NATO, archyvinė nuotrauka

NATO paskelbė, kiek valstybių padidino karines išlaidas iki 2% BVP

183
(atnaujinta 17:59 2018.11.13)
Dabar Europos valstybės NATO gynybos išlaidoms vidutiniškai skiria mažiau nei pusantro procento BVP, o šaltojo karo laikotarpio pabaigoje — tris procentus

VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Vienuolika iš 29 NATO narių padidino karines išlaidas iki dviejų procentų BVP, paskelbė Aljanso generalinis seketorius Jensas Stoltenbergas.

"Situacija yra nevienoda, tačiau ji yra daug geresnė nei prieš trejus metus, kai du procentus BVP teikė trys Aljanso nariai, o dabar dar aštuonios sąjungininkės", — cituoja Stoltenbergą RIA Novosti.

Stoltenbergas pastebi teigiamą tendenciją — Aljansas nustojo mažinti gynybos išlaidas, tačiau pripažino, kad "labai sunku gauti politinę paramą iš Aljanso valstybių".

Dabar Europos valstybės NATO gynybos išlaidoms vidutiniškai skiria mažiau nei pusantro procento BVP, o šaltojo karo laikotarpio pabaigoje — tris procentus. 2014 metais Velso sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos NATO šalys savo gynybos išlaidas padidins iki dviejų procentų BVP. Donaldas Trampas ne kartą ragino partnerius įgyvendinti pasiektus susitarimus, antraip grasino sumažinti JAV dalyvavimą bendrose Aljanso programose. Vasarą NATO viršūnių susitikime Briuselyje Amerikos lyderis nustatė naują barjerą — keturi procentai.

NATO nariai teikia tiesioginius ir netiesioginius arba nacionalinius įnašus.

Tiesioginiai įnašai daromi bendriems Aljanso poreikiams apmokėti. Nacionaliniu įnašu laikomas, pavyzdžiui, įrangos ar kariuomenės dalyvavimo karinėje operacijoje ir susijusių išlaidų padengimas.

Socialdemokratai priešinasi karinių išlaidų didinimui >>

Rugsėjo mėnesį kelių Seimo partijų vadovai pasirašė susitarimą "Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių", kuris įpareigoja padidinti gynybos finansavimą, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP.
2018 metais Lietuvos valstybės biudžete nurodoma, kad respublikos gynybos finansavimas sieks 2,006% BVP — 873 milijonus eurų, tačiau dėl lėto šalies ekonomikos augimo šis skaičius sumažėjo. Praėjusiais metais Lietuva gynybos reikmėms skyrė 723,8 mln. eurų, t. y. 1,8 proc. BVP.

Daugiau nei 60 proc. lietuvių sutinka krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP. Pusė iš jų sutiktų gynybai išleisti daugiau.

183
Tegai:
išlaidos gynybai, NATO
Dar šia tema
Kaip įsijautę militaristai Lietuvos gynybą silpnina
Konservatoriai ragina Grybauskaitę uždrausti partijoms skolintis iš valstybės
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Viačeslavas Titovas

Titovas: Lietuvos valdžia pažeidžia įstatymus, primesdama gyventojams vienintelį požiūrį

(atnaujinta 19:21 2020.07.03)
Šalies vadovybė reguliariai bando apriboti informacijos sklaidą, nors tai prieštarauja Konstitucijai, mano Klaipėdos politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos valdžios bandymai apriboti informacijos sklaidą rodo atitolimą nuo demokratijos normų, interviu Sputnik Lietuva pasakė Klaipėdos politikas, buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) uždrausti "RT" kanalų transliavimą.

Anksčiau Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba (NEPLP) uždraudė septynių "RT" kanalų retransliavimą. Į uždraustų kanalų sąrašą pateko "RT", "RT HD", "RT Arabic", "RT Spanish", "RT Documentary HD", "RT Documentary", "RT TV". Po to LRTK nusprendė atsiliepti į kaimyninės šalies kvietimą taip pat pasielgti visoms kitoms ES narėms.

Klaipėdos politikas Viačeslavas Titovas konstatavo, kad tai ne pirmas kartas, kai šalies valdžia bando apriboti informacijos sklaidą.

"Pirmiausia noriu pasakyti, kad tai yra antikonstituciška, nes Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad žmonės turi teisę laisvai gauti, laisvai skleisti informaciją. Tai, be abejo, yra informacijos monopolija, man seniai nepatinka, kad skelbiamas kitoks, alternatyvus požiūris gyventojams, ir, mano manymu, tai, be abejo, yra gyventojų teisių suvaržymas, nes jie, mano manymu, turi visas teises pasirinkti žiniasklaidos priemones, kuriomis naudotis, gauti informaciją. Tai yra atitolimas nuo demokratijos normų, atitolimas nuo tradicinių valstybės raidos formų", — pareiškė jis.

Anot Titovo, tai ne paskutinis kartas, kai šalies vadovybė nepaiso Konstitucijos.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Konstitucija, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Dar šia tema
Kiseliovas pakomentavo RT draudimą Latvijoje
Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus
Lietuva yra pasirengusi sekti Latvijos pavyzdžiu — uždrausti RT kanalų transliaciją
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 4-osios šventės

(atnaujinta 23:49 2020.07.03)
Liepos 4-ąją švenčiama Tarptautinė kooperacijos diena, o katalikai šią dieną mini Šv. Karalienę Elzbietą Portugalę

Liepos 4-oji yra 185-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 180 dienų. Šią dieną Žemė yra toliausiai nuo Saulės.

Šiandien minima Tarptautinė kooperacijos diena. Ši diena paprastai švenčiama pirmąjį liepos šeštadienį — šiais metais tai liepos 4-oji. Šią dieną 1985 metais buvo įkurta Tarptautinė kooperatyvų sąjunga, kuri suvienijo 760 milijonų narių iš 100 šalių.

Nuo 1995 metų Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja rekomendavo minėti šią dieną, pagerbiant kooperatyvus kaip ekonominio ir socialinio išsivystymo ženklą.

Taip pat šią dieną katalikai mini Šv. Karalienę Elzbietą Portugalę (1271–1336). Ji buvo pamaldi, kantri. Karalius, rimtai susirgęs, įvertino žmonos taurumą, kilnumą, atgailavo dėl nuodėmių. Likusi našle (1325 m.) ji tapo pranciškone tretininke; atsidėjo maldai ir gailestingumo darbams. Ji pastatydino nemažai vienuolynų ir vėliau persikėlė į vieną iš jų — labai griežtos regulos klarisių vienuolyną.

Lietuvos istorijoje liepos 4 diena svarbi tuo, kad 1919 metais Kaune dirbusi nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir jau liepos 6 dieną buvo paleistas pirmas traukinys, važiavęs geležinkeliu iš Kaišiadorių į Radviliškį. Taip pat šią dieną 1989 metais Aukščiausioji Taryba priėmė Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo įstatymą. O 2000 metais LR Seimas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, pagal kurias vienmandatėse apygardose atsisakyta antrojo rinkimų turo.

Šiandien savo vardadienius švenčia Berta, Elžbieta, Ulrikas, Skalvis, Gedgailė, Teodoras, Malvina.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai