Lietuvos kareiviai, archyvinė nuotrauka.

Lietuvos gynybos ministerija gaus trūkstamų lėšų karinėms išlaidoms

62
(atnaujinta 09:31 2018.11.29)
Iš valstybės vardu papildomai šiemet pasiskolintų lėšų KAM bus skirta 21,518 mln. eurų

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Siekiant užtikrinti, kad gynybos finansavimas šiemet nebūtų mažesnis nei 2% bendrojo vidaus produkto (BVP), Krašto apsaugos ministerijai (KAM) papildomai bus paskirta daugiau kaip 21 mln. eurų, praneša RIA Novosti su nuoroda į Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

Šį nutarimą trečiadienį patvirtino Vyriausybė, atsižvelgdama į anksčiau šiemet Seimo priimtą 2018 metų valstybės biudžeto pataisą, numatančią, kad valstybė iš pasiskolintų lėšų turi teisę paskirti pinigų krašto apsaugai, užtikrinant sistemos pakankamą finansavimą ir vykdant įsipareigojimus NATO gynybai skirti ne mažiau kaip 2% BVP.

Iš valstybės vardu papildomai šiemet pasiskolintų lėšų KAM bus skirta 21,518 mln. eurų. Šios lėšos skirtos Lietuvos "įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, atsiradus papildomų lėšų poreikiui dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skelbiamos BVP prognozes ir užtikrinant 2% BVP skyrimą".

Šių metų biudžete krašto apsaugai buvo numatyta 873 mln. eurų. Šiemet ekonomikos augimo prognozė buvo patikslinta, numatant, kad BVP augimas šiemet bus didesnis, nei prognozavo Finansų ministerija.

Todėl buvo skubiai pakoreguotos 2018 metų valstybės biudžeto įstatymo nuostatos, numatant Vyriausybės teisę pasiskolintomis lėšomis paskirti papildomus asignavimus krašto apsaugai.

Tačiau kai kurie Lietuvos politikai priešinasi nuolatiniam gynybos finansavimo didinimui ir mano, kad reikia skirti daugiau lėšų socialiniams poreikiams.

Liepos mėnesį NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalavo, kad sąjungininkai ne tik išlaikytų dabartinį karinių išlaidų lygį, bet ir padidintų jas iki keturių procentų BVP.

Top 15 šalių, kurių karinės išlaidos yra didžiausios
© Sputnik /
Top 15 šalių, kurių karinės išlaidos yra didžiausios
62
Tegai:
lėšos, Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Konservatoriai ragina Grybauskaitę uždrausti partijoms skolintis iš valstybės
Apklausa: daugiau nei pusė lietuvių palaiko idėją skirti gynybai 2 proc. BVP
NATO paskelbė, kiek valstybių padidino karines išlaidas iki 2% BVP
Raketos vietoj išsilavinimo
Balsavimo apylinkė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
 

Seimas kaltinamas tyčiniu bandymu neleisti Venckienei dalyvauti rinkimuose

(atnaujinta 20:16 2020.08.10)
Politinė partija "Drąsos kelias" neseniai pateikė rinkimų sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai, pirmuoju sąrašo numeriu įrašyta Venckienė

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Rašytojas ir verslininkas Aurimas Guoga teigė, kad Lietuvos Seimo vadovybė "atsikrato konkurentų". Apie tai jis parašė savo Facebook puslapyje.

Politinė partija "Drąsos kelias" neseniai pateikė rinkimų sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai, kurioje pirmoji yra buvusi teisėja ir buvusi parlamento narė Neringa Venckienė.

Tuo pačiu metu, kaip sakė Guoga, Valstybinės rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matijošaitytė iš karto paskelbė, kad atsisako registracijos, nes Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisų, leidžiančių per apkaltą pašalintam asmeniui kelti savo kandidatūrą.

Jis taip pat priminė, kad Seimas turėtų priimti šiuos pakeitimus pagal tarptautinių teismų sprendimus, tačiau vis tiek atideda jų priėmimą.

"Tuo yra ribojama pamatinė pilietinė teisė būti išrinktam demokratiniuose rinkimuose. Paprasčiau kalbant, Seimo nariai taip atsikrato nepageidaujamų konkurentų", — rašo jis.

Visų pirma, kalbama apie bylą Europos žmogaus teisių teisme "Paksas prieš Lietuvą". Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas, kuriam buvo iškeltas apkaltos procesas, kreipėsi į teismą, kuris tada nusprendė, kad buvusio prezidento Pakso draudimas visą gyvenimą dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir paragino jį panaikinti.

Tačiau šių metų birželio pabaigoje Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisų, leidžiančių apkaltos būdu pašalintiems asmenims po dešimties metų pertraukos kandidatuoti į Seimą.

"Kaip matome, Lietuva tarptautinių nutarimų įpareigota parengti pataisas, kad asmenys, pašalinti iš politinių pareigų apkaltos keliu, nebūtų amžinai suvaržyti kelti savo kandidatūros ateinančiuose rinkimuose. Seimo vadovybė nemano, kad pareiga priimti šias pataisas yra pakankamai svarbi ir jau keletą metų neranda laiko teikti jų Seimo nariams svarstyti. VRK vadovė Laura Matijošaitytė iš anksto pareiškia, kad Venckienė gali nevargti mėgindama užsiregistruoti kandidate Seimo rinkimuose", — rašo jis.

Jis pabrėžė, kad Venckienės teisės yra šiurkščiai pažeidžiamos.

Politinė partija "Drąsos kelias" buvo įregistruota kaip politinės kampanijos dalyvė rinkimuose į Lietuvos Seimą 2020 metų liepos 15 dieną.

Buvusi teisėja aršiai kritikuoja Lietuvos valdžią, ypač dažnai ji primena glaudžius ryšius su konservatoriais palaikančios buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės klaidas.

Anksčiau Venckienė priminė Grybauskaitės pažadą sustabdyti liustraciją, kurio ji taip ir neįvykdė. Venckienė padarė išvadą, kad buvusi prezidentė "nesulauks liustracijos pabaigos".

Pati Venckienė Lietuvoje kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja nepripažino kaltės. Ji pasinaudojo teise duoti parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Birželio 15 dieną Panevėžio apygardos teismas sušvelnino kardomąją priemonę buvusiai teisėjai. Teismas nusprendė kaltinamajai taikytą sustiprintą priežiūrą pakeisti švelnesne priemone — įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tegai:
Seimo rinkimai, rinkimai, Neringa Venckienė, Seimas
Dar šia tema
Nausėda kviečia ES lyderius įvertinti situaciją Baltarusijoje
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Premjeras Saulius Skvernelis

Skvernelis: Lietuvai rūpi Baltarusijos ateitis

(atnaujinta 19:09 2020.08.10)
Pažymima, kad kartu premjeras atkreipė dėmesį, jog pastarųjų dienų įvykių šioje šalyje, deja, negalima pavadinti nei demokratiniais rinkimais, nei susirinkimų bei saviraiškos laisvės užtikrinimu

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis teigė, jog Vyriausybė yra suinteresuota modernios ir demokratinės Baltarusijos valstybės, kurioje gerbiamos pamatinės žmogaus teisės ir laisvės, vystymusi, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Premjeras pareiškė, jog "pastarųjų dienų įvykių šioje šalyje, deja, negalima pavadinti nei demokratiniais rinkimais, nei susirinkimų bei saviraiškos laisvės užtikrinimu".

"Primygtinai raginame Baltarusijos valdžią susilaikyti nuo bet kokių ribojimų ir jėgos prieš savo piliečius naudojimo. Taikių protestuotojų veiksmų laisvės varžymai ar sulaikymai neatitinka tarptautinės bendrijos ir europinių vertybių", — sako jis.

Jis taip pat teigė, kad Lietuvos žmonėms rūpi kaimyninės valstybės ateitis. Pasak jo, Lietuva visad palaikė ir palaikys Baltarusijos suverenumą, demokratinės ir pilietinės visuomenės teisę nevaržomai dalyvauti šalies politiniame gyvenime, taikiomis priemonėmis spręsti šalies raidos bei ateities kryptis.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko sekmadienį. Preliminariais duomenimis, Lukašenka surinko 80,23 proc. balsų.

Antroje vietoje su aštuoniais procentais balsų Svetlana Tichanovskaja. Tuo tarpu Svetlanos Tikhanovskajos būstinė teigė nepripažįstanti CRK rezultatų, pažymėdama, nes visų respublikos regionų rinkimų apylinkių duomenys parodė, kad jai skirta 70–80 proc.

Vakar, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai. Protestuotojai Baltarusijos sostinės centre iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Vykdant veiksmus yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Lenkija paragino ištirti rinkimus Baltarusijoje
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Gėlių laukai

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 11-osios šventės

(atnaujinta 16:12 2020.08.10)
Rugpjūčio 11 diena  yra 223-a metų diena pagal  Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 224-a)

Rugpjūčio 11 yra 223-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 224-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 142 dienos.

Vardadienį švenčia Butenis, Filomena, Klara, Severas, Zuzana, Visgaldas, Visvilė, Ligija.

1940 metais šią dieną TSRS vyriausybė informavo kitas valstybes, kad Lietuvos tarptautinis atstovavimas pereina į Sovietų Sąjungos kompetenciją.

Katalikai mini Šv. Klarą (1194–1253) – klarisių vienuolijos įkūrėją. Būdama 18 metų, ji apsigyveno itin skurdžiame vienuolyne prie Šv. Damijono koplytėlės, savo gimtojo Asyžiaus pašonėje. Taip elgtis ją paskatino šv. Pranciškaus Asyžiečio pavyzdys.

Tegai:
kalendorius