Lietuvos kareiviai, archyvinė nuotrauka.

Lietuvos gynybos ministerija gaus trūkstamų lėšų karinėms išlaidoms

63
(atnaujinta 09:31 2018.11.29)
Iš valstybės vardu papildomai šiemet pasiskolintų lėšų KAM bus skirta 21,518 mln. eurų

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Siekiant užtikrinti, kad gynybos finansavimas šiemet nebūtų mažesnis nei 2% bendrojo vidaus produkto (BVP), Krašto apsaugos ministerijai (KAM) papildomai bus paskirta daugiau kaip 21 mln. eurų, praneša RIA Novosti su nuoroda į Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

Šį nutarimą trečiadienį patvirtino Vyriausybė, atsižvelgdama į anksčiau šiemet Seimo priimtą 2018 metų valstybės biudžeto pataisą, numatančią, kad valstybė iš pasiskolintų lėšų turi teisę paskirti pinigų krašto apsaugai, užtikrinant sistemos pakankamą finansavimą ir vykdant įsipareigojimus NATO gynybai skirti ne mažiau kaip 2% BVP.

Iš valstybės vardu papildomai šiemet pasiskolintų lėšų KAM bus skirta 21,518 mln. eurų. Šios lėšos skirtos Lietuvos "įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, atsiradus papildomų lėšų poreikiui dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skelbiamos BVP prognozes ir užtikrinant 2% BVP skyrimą".

Šių metų biudžete krašto apsaugai buvo numatyta 873 mln. eurų. Šiemet ekonomikos augimo prognozė buvo patikslinta, numatant, kad BVP augimas šiemet bus didesnis, nei prognozavo Finansų ministerija.

Todėl buvo skubiai pakoreguotos 2018 metų valstybės biudžeto įstatymo nuostatos, numatant Vyriausybės teisę pasiskolintomis lėšomis paskirti papildomus asignavimus krašto apsaugai.

Tačiau kai kurie Lietuvos politikai priešinasi nuolatiniam gynybos finansavimo didinimui ir mano, kad reikia skirti daugiau lėšų socialiniams poreikiams.

Liepos mėnesį NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalavo, kad sąjungininkai ne tik išlaikytų dabartinį karinių išlaidų lygį, bet ir padidintų jas iki keturių procentų BVP.

Top 15 šalių, kurių karinės išlaidos yra didžiausios
© Sputnik
Top 15 šalių, kurių karinės išlaidos yra didžiausios
63
Tegai:
lėšos, Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Konservatoriai ragina Grybauskaitę uždrausti partijoms skolintis iš valstybės
Apklausa: daugiau nei pusė lietuvių palaiko idėją skirti gynybai 2 proc. BVP
NATO paskelbė, kiek valstybių padidino karines išlaidas iki 2% BVP
Raketos vietoj išsilavinimo
Lietuvos žiniasklaidos mikrofonai Seime

Žurnalistai Lietuvoje gavo nemokamą prieigą prie duomenų valstybės registrų

(atnaujinta 11:15 2021.04.18)
Už pokyčius balsavo 103 parlamentarai, prieš buvo tik vienas žmogus, o trys deputatai susilaikė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Lietuvos Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, leidžiančias žurnalistams nemokamai gauti duomenis iš registrų ar valstybės informacinių sistemų, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Pakeitimai įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Jie leis užtikrinti visuomenės atvirumą ir teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją.

Naujoms nuostatoms pritarė 103 deputatai, prieš pasisakė tik vienas parlamentaras, susilaikė dar trys Seimo nariai.

Žurnalistai galės gauti nemokamus duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Jie turės teisę gauti ne tik aktualius, bet ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai.

Pagal priimtus pakeitimus, žurnalistas turės teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo.

Šia galimybe žurnalistas galės pasinaudoti, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus nebus padaręs daugiau kaip dviejų pažeidimų dėl draudžiamos informacijos skelbimo ir (ar) nebus Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

Naujų taisyklių iniciatoriai mano, kad pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas profesionaliosios, tiriamosios žurnalistikos plėtrai, paskatins didesnį visuomenės atvirumą ir atsparumą – mažins korupcijos pasireiškimo tikimybę, atskleis galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, asmenų neteisėto praturtėjimo .

Duomenų pateikimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Tegai:
žurnalistai, žiniasklaida, Seimas, Lietuva
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Kompiuteris

Kovas tapo rekordiniu prekybos internete mėnesiu nuo pat pandemijos pradžios

(atnaujinta 08:12 2021.04.18)
Per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai atliko 45 proc. daugiau pirkimo internete operacijų negu tuo pačiu metu pernai

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Pirkdami prekes ir paslaugas internetu gyventojai ir toliau išleidžia vis daugiau, rašo SEB spaudos tarnyba.

Pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su paskutiniu ketvirčiu pernai, gyventojų internetu išleista suma išaugo dar 12 proc., o kovas buvo rekordinis prekybos internete mėnuo nuo pat pandemijos pradžios.

"Įsigyti prekes ir paslaugas internetu gyventojams vis labiau tampa įprasta ir kasdieniška. Tai rodo, kad net ir laisvėjant ribojimams parduotuvėms, pavyzdžiui, nuo kovo leidus dirbti prekybos vietoms, turinčioms tiesioginį įėjimą iš lauko, pirkimas internetu neslopsta. Atvirkščiai, kovas buvo rekordinis mėnuo pagal gyventojų išlaidas perkant internetu nuo pat pandemijos pradžios — palyginti su pernai kovu, atsiskaitymų už prekes ir paslaugas internetu suma išaugo beveik 60 proc., o palyginti su šių metų vasariu — dar beveik 14 procentų", — sakė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė.

Pasak jos, iš viso kovą pirkdami internetu SEB banko klientai išleido daugiau negu 124 mln. eurų  ir internetu atsiskaitė daugiau kaip 2,8 mln. kartų.

Anot jos, internetu dėl karantino įtakos perka ir daugiau žmonių, ir jie tai daro kur kas dažniau negu anksčiau. Laipsniškai toliau augantį pirkimo internetu mastą rodo ir tai, kad pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu pernai metų ketvirčiu, kuris tradiciškai yra aktyvus prekybos laikotarpis dėl žiemos švenčių, atsiskaitymų ir prekes ir paslaugas internetu suma augo dar 12 proc., o atsiskaitymų skaičius padidėjo 15 procentų.

Vidutiniškai pirmą ketvirtį gyventojai vieno apsipirkimo internetu metu išleido daugiau negu 43 eurus — pora eurų daugiau negu tuo pačiu metu pernai.

SEB banko duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai atliko 45 proc. daugiau pirkimo internete operacijų negu tuo pačiu metu pernai, o gyventojų išlaidos pirkiniams internetu yra daugiau negu 1,5 karto didesnės negu analogišku laikotarpiu prieš metus.

Tegai:
internetas, prekyba, pandemija
Dar šia tema
Patriotizmo neužtenka. Vaikus Lietuvoje norima paversti "kariais-didvyriais" 
Apklausa: 3 iš 4 lietuvių įsigydami automobilį ir būstą galvoja apie poveikį aplinkai
"Pavojingi" apklausos rezultatai: kodėl Lietuvos žmonės gerbia Putiną