Rolandas Paksas, archyvinė nuotrauka

Paksas: Europai naudinga kalbėtis su Rusija ir pažvelgti į bendrą ateitį

100
Anot Lietuvos atstovo Europos Parlamente, Europos politikai turėtų sustabdyti psichozę ir antirusišką retoriką, nes su Maskva negalima kalbėti jėgos kalba

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Buvęs Lietuvos prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas Maskvoje susitiko su Valstybės Dūmos pirmininku Viačeslavu Volodinu ir Federacijos tarybos vadove Valentina Matvijenko.

Politikai aptarė įtemptą padėtį pasaulyje bei galimybę Rusijai bendradarbiauti ir su Europos Parlamentu, ir su atskiromis Vakarų valstybėmis.

"Būtina kalbėtis su rusais, galima, reikia ir naudinga kalbėtis bei pažvelgti į bendrą ateitį. Ir aš noriu paneigti šią versiją, kad kalbėti su rusai galima tik jėgos klaba", — sakė Paksas per derybas su Matvijenko.

Savo ruožtu Matvijenko išreiškė viltį, kad po būsimų rinkimų į Europos Parlamentą Rusijos bendradarbiavimas su Europos Parlamento nariais bus atkurtas iki ankstesnio lygio.

"Dialogas nebuvo nutrauktas, tačiau manome, kad svarbu jį nustatyti nuolatiniu, sisteminiu pagrindu. Tikimės, kad po kitų metų gegužės mėnesio rinkimų naujojoje Europos Parlamento sudėtyje atsiras išmintingi žmonės, konstruktyviai mąstantys, kurie supras, jog dialogui nėra alternatyvos", — pabrėžė Matvijenko.

Derybose su Volodinu Paksas palygino dabartinę antirusiškų nuotaikų plėtrą su propaganda ir psichoze, kurios vyravo prieš Antrąjį pasaulinį karą.

"Garsus rašytojas Stefanas Cveigas, kuris savo knygoje "Europiečio prisiminimai" ("Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai" — Sputnik) rašė, kad prasidėjo tokia masinė propaganda, tokia karinė psichozė — nuo ryto iki vakaro, iš kiekvieno laikraščio, iš kiekvieno radijo, tokia psichozė. Kažkas panašaus vyksta ir dabar. Jūs teisingai sakėte, parlamentarai yra žmonės, kurie privalo suvienyti visus, būti toje vietoje, kur reikia derėtis. Manau, dabar turime kalbėti apie tai. Būtina sustabdyti šią psichozę", — pabrėžė Paksas, susitikęs su Valstybės Dūmos pirmininku.

Be to, EP narys pabrėžė, kad Europos Sąjunga ir pati jaučia didelę įtampą, o Briuselis ignoravo jam duotą signalą iš Jungtinės Karalystės.

"Europos Sąjungos lyderiai neišgirdo Londono signalų — kai įvyko "Brexit" referendumas. Už išstojimą nubalsavo beveik 18 milijonų žmonių. Kažkas pas mus (ES — Sputnik) blogai, kažkas ne taip, kažką reikia keisti. Mums reikia daugiau dėmesio skirti nacionaliniams klausimams, kad savo šalyse žmonės galėtų kalbėti savo kalbomis, turėti savo tradicijas, savo požiūrį, sprendžiamąjį balsą Europos Parlamente", — įsitikinęs Paksas.

Anksčiau "Sputnik Lietuva" rašė, kad antradienį Volodinas pasiūlė sukurti neoficialią darbo grupę, kurioje dalyvautų EP nariai, kurie yra pasirengę dialogui. Anot Valstybės Dūmos pirmininko, grupei galėtų vadovauti Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus.

Rusijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje ir Kryme. Vakarai apkaltino Maskvą kišimusi į Kijevo reikalus ir įvedė sankcijas, vėliau Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių.

Rusijos Federacija ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu.

100
Tegai:
Europos Parlamentas, Viačeslavas Volodinas, Valentina Matvienko, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Politologas: pasaulis prisimena Baltijos šalis dėl jų antirusiškų pasisakymų
"Integrity Initiative" ― kas kovoja su Rusija Lietuvoje?
Politologas: Baltijos šalims "kova" su Rusija svarbesnė už švietimą ir sveikatos apsaugą
Rusija tapo populiariausiu tranzito maršrutu Lietuvoje
Aleksandras Lukašenka

Lukašenka paskelbė pirmąjį savo pareiškimą po prezidento rinkimų

(atnaujinta 10:54 2020.08.10)
Vakare, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka savo pirmąjį pareiškimą po rinkimų padarė savo vizito Baltarusijos nacionalinėje biotechnologijų korporacijoje metu.

Kaip pažymėjo dabartinis valstybės vadovas, "politika turėtų būti tik viena — žmonės".

Sekmadienį įvyko Baltarusijos prezidento rinkimai. Pirminiais CRK duomenimis, Lukašenka gavo 80,23 proc. rinkėjų balsų.

"Turėtų būti viena politika — žmonės", — Lukašenką cituoja valstybinės agentūros "BelTA" korespondentas.

Vakare, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai. Protestuotojai Baltarusijos sostinės centre iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Vykdant veiksmus yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Vienos iš kandidatų į pagrindinius postus šalyje būstinė Svetlana Tichanovskaja teigė nepripažįstanti oficialių CRK duomenų, nes visų respublikos regionų rinkimų apylinkių duomenys parodė, kad jai skirta 70–80 proc.

Anot RIA Novosti, atsakydama į argumentą, kad būstinė turi duomenų tik apie kai kurias apygardas, kurios neatspindi viso vaizdo, Tichanovskajos atstovė Olga Kovalkova prieštaravo, kad "tai yra visas vaizdas, nes apygardos yra visoje Baltarusijoje. "Negali būti, kad vienoje apygardoje Svetlaną palaiko 90 procentų rinkėjų, o kitoje — trys, šeši, ar aštuoni procentai", — pridūrė ji.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Baltarusijoje vyksta prezidento rinkimai
Kilometrinė eilė: kaip Baltarusijos piliečiai balsuoja rinkimuose Maskvoje
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija kontroliuoja situaciją po protestų
Baltarusijos prezidento rinkimai

Baltarusijoje paskelbti preliminarūs prezidento rinkimų rezultatai

(atnaujinta 09:42 2020.08.10)
Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus pirmuosius duomenis, pagal kuriuos užtikrintai laimi dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, kilo protestai

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Pagal preliminarius rinkimų rezultatus Lukašenka gavo 80,23 proc. rinkėjų balsų, pranrša RIA Novosti.

Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, pirminiais rezultatais, respublikos prezidento rinkimuose gavo 80,23 proc., sakė CRK vadovė Lidija Jermošina.

"Lukašenka Aleksandras Grigorjevičius. Už jį balsavo 4 milijonai 652 tūkst. žmonių arba 80,23 proc.", — sakė ji pirmadienio pranešime.

Balsavo 5 mln. 790 tūkst. žmonių, rinkimuose dalyvavo 84,23 proc.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus pirmuosius duomenis, pagal kuriuos užtikrintai laimi dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, kilo protestai.

Opozicijos iniciatyva, rinkėjai pradėjo rinktis rinkimų apylinkėse, kad galėtų "kontroliuoti balsų skaičiavimą", daugelyje miestų prasidėjo areštai, o teisėsaugos pareigūnai ėmė vaikyti protestuotojus.

Minsko centre protestuotojai iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Breste policija paragino išsiskirstyti susirinkusius į protesto akciją miesto centre.

Gardine yra sulaikytųjų, kur daugiau nei tūkstantis žmonių susirinko į nesankcionuotą protesto mitingą. Teisėsaugininkai prieš protestuotojus taip pat naudojo ašarines dujas.

Dar šia tema
Lietuvos užsienio reikalų ministerija kursto baltarusius kelti protestus
Baltarusijoje vyksta prezidento rinkimai
Kilometrinė eilė: kaip Baltarusijos piliečiai balsuoja rinkimuose Maskvoje
Kapitolijaus pastatas Vašingtone, archyvinė nuotrauka
 

Rusijos saugumo taryba papasakojo apie JAV pasirengimą "pasmaugti" Europą  

(atnaujinta 10:16 2020.08.10)
Tuo pačiu teigiama, kad Amerikos valdžia imasi visų priemonių, kad Europa negalėtų gauti pigių dujų per "Nord Stream-2"

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Jungtinės Valstijos, pasinaudodamos koronaviruso padėtimi, savo interesų labui yra pasirengusios smaugti Europos šalis, interviu RIA Novosti sakė Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Venediktovas.

Anot jo, Europa vykdo Amerikos nurodymus.

"Vašingtonas pasakė — ir taškas, europiečių reikalus — vykdyti. Jei norite ir toliau palaikyti sąjungininkų santykius NATO viduje — mokėkite", — teigė agentūros pašnekovas.

Jis pažymėjo, kad JAV naikina tokius susitarimus kaip Sutarties dėl vidutinio ir trumpesnio nuotolio raketų panaikinimo ir Atviro dangaus sutartis, nuo kurios tiesiogiai priklauso Europos saugumas, kad europiečiai "pagaliau suprastų, kas čia yra viršininkas".

Be to, Amerikos valdžia imasi visų priemonių, kad Europa negalėtų gauti pigių dujų per "Nord Stream-2", — priminė jis.

Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą. Visų pirma, laiške teigiama, kad tęsdamas darbą Zasnico uostas susidurs su "finansiniu sunaikinimu".

Tačiau Vokietijos politikai ir Ekonomikos ministerija griežtai kritikavo Amerikos grasinimus, pažymėdami, kad Vokietija gali imtis atsakomųjų veiksmų.

JAV valdžia trukdo "Nord Stream-2" statybai, kad Europoje galėtų skatinti savo suskystintas gamtines dujas. Norėdami tai padaryti, praėjusių metų pabaigoje jie priėmė gynybos biudžetą, kuriame numatytos sankcijos įmonėms, kurios užsiima vamzdžių klojimu.

Po to Šveicarijos įmonė "Allseas" iškart paskelbė apie darbo nutraukimą. Tačiau energetikos ministras Aleksandras Novakas teigė, kad Rusija yra pajėgi savarankiškai nutiesti likusius 160 kilometrų dujotiekio, naudodama laivus "Akademik Čerskij" ir "Fortūna".

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Europa, Nord Stream-2, Rusija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  
Vokietijoje JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2" išvadino nepriimtinais