Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Profsąjungos viešai prašo Skvernelio įsikišti į mokytojų situaciją

22
(atnaujinta 08:23 2018.12.03)
Sekmadienį Lietuvos profsąjungos viešai pareiškė, kad atėjo laikas šalies ministrui pirmininkui reaguoti ir įsikišti į streikuojančių mokytojų situaciją

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Sekmadienį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) viešai kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, organizacija ragina jį įsikišti ir stabilizuoti padėtį švietimo sektoriuje, skelbiama LPSK tinklalapyje.

"Pastarųjų dienų įvykiai, susiję su mokytojais, nebeleidžia ilgiau tylėti. Premjere, privalote įsikišti ir stabilizuoti padėtį", — rašoma pranešime.

Keletas Lietuvos mokyklų lapkričio 12 dieną pradėjo neterminuotą streiką. Pagrindinis protestuotojų reikalavimas yra pakeisti etatinio darbo apmokėjimo modelį ir nustatyti jo aiškų reglamentavimą, padidinti atlyginimus ir sumažinti mokinių skaičių klasėse. Streikas vyksta jau ketvirtą savaitę.

"Jūsų atsiribojimas nuo padėties yra nepateisinamas, ypač matant, jog švietimo ir mokslo ministrei nepavyksta suvaldyti situacijos. Turi vykti derybos dėl švietimo darbuotojų keliamų reikalavimų, nes priešingu atveju padėtis gali tapti nekontroliuojam visame viešajame sektoriuje", — kreipiasi profsąjungos į Skvernelį.

Pranešime pabrėžiama, kad ilgus metus viešasis sektorius buvo nuvertintas, laikomas tiesiogiai pelno nekuriančiu ir todėl nevertu ypatingo dėmesio ir finansavimo sektoriumi. Anot profsjungų atstovų, "čia dirbantys žmonės turi kantrybės ir trypiamos savigarbos ribas", todėl tik laiko klausimas, kada mokytojais paseks medikai, dėstytojai, kultūros, socialiniai darbuotojai, valstybės tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai ir daugybė kitų profesijų žmonių, dirbančių biudžetiniame sektoriuje.

Pabrėžiama, kad dabar kaip tik yra ta krizinė situacija, kai visos ideologinės ir politinės jėgos turėtų dėti visas pastangas, kad problemos būtų sprendžiamos.

"Nepateisinami nei tie politikai, kurie nemato krizės ir laukia, kol žmonės nurims savaime, nei tie, kurie naudojasi sudėtinga padėtimi ir situaciją išnaudoja politinei reklamai bei dar labiau kursto konflikto ugnį", — rašoma pranešime.

Apibendrindamos savo prašymą, profsąjungos teigia, kad "jokie milijonai neišgelbės šalies nuo išorinių grėsmių, jei joje gyvenantys žmonės jausis žeminami".

"Premjere, suvaldyti kilusią krizę šiuo metu yra Jūsų pirmoji ir pagrindinė pareiga", — teigia profsąjungos.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, mokytojų atlyginimas iki mokesčių trečiame šių metų ketvirtyje pasiekė 952 eurus ir jau viršija šalies vidutinį atlyginimą, kuris yra 936 eurai. Tuo nebus apsiribota, tačiau akivaizdu, kad jau vien pirmas etatinio etapas leido pasivyti vidurkį, o antrasis etapas turėtų atnešti dar žymesnį pakilimą. Toliau būtina įtvirtinti ilgalaikę pedagogų algų didinimo strategiją.

Vyriausybė siūlo partijoms pasirašyti susitarimą dėl švietimo finansavimo >>

MOSTA atlikto tyrimo duomenimis, atlyginimas šiemet iš viso didėjo 70 proc. mokytojų, o mokytojų atlyginimų vidurkis pakilo 112 eurų.

Ministrė Jurgita Petrauskienė savaitgalį susitiko su streikuojančiais ir kelias naktis ministerijoje nakvojusiais mokytojais. Anot jos, įvedant etatinį mokytojų apmokėjimą buvo padaryta klaidų, kurias esą galima taisyti. Skaičiuojama, kad dėl streiko pamokos šį pirmadienį turėtų nevykti šešiose dešimtyse šalies mokyklų.

22
Tegai:
mokytojų atlyginimai, streikas
Dar šia tema
Po susitikimo su ministre mokytojai nusprendė tęsti streiką
Augant įtampai visuomenėje konservatoriai kviečia premjerą ieškoti sprendimų
Mokytojų reikalavimai kainuos valstybei 300 mln eurų
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Policija, archyvinė nuotrauka

Rokiškio rajone rasta karo laikų granata, buvo įvestas planas "Skydas"

(atnaujinta 13:43 2020.07.06)
Kseveravos kaimo gyventojai rado daiktą, panašų į sprogmenį. Nustatyta, kad tai II pasaulinio karo laikų vokiška rankinė granata

VILNIUS, liepos 6 - Sputnik. Rokiškio rajone sekmadienį aptikta Antrojo pasaulinio karo vokiška rankinė granata, pranešė Panevėžio apskrities policija.

Sprogmuo Kseveravos kaime rastas 12 val. 33 min. 

Jau13 val. 10 min. įvestas planas "Skydas", kuris po maždaug trijų valandų buvo atšauktas.

Dar šia tema
Vilniuje buvo įvestas planas "Skydas" dėl meno kūrinio apie meilę
Vilniuje buvo įvestas planas "Skydas" dėl pranešimo apie sprogmenį