Maskva

Politologas: Baltijos šalims "kova" su Rusija svarbesnė švietimą ir sveikatos apsaugą

92
(atnaujinta 17:22 2018.12.03)
Didėjančiomis išlaidomis gynybai Baltijos respublikų vyriausybės bando atitraukti piliečių dėmesį nuo vidinių problemų, mano politologas Michailas Burda

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Gynybos išlaidų didinimas — tai Lietuvos vadovybės bandymas atitraukti gyventojų dėmesį nuo vidaus problemų, pareiškė interviu Sputnik Lietuva politologas Michailas Burda.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nusprendė nušalinti nuo pareigų tris ministrus: kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, švietimo ministrę Jurgitą Petrauskienę ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką. Pasak jo, šių ministerijų vadovų vykdomos reformos sukėlė neigiamą visuomenės reakciją.

Tuo tarpu lapkričio pabaigoje Lietuvos vyriausybė nusprendė skirti 21,5 milijono eurų Gynybos ministerijai įsipareigojimams NATO vykdyti. Lietuvos valdžia planuoja iki 2030 metų padidinti gynybos išlaidas iki 2,5 procento BVP.

"Šiomis didėjančiomis gynybos išlaidomis jie [dabartinė valdžia], galbūt, pirmiausia bando atitraukti Baltijos šalių piliečių dėmesį nuo vidaus problemų. Yra tam tikras "išorinio priešo" įvaizdis, kurį formuoja dauguma politikų, Baltijos šalių žiniasklaidos priemonės. Akivaizdu, kad šis "priešas" — Rusija, ir, mano manymu, kova su šiuo "išoriniu priešu" pateisina nepakankamą finansavimą tokių svarbių socialinių sričių kaip sveikatos apsauga, švietimas, kultūra <...> Todėl tai, ką mes turime, — JAV valdžios politikos pasekmės", — pažymėjo ekspertas.

92
Tegai:
išlaidos gynybai, švietimas, Baltijos šalys, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Raketos vietoj išsilavinimo
Lietuvos gynybos ministerija gaus trūkstamų lėšų karinėms išlaidoms
Streikuojantys mokytojai liko nakvoti Švietimo ir mokslo ministerijoje
Švietimo ir mokslo ministrei skelbiama interpeliacija dėl mokytojų streiko
Aleksandras lukašenka, archyvinė nuotrauka

"Mes ne Lietuva": Lukašenka įsitikinęs, kad baltarusiai prezidentu išrinks vyrą

(atnaujinta 13:21 2020.05.30)
Baltarusijos vadovas, sakydamas, kad baltarusiai dar nepasirengę moters vadovavimui paminėjo Dalios Grybauskaitės pavyzdį

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad visuomenė dar nėra pasirengusi, kad valstybei vadovautų moteris. Tokią nuomonę jis išreiškė penktadienį per vizitą į Minsko traktorių gamykloje, praneša Baltarusijos vadovo spaudos tarnyba.

Jis sakė, kad Baltarusijoje "Konstitucija nėra pritaikyta moteriai". Lukašenka paminėjo Lietuvos, kurioje Dalia Grybauskaitė ėjo prezidentės pareigas dežimt metų, pavyzdį.

"Ir mūsų visuomenė dar nėra subrendusi balsuoti už moterį. Kadangi pagal mūsų Konstituciją prezidentas turi stiprią galią. Mes ne Lietuva. Dalia Grybauskaitė buvo ten prezidentė. Ji atėjo, nusišypsojo, pasėdėjo ir išėjo. Už nieką neatsakinga, nes ten yra parlamentinė respublika. Pas mus — ne. Vyras bus prezidentas, aš tuo visiškai įsitikinęs", — teigė Baltarusijos vadovas.

Visų pirma, Lukašenkos pareiškimas yra susijęs su straipsniu Rusijos laikraštyje "Kommersant", kuriame minimas Baltarusijos tinklaraštininkas Sergejus Tichanovskis. Anksčiau jis planavo dalyvauti prezidento rinkimų kampanijoje, tačiau jam nepavyko įregistruoti iniciatyvinės grupės rinkti parašus  jo kandidatūrai paremti, nes jis atliko administracinį areštą. Tuo tarpu iniciatyvinę grupę užregistravo jo žmona Svetlana, o dabar ji dalyvauja prezidento rinkiminėje kampanijoje.

"Aš žiūriu į šį straipsnį. Ir jau šio vyro ausys lenda. Jis net nėra kandidatas į prezidentus, jis ten puoselėja už savo žmoną. Juk supranta, kad Baltarusijoje niekas nebalsuos už jo žmoną", — teigė Lukašenka.

Prezidento rinkimai Baltarusijoje turėtų vyks šių metų rugpjūčio 9 dieną. Norint būti kandidatu, reikia surinkti ne mažiau kaip 100 tūkstančių parašų. Šiuo metu iniciatyvos grupės kaip tik tuo ir užsiima. Priešrinkiminėje kampanijoje dalyvauja trys moteris. Lukašenkos iniciatyvinė grupė šią savaitę jau surinko apie 200 tūkst. parašų.

Kandidatų paskyrimas vyks birželio 20 - liepos 4 dienomis, o kandidatų registracija — liepos 5-14 dienomis.

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuva ketina stiprinti pasipriešinimą BelAE statyboms
Kovo 11-osios akto signataras paskelbė apie "Lietuvos pralaimėjimą" BelAE klausime
Linkevičius pasiskundė JAV dėl Astravo AE
JAV pradėjo tiekti naftą Baltarusijai
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu

(atnaujinta 23:02 2020.05.29)
Atsakomajame laiške Lietuvos vadovas padėkojo savo kolegai už asmeninį indėlį į valstybių ryšių puoselėjimą ir stiprinimą

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė solidarumą su Lenkija dėl galimų bendrų veiksmų, susijusių su COVID-19 pandemijos padariniais, taip pat dėl ​​Europos Sąjungos darbotvarkės ir bendradarbiavimo, siekiant vieningų tikslų, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Apie tai jis parašė atsakomajame laiške Lenkijos vadovui Andrzejui Dudai. Lietuvos vadovas padėkojo savo kolegai už asmeninį indėlį į Lietuvos ir Lenkijos valstybių ryšių puoselėjimą ir stiprinimą.

Nausėda ir Duda pabrėžė, kad po priimtų reikalingų ryžtingų sprendimų, kovojant su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis, būtina kartu galvoti apie gyvenimą ir veikimą drauge įveikus pandemiją.

Lietuvos vadovas išskyrė tris esmines sąlygas Europos atsigavimui: tai sklandus vidaus rinkos veikimas ir jos stiprinimas, didesnis ES biudžetas ir Europos atsigavimo fondas.

"Pandemijos krizė parodė, kad Europos Sąjungoje turime imtis konkrečių veiksmų, stiprindami savo sveikatos srities pramonę ir sumažindami ES priklausomybę nuo tiekimo iš trečiųjų šalių. Todėl pritariu Jūsų išsakytai minčiai, kad būtina sustiprinti nacionalinių sveikatos apsaugos sistemų bendradarbiavimą, sukurti veiksmingus tarpvalstybinės paramos mechanizmus ir skirti ypatingą dėmesį valstybių dialogui mokslinių tyrimų srityje", — rašoma Nausėdos laiške.

Jis pritarė Lenkijos vadovo raginimui "neprarasti budrumo, laikytis europietiškų vertybių ir toliau išlikti demokratijos, tarptautinės teisės, žmogaus teisių ir laisvių gynėjais pasaulyje". Abu prezidentai pabrėžė karinio saugumo ir gynybos stiprinimą kaip prioritetą.

Be to, Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasiruošusi ir toliau puoselėti dvišalį bendradarbiavimą, paremtą bendra istorija, vertybėmis ir tradicijomis.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantinas. Nuo gegužės 11 d. Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat galėjo važiuoti į Lenkiją. Abiejų šalių gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
koronavirusas, pandemija, Gitanas Nausėda, Lenkija, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Karantino metu darbo migrantai nereikalingi?
Lietuvoje dėl nedarbo migrantai kenčia mažiau nei vietiniai gyventojai