Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

Lietuvos premjeras paragino NATO sustiprinti oro gynybos sistemą Baltijos regione

31
(atnaujinta 19:52 2018.11.19)
Lietuvos vyriausybės vadovas pažymėjo, kad respublikai yra svarbu, jog Aljansas būtų pasirengęs bet kuriuo metu sureaguoti į "galimą agresiją" prieš Lietuvą

VILNIUS, lapkričio 19 – Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paragino NATO sustiprinti oro gynybos sistemą Baltijos regione, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova
© Sputnik / Рамиль Ситдиков

Lietuvos premjeras Briuselyje susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, kad aptartų Aljanso plėtros Lietuvoje galimybes, santykius su Rusija, regioninio saugumo problemas ir kitus aktualius klausimus.

"Pastaraisiais metais NATO nuveikė tikrai nemažai ženkliai sustiprindama kiek primirštus kolektyvinės gynybos ir atgrasymo pajėgumus. Tuo tarpu Lietuvai ypač aktualu, kad NATO būtų pasirengęs bet kada ir tinkamai reaguoti į galimą agresiją, stiprintų oro gynybos pajėgumus regione ir imtųsi kitų svarbių žingsnių", ― pasakė Skvernelis.

Ministras pirmininkas pabrėžė, kad per pastaruosius keletą metų Lietuvos krašto apsaugos finansavimas išaugo daugiau nei du kartus. 

Be to, Skvernelis sakė, kad kariuomenės modernizacijai Lietuva kasmet skiria daugiau nei 30 procentų viso gynybos biudžeto, kas yra ženkliai daugiau nei NATO nustatyti reikalavimai. 

Vyriausybės vadovas taip pat pasakė, kad kartu su Stoltenbergu jie aptarė NATO politiką Rusijos atžvilgiu.

"Nematant jokių teigiamų poslinkių Rusijos elgesyje, nėra prielaidų keisti tvirtos ES ir NATO linijos šiuo klausimu", ― pasakė Skvernelis.

Stoltenbergas, savo ruožtu, pareiškė, kad Lietuva pirmauja tarp Aljanso šalių išlaidų gynybai srityje, ir padėkojo respublikai už šio įsipareigojimo laikymąsi.

Anksčiau Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas pažymėjo, kad be Baltijos šalių kalbų apie "Rusijos grėsmę" NATO susidomėjimas jomis būtų "nulinis".

Praėjusią savaitę oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad Aljansas naudoja Lietuvos teritoriją kariams dislokuoti.

Diplomatė pareiškė, kad Rukloje dislokuotas Aljanso nacionalinis batalionas, kurį sudaro 1,1 tūkstančio žmonių. Be to, Zoknių aerodromas naudojamas naikintuvams, kurie vykdo NATO oro erdvės patruliavimo misiją Baltijos regione, dislokuoti; šiuo metu jame yra keturi Belgijos karinių oro pajėgų lėktuvai.

Taip pat, pasak Zacharovos, Vilniuje yra priešakinė NATO vadavietės štabo dalis, o Mumaičių kaime yra JAV karinės technikos ginklų sandėlis. Be to, JAV kariai naudoja Lietuvos poligonus Pabradėje, Kairiuose, Kazlų Rūdoje ir Rokuose.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nieko neketina pulti, o Šiaurės Atlanto aljansas naudojasi Vakarų keliama isterija, kad padidintų karinių kontingentų ir technikos skaičių prie Rusijos Federacijos sienų.

31
Tegai:
NATO, Lietuva, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Politologas: tik Lietuva galėjo sugalvoti kovoti su Rusijos grikiais
Ekspertas: pratybose "Anakonda-2018" Baltijos šalys ruošiasi pulti
Baltijos šalys neturi ko pasiūlyti Vakarų pasauliui, išskyrus rusofobiją
Žiniasklaida sužinojo apie Belgijos planus stiprinti karinį buvimą Baltijos šalyse
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu

(atnaujinta 20:21 2020.09.19)
Europos Parlamentas palaiko sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams ir rusams, pritariantiems Lukašenkos režimui, taip pat siūlo visiškai įšaldyti bet kokį finansavimą Minskui iš Europos pusės

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Parlamentas pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos nustos laikyti Aleksandrą Lukašenką Baltarusijos vadovu.

"Kai pasibaigs <...> dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos kadencija, Parlamentas jo nebepripažins šalies prezidentu", — sakoma rezoliucijoje.

Šiame dokumente Europos Parlamentas Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą taip pat pripažino "laikinuoju žmonių atstovu" ir palaikė naujų rinkimų rengimą. EP taip pat palaikė galimas sankcijas prieš Lukašenką.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė esanti nusivylusi Europos Parlamento veiksmais. Ministerija taip pat pažymėjo, kad struktūra, laikanti save objektyvia ir demokratiška, nerado politinės valios "pažvelgti toliau savo nosies". Respublikos Taryba rezoliucijos priėmimą pavadino kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat apibūdino dokumentą panašiai. Jis rezoliuciją pavadino bandymu pakeisti šalies valdžią.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Vestuvės, archyvinė nuotrauka

Koronavirusu užsikrėtusi moteris sudalyvavo anūko vestuvėse ir mirė

(atnaujinta 23:16 2020.09.19)
Moters giminaičiai tiksliai nenurodė, kokia buvo tiksli senolės mirties priežastis

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. COVID-19 užsikrėtusi moteris mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai sudalyvavo anūko vestuvėse, pranešė "The Sun".

Jaunavedžiai internete paskelbė bendrą nuotrauką su močiute ir vartotojai juos sukritikavo dėl neatsakingo požiūrio į kitų sveikatą.

Gindamasi vyro nuotaka parašė, kad "močiutė stovėjo toli nuo svečių, o paskelbta nuotrauka buvo vienintelė, kurioje jie buvo kartu".

Ji sakė, kad tai buvo paskutinė jų bendra nuotrauka.

Nuotaka nenurodė pagyvenusios moters mirties priežasties, tačiau visi, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, turi izoliuotis, kad būtų išvengta jo plitimo, pažymima straipsnyje.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
NVSC reikalauja skubiai spręsti COVID-19 tyrimų Radviliškyje klausimą