Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis

KAM vadovas: Lietuvos kariuomenei reikia modernizavimo ir investicijų

111
(atnaujinta 18:17 2018.11.22)
Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio teigimu, rimtą požiūrį į gynybą ir saugumą galima parodyti, tik skiriant jiems užtektinai dėmesio bei išteklių

VILNIUS, lapkričio 22 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ketvirtadienį kariuomenės šimtmečiui skirtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad reikia modernizuoti Lietuvos Respublikos kariuomenę ir investuoti į ją.

"Tik po Ukrainos įvykių supratome, kad kariuomenę reikia modernizuoti", — pasakė Karoblis.

Pasak ministro, kariuomenė turėtų būti modernizuota, tinkamai pasiruošusi atremti galimas grėsmes.

"Šalies gynyba yra ne tik kariuomenės, bet ir visų mūsų atsakomybė. Niekas negins mūsų, jei patys nesiginsime", — pasakė ministras ir pabrėžė, kad gynyba kainuoja, ir "tik skirdami užtektinai dėmesio bei išteklių parodome, kad rimtai žiūrime į gynybą ir saugumą".

Karoblis pranešė, kad Lietuva planuoja iš JAV įsigyti 200 šarvuotų visureigių, kurių vertė yra 100 milijonų eurų. Derybas šiuo klausimu numatyta baigti per artimiausius dvejus metus.

Be to, kitais metais į Lietuvą turi būti pristatytos šarvuotos kovinės mašinos "Boxer", kurių užsakyta 88. 

Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko, Lietuva taip pat planuoja įsigyti artimojo nuotolio prieštankinių raketų "Spike", o iki 2030 metų ir vidutinio nuotolio prieštankinių raketų "Javelin". Šie pirkiniai kariuomenei papildomai kainuos apie 60-70 milijonų eurų.

Anksčiau krašto apsaugos ministras pareiškė, kad oro gynybos stiprinimas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos gynybos prioritetų. Karoblis pažymėjo, kad NATO pasiūlymas šiuo klausimu bus parengtas kitų metų birželį.

Baltijos valstybių oro gynyba yra viena iš silpniausių karinių zonų. Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos (3-5 kilometrai).

111
Tegai:
Krašto apsaugos ministerija, Lietuva, Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariniame parade bus parodytos pėstininkų kovos mašinos "Boxer"
Žiniasklaida sužinojo apie Belgijos planus stiprinti karinį buvimą Baltijos šalyse
Rusijos URM priminė apie NATO karių skaičių Lietuvoje
Lietuvos premjeras paragino NATO sustiprinti oro gynybos sistemą Baltijos regione
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Nausėda suabejojo ​​Lukašenkos teisėtumu  

(atnaujinta 08:52 2020.08.14)
Nausėda pripažino sankcijų Minskui įvedimą, tačiau pabrėžė, kad toks sprendimas "turės neigiamos įtakos Baltarusijos žmonėms"

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad jo kolega iš Baltarusijos Aleksandras Lukašenka negali būti laikomas teisėtu valstybės vadovu.

Anksčiau Nausėda pasiūlė Baltarusijai sudaryti nacionalinę valdininkų ir visuomenės dialogo tarybą, taip pat atsisakyti jėgos prieš žmones ir paleisti visus įkalintus.

"Manau, kad negalime vadinti Lukašenkos teisėtu, nes Baltarusijoje nebuvo laisvų demokratinių rinkimų", — sakė Lietuvos prezidentas interviu "Sky News".

Nausėda pripažino sankcijų Minskui įvedimą, tačiau pabrėžė, kad toks sprendimas "turės neigiamos įtakos Baltarusijos žmonėms".

"Būtina sąlyga palaikyti normalius santykius su Baltarusija yra laisvi rinkimai ir logiška tokių rinkimų baigtis ... Pasaulis ir tarptautinė bendruomenė turi prisijungti, spręsdami šią situaciją ir aktyviai dalyvaudami sprendžiant konfliktą", — teigė Lietuvos prezidentas.

Tuo pačiu Nausėda išreiškė nuomonę, kad Baltarusija "gali būti visiškai įtraukta į Rusijos sudėtį", jei Europos Sąjunga "pasyviai" vertins situaciją respublikoje.

Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad bandymai rasti "Rusijos pėdsaką" destabilizuojant Baltarusiją yra nepagrįsti, taip pat bandymai suskaidyti santykius tarp Maskvos ir Minsko yra pasmerkti nesėkmei.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Šiandien CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
Baltarusija, Gitanas Nausėda, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Analitikas: Lietuvoje išskleista tikra Baltarusijos opozicijos pasirengimo bazė
Lietuva grasina Minskui "kitais veiksmais", jei planas bus ignoruojamas
BelAE

URM: po įvykių Baltarusijoje, ES turi raginti šalį sustabdyti AE paleidimą

(atnaujinta 20:30 2020.08.13)
Lietuva taryboje sieks eilinį kartą politiniu lygmeniu atkreipti ES partnerių ir institucijų dėmesį į prasidėjusio Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo "keliamas grėsmes"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Penktadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vaizdo konferencijos būdu dalyvaus neeilinėje Užsienio reikalų taryboje (URT), apie tai pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"URT bus derinami galimi Europos Sąjungos (ES) veiksmai Baltarusijos atžvilgiu po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų, kurių rezultatai buvo akivaizdžiai suklastoti. Iškart po rinkimų prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo pradėti malšinti brutalia jėga, dėl kurios keletas tūkstančių protestuotojų buvo suimti, kalėjimuose prieš juos naudojamas smurtas. Lietuva ir visa ES ragino Baltarusijos valdžią nedelsiant baigti politiškai motyvuotą oponentų persekiojimą, paleisti visus neteisėtai suimtuosius ir gerbti žmogaus teises ir laisves. Nesikeičiant situacijai Baltarusijoje, ES svarstys priemonių (sankcijų) įvedimą ES lygmeniu", — rašoma pranešime.

Lietuva taryboje sieks eilinį kartą politiniu lygmeniu atkreipti ES partnerių ir institucijų dėmesį į prasidėjusio Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo "keliamas grėsmes", akcentuos bendros ES pozicijos dėl elektros importo iš "nesaugių" AE ribojimo svarbą, būtinybę stiprinti avarinę parengtį regione.

Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusį politinį nestabilumą Baltarusijoje, ES turi raginti Baltarusiją "sustabdyti AE pirmojo bloko paleidimo procesą".

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Užsienio reikalų ministerija, Linas Linkevičius, Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos URM išreiškė požiūrį į Baltarusijos prezidento rinkimus
Lietuvos energetikos ministerija kreipėsi į EK imtis iniciatyvos dėl BelAE saugumo
Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 
Lietuvos policija

Vyras užpuolė policininką Vilniaus apskrities komisariato patalpose

(atnaujinta 09:34 2020.08.14)
Pagal straipsnį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui buvo iškelta baudžiamoji byla. Užpuolikas yra suimtas

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Pažeidėjas užpuolė komisariato darbuotoją Vilniaus rajono komisariato patalpose, pranešė Lietuvos policija.

Incidentas įvyko ketvirtadienį apie 18:20.

Vyras, gimęs 1986 metais į komisariatą buvo atvežtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Tačiau jis pasipriešino komisariato darbuotojui (kuris gimė 1982 metais) ir sudavė jam.

Užpuolikas šiuo metu yra suimtas.

Vyksta ikiteisminis tyrimas. Buvo iškelta byla pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį — pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar asmeniui, atliekančiam valstybės administravimo funkcijas.

Tegai:
Vilnius, policija
Dar šia tema
Marijampolėje automobilis partrenkė dviračiu važiavusį policijos pareigūną
Raseinių rajone vyras apsipylė benzinu ir pasidegė