudelienė

VTEK informavo, kad šiurkštų pažeidimą Rudelienei gali tekti sumokėti baudą

(atnaujinta 14:38 2020.10.01)
Šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Netinkamai derinusiai viešuosius ir privačiuosius interesus Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei gali tekti sumokėti iki 1600 eurų siekiančią baudą, rašo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

VTEK nustatė, kad, nepraėjus metams po paskutinį kartą valstybės politikei konstatuoto pažeidimo, ji vėl pateko į interesų konfliktą. Tokiu elgesiu Rudelienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo reikalavimus (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Taip pat nustatyta, kad merė pakartotinai sprendė su savo bendraturčiu susijusius klausimus.

"Šių metų sausį Rudelienė pasirašė atsakymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašiusiai suteikti informacijos apie šį asmenį, kaip pretenduojantį vadovauti vienai Vilniaus gimnazijai. Anksčiau merės bendraturtis ėjo vienos Trakų rajono gimnazijos direktoriaus pareigas, todėl prašyta charakterizuoti jį kaip vadovą", — rašoma pranešime.

Politikės šeima ir minėtas asmuo lygiomis dalimis valdo du žemės sklypus. Pagal Civilinį kodeksą, buvimas bendraturčiais — tai civilinis teisinis santykis, dėl kurio kyla tam tikros teisės ir pareigos. Todėl nepasibaigusiais turtiniais santykiais tiesiogiai su Rudeliene susijęs asmuo laikytinas tokiu, kuris merei kelia interesų konfliktą.

Valstybės politikams ir kitiems deklaruojantiems asmenims draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos susijusios su jų privačiais interesais.

Esant tokiam atvejui asmuo privalo nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant minėtąsias tarnybines pareigas. Todėl merė turėjo nusišalinti, bet to nepadarė.

Klausimus dėl interesų konfliktą keliančio bendraturčio Rudelienė sprendė ne pirmą kartą. Praėjusių metų spalio pradžioje VTEK nustatė, kad jo vadovavimo vienai Trakų rajono gimnazijai metu merė pasirašydavo jo darbo sutarties pakeitimus, sprendė klausimus dėl jo atostogų, algos koeficiento ir kita. Tuomet ji taip pat nenusišalino.

Priminta, kad šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.

Toks pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą nuo 600 iki 1600 eurų. Surašytą administracinio nusižengimo protokolą VTEK pateiks nagrinėti teismui, kuris spręs, kokio dydžio baudą skirti merei.

Tyrimą VTEK atliko suabejojusi Trakų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu. Pastaroji buvo nusprendusi, kad merė minėtoje situacijoje į interesų konfliktą nepateko.

Tegai:
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), merai, Trakų rajonas
Dar šia tema
Vilniuje įrengs vaizdo kameras, skirtas nustatyti atliekų tvarkymo pažeidėjus
Neteisėta medžioklė medžiotojams kainavo beveik 4000 eurų ir visureigį
Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys
Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

Tichanovskaja palaikė idėją, kad Putinas dalyvautų derybose su Minsku

(atnaujinta 14:22 2020.10.01)
Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Svetlana Tichanovskaja sakė, kad "būtų puiku", jei Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pakviestų kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną dalyvauti derybose su Baltarusijos valdžios institucijomis kaip tarpininką, rašo RIA Novosti.

"Mes visada sakėme, kad vis dar esame atviri dialogui. Mes norėtume, kad kaimyninės šalys pirmiausia būtų tarpininkės šiose derybose su valdžios institucijomis", — sakė ji interviu radijo stočiai RTL.

"Būtų puiku, jei prezidentas Makronas galėtų pakviesti, pavyzdžiui, p. Putiną dalyvauti ir būti tarpininku šiose derybose", — pridūrė ji.

Vilniuje viešėjęs Makronas antradienio rytą susitiko su Tichanovskaja. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad šis susitikimas yra jų teisė ir Kremlius tai gerbia. Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus. Be to, pasak jos, Prancūzijos lyderis palaiko šį norą ir yra pasirengęs "padėti visais įmanomais būdais".

Nuo rugpjūčio 9 dienos visoje Baltarusijoje vyksta didžiuliai opozicijos protestai, jie prasidėjo iškart po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Baltarusijos opozicija laiko Tichanovskają nugalėtoja ir reikalauja paskirti naujus rinkimus. Pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Pirmosiomis dienomis Baltarusijoje protesto veiksmus slopino saugumo pajėgos: pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rinkimų rezultatais. Tada teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, kad išsklaidytų mitingus.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Rugsėjo 23 dieną įvyko Aleksandro Lukašenkos inauguracija, išprovokavusi protesto akciją, kurią teisėsaugos pareigūnai vėl išsklaidė panaudodami jėgą.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja Lukašenkos inauguraciją pavadino "išėjimu į pensiją"
Prancūzijos prezidentas susitiks su Tichanovskaja Lietuvoje, "jei ji paprašys"
Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel
Baltarusijos URM Tichanovskają pavadino "nauja Lietuvos įžymybe"