Rinkimai, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje paskelbta sąlyga, dėl kurios Rusija "nesikiš" į rinkimus

122
(atnaujinta 17:03 2018.12.02)
Rasa Juknevičienė palygino artėjančius rinkimus Lietuvoje su praėjusiais Gruzijos prezidento rinkimais

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Rusija nesikiš į prezidento rinkimus Lietuvoje, jei balsavimo metu lyderiaus valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" kandidtas, pareiškė Seimo narė, opozicinės partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" narė Rasa Juknevičienė.

Jos teigimu, Lietuvos priešrinkiminės kampanijos metu Maskva gali elgtis taip, kaip ji elgėsi Gruzijos valstybės vadovo rinkimuose.

"Vienas svarbus pastebėjimas. Nebuvo jokių Rusijos kišimosi į rinkimus požymių. Ir aišku, kodėl — kam kištis, jei viskas viduje palankia linkme ir taip sustyguota. Manau, kad ir pas mus nebus kišimosi, jei Karbauskio kandidatas rodys neblogus rezultatus", — Facebook rašė Juknevičienė.

Pasak konservatorės, išrinktoji Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišvili, kuri dalyvavo rinkimų kampanijoje kaip nepriklausoma kandidatė, tariamai naudojosi milijardieriaus Bidzino Ivanišvilio "parama".

Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužės 12 dieną, antrasis prezidento rinkimų turas bus surengtas gegužės 26-ąją.

Pagrindinė intriga ― kas eis į rinkimus iš valdančiosios partijos. Valdantieji "valstiečiai" kol kas nėra paskelbę savo kandidato. Partijos pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, jis paaiškės gruodžio pabaigoje arba sausį ― per partijos suvažiavimą. Galimas kandidatas premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad šiuo metu turi koncentruotis į darbus vyriausybėje.

Juknevičienė garsėja savo rusofobiškais pasisakymais ir "Kremliaus agentų" paieškomis Lietuvoje. Dar prieš oficialią rinkimų kampanijos pradžią ji apkaltino Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, kuris viešųjų nuomonių apklausose turi aukštus rezultatus, "ryšiais su KGB" ir pateikė nemažai "įrodymų".

Be to, politikė ne kartą dalyvavo iniciatyvose, kuriomis siekiama panaikinti "sovietinės okupacijos palikimą" Lietuvos Respublikoje. Pavyzdžiui, parlamentarė pasirašė apeliaciją "Walmart" mažmeninės prekybos tinklo vadovybei ir paprašė atsisakyti parduoti marškinėlius su sovietiniais simboliais. Kaip ir kiti TS-LKD nariai, Juknevičienė ne vieną kartą apkaltindavo savo pagrindinius politinius oponentus ("valstiečius") "ryšiais su Kremlimi" ir ragino Lietuvos deputatus atsisakyti savo verslo Rusijoje.

122
Tegai:
Rusijos kišimasis, Lietuvos prezidento rinkimai, Rasa Juknevičienė
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Juknevičienė įtarė Kauno merą bendradarbiavimu su KGB
Lietuvos ambasadorius JAV paprašė "Walmart" išimti iš prekybos daiktus su TSRS simbolika
Tik laikinai: lietuvė tapo vienos iš NATO struktūrų vadove
Seimo nariai skundžiasi koordinuota kibernetine ataka
Varšuva

"Kreipkitės į Putiną": lenkai pasisakė apie reparacijas dėl Antrojo pasaulinio karo

(atnaujinta 17:38 2021.03.01)
Anksčiau Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vienodos Vokietijos ir TSRS atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Lenkija dokumente paskelbta "pirmąja abiejų totalitarinių režimų auka"

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lenkiško leidinio "Interia" skaitytojai įvertino kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto viceministro Jaroslavo Selino (Jarosław Selin) planus reikalauti iš Rusijos atlyginti žalą dėl Antrojo pasaulinio karo.

Anksčiau Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Arntas Freitagas fon Loringovenas (Arndt Freytag von Loringhoven) teigė, kad karo žalos atlyginimo klausimas yra uždarytas politiškai. Jis priminė, kad Berlynas už Antrąjį pasaulinį karą Varšuvai sumokėjo du milijardus eurų.

Selinas nesutiko su Vokietijos diplomatu, sakydamas, kad Sovietų Sąjunga neva nesumokėjo Lenkijai iš Vokietijos gautos kompensacijos.

"Lenkijos valstybė liko šalių, kurios po Antrojo pasaulinio karo sulaukė reparacijų, sąrašo gale", — sakė Selinas ir teigė, kad Varšuva turi "moralinę teisę" į teisingumą.

Ministras pripažino, kad tai pasiekti nebus lengva, tačiau pabrėžė, kad Lenkija turėtų nuolat kelti šią temą ir "pateikti reikalavimus".

Lenkų žiniasklaidos skaitytojai atkreipė dėmesį į Selino pozicijos klaidingumą ir priminė TSRS vaidmenį išlaisvinant ir išsaugant Lenkiją kaip valstybę.

Pavyzdžiui, skaitytojas Tomas pažymėjo, kad Sovietų Sąjunga tapo nugalėtoja kare, nors Varšuva atsisako tai pripažinti.

"Nebūtų Lenkijos, jei ne tie 650 tūkstančių sovietų karių, kurie žuvo Lenkijos žemėje kovodami su Hitleriu", — rašė jis.

Skaitytojas priminė, kad po karo Lenkijai atiteko daug Vokietijos miestų ir išplėsta prieiga prie jūros.

"Dabar Lenkija reikalauja kompensacijos. Ji priklauso nugalėtojams, o ne pralaimėjusiems", — apibendrino jis.

Kawa cukier pasivadinęs skaitytojas rašė, kad Selinas nemato savo pareiškimo pasekmių.

"Kadangi vokiečiai sumokėjo kompensacijas TSRS, o tam tikra šių pinigų dalis turėjo būti skirta Lenkijai, Vokietija atsakė į tokį reikalavimą: kreipkitės ne į mus, o į Putiną", — pridūrė komentatorius.

Skaitytojas, pasivadinęs Taka Prawda, paragino grąžinti po karo gautas žemes Vokietijai ir tik po to reikalauti atlyginti žalą.

Vartotojas Hej su juo sutiko pažymėdamas, kad trečdalis Lenkijos teritorijos yra žemės, kurios prieš karą buvo Vokietijos dalis.

"Nustokite kelti šią temą apskritai. <...> Nėra jokios logikos", — pridūrė jis.

Savo ruožtu komentatorius slapyvardžiu Wa pavadino viceministro idėją absurdiška ir palygino ją su Stokholmo reikalavimu kompensuoti Švedijos potvynį (1655–1660 m. Švedijos kariuomenės invazija į Lenkiją — Sputnik).

Antrojo pasaulinio karo žalos atlyginimo temą nuolat kelia Lenkijos politikai. 2019 metų gruodžio mėnesį Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vienodos Vokietijos ir TSRS atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Lenkija dokumente paskelbta "pirmąja abiejų totalitarinių režimų auka".

Praėjusių metų vasarį Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Pavelas Jablonskis paskelbė "besąlygišką" šalies teisę į Rusijos reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą. 

Vėliau Lenkijos valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" lyderis Jaroslavas Kačinskis sakė, kad Maskva, kaip ir Berlynas, privalo sumokėti Varšuvai kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą. Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa pavadino Kačinskio pareiškimą absurdišku.

Tegai:
reparacija, Antrasis pasaulinis karas, Baltarusija, Lenkija
Rusijos ir ES vėliavos

ES nuolatiniai atstovai sutarė dėl sankcijų Rusijai

(atnaujinta 15:07 2021.03.01)
Tikimasi, kad į sąrašą įtrauktų asmenų pavardės paaiškės šią savaitę, kai sąrašas bus paskelbtas oficialiame žurnale

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Nuolatiniai ES valstybių narių atstovai pradėjo rengti sankcijas Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, rašo RIA Novosti.

"Taip, rašytinė procedūra buvo ką tik pradėta", — sakė agentūros šaltinis.

Tikimasi, kad į sąrašą įtrauktų asmenų pavardės paaiškės šią savaitę, kai sąrašas bus paskelbtas oficialiame žurnale.

Sprendimą dėl ribojamųjų priemonių Rusijos piliečiams asociacijos valstybių narių užsienio reikalų ministerijų vadovai priėmė vasario 22 dieną. Jis įsigalios paskelbus sąrašą.

Kaip anksčiau pranešė žiniasklaida, naujos sankcijos greičiausiai paveiks "Tyrimų komiteto pirmininką, Rusijos gvardijos direktorių, Rusijos generalinį prokurorą ir FSIN vadovą".

Vasario 2 dieną Maskvos teismas dėl daugybės sąlygų pažeidimų panaikino Navalno atidėtą bausmę "Yves Rocher" byloje ir pakeitė ją laisvės atėmimo bausme bendrojo režimo kolonijoje. Maskvos miesto teismas pripažino sprendimą pakeisti atidėtą Navalno bausmę realia. Kolonijoje jis turės praleisti apie dvejus su puse metų. Europos Žmogaus Teisių Teismas paneigė teiginius, kad Navalnas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už politinę veiklą: Strasbūras nepripažino "Yves Rocher" bylos politinių motyvų, nors ir priteisė kompensaciją už namų areštą, kurią Rusijos valdžia sumokėjo.

Tegai:
sankcijos, Rusija, ES
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijai ir Rusijai nėra ko jaudintis dėl sankcijų
Nausėda pasiūlė "skausmingą" sankcijų Rusijai versiją
Žingsnis į priekį, du atgal — kodėl ES sankcijos Rusijos atžvilgiu juokingos?
Greitoji pagalba, archyvinė nuotrauka

Mirtina avarija Trakų rajone: "Audi" susidūrė su krovininiu automobiliu

(atnaujinta 07:40 2021.03.02)
Po susidūrimo su vilkiku žuvo lengvojo automobilio keleivis,  abiejų automobilių vairuotojai dėl įvairių sužalojimų paguldyti į ligoninę

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Pirmadienį Trakų rajone įvyko avarija, per kurią susidūrė automobilis ir sunkvežimis, vienas žmogus žuvo, du sužeisti, praneša policijos departamentas.

Incidentas įvyko apie 15 val. 56 min., kelio Vilnius–Marijampolė 60-ame km. Automobilis "Audi 80", vairuojamas vyro (g. 1994 m.), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu krovininiu automobiliu "DAF" su puspriekabe, vairuojamu vyro (g. 1999 m.). 

Eismo įvykio metu žuvo lengvojo automobilio keleivis bei sužaloti abiejų automobilių vairuotojai, kurie dėl įvairių sužalojimų paguldyti į ligoninę. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.

Tegai:
Trakų rajonas, eismo įvykis, avarija
Dar šia tema
Lietuvoje dėl stirnos žuvo automobilio vairuotojas
Mirtini eismo įvykiai Lietuvoje: žuvo vairuotoja ir pėsčiasis
Tragiška avarija Trakų rajone: žuvo penki jauni žmonės