Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitė pati pasikalbės su streikuojančiais mokytojais

40
(atnaujinta 14:52 2018.12.05)
Jau antrą savaitę Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose nakvoja streikuojantys mokytojai, o pamokos kai kuriose mokyklose nevyksta jau kelias savaites

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Prezidentė susitiks su profesinių sąjungų atstovais ir ekspertais dėl švietimo problemų, skelbia Prezidentūros kanceliarija.

"Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė rytoj, gruodžio 6 dieną, 09:00 su penkių švietimo profesinių sąjungų atstovais, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša ir švietimo srities ekspertais aptars šalies švietimo sistemoje susiklosčiusią padėtį ir galimus sprendimus", — rašoma pranešime.

Jau visą savaitę Švietimo ir mokslo ministerijos pastate nakvoja streikuojantys mokytojai. Tokiu būdu jie reiškia nepasitenkinimą etatiniu darbo apmokėjimo modeliu.

Митинг работников образования и просвещения
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Anksčiau LR Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai reikalavo, kad mokytojai paliktų patalpas, tačiau jie atsisakė ir pasiliko. Pedagogų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sakė, kad mokytojai neišeis iš pastato, kol nebus atnaujintos derybos dėl profesinės sąjungos reikalavimų.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį Facebook paskyroje paragino mokytojus sudėti ginklus ir pareiškė, kad kuriama darbo komisija, kuri sukurs ilgalaikę šalies viešojo sektoriaus finansavimo strategiją iki 2025 metų.

"Esu ir jaučiuosi atsakingas už tai, kas vyksta valstybėje. Todėl šiandien raginu visas konfrontuojančias puses sudėti ginklus, mesti į šalį asmeniškumus, užbraukti brūkšnį ir imtis konstruktyvių bei konkrečių darbų", — parašė premjeras.

Keletas Lietuvos mokyklų lapkričio 12 dieną pradėjo neterminuotą streiką. Pagrindinis protestuotojų reikalavimas yra pakeisti etatinio darbo apmokėjimo modelį ir nustatyti jo aiškų reglamentavimą, padidinti atlyginimus ir sumažinti mokinių skaičių klasėse. Streikas vyksta jau ketvirtą savaitę. Lietuvoje veikia apie 2 tūkst. mokymo įstaigų, kuriose dirba 45 tūkst. pedagogų.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, mokytojų atlyginimas iki mokesčių trečiame šių metų ketvirtyje pasiekė 952 eurus ir jau viršija šalies vidutinį atlyginimą, kuris yra 936 eurai.

40
Tegai:
profsąjungos, Dalia Grybauskaitė, mokytojų atlyginimai, mokytojai, streikas
Dar šia tema
Profsąjungos viešai prašo Skvernelio įsikišti į mokytojų situaciją
Streikuojantys mokytojai paragino Lietuvos vadovę įsikišti į konfliktą
Lenkijos ir Lietuvos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą

(atnaujinta 20:06 2020.07.13)
Susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Šiandien Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Lenkijos vidaus reikalų ministru Mariuszu Kamińskiu, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Pažymima, kad dvišalio susitikimo metu buvo pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo vidaus reikalų srityje.

Jame numatomas Lietuvos ir Lenkijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas.

Tuo pačiu bus teikiama pagalba krizinėse situacijose ir pasienio teritorijose įvykus nelaimei, pavyzdžiui, kilus gaisrui.

"Man malonu su Jumis susitikti, džiaugiuosi, kad esate kartu itin sudėtingomis sąlygomis ir mums pavyko daug klausimų labai operatyviai išspręsti", — teigė Tamašunienė.

"Labai džiaugiamės bendradarbiavimu, tikimės, kad jis ir toliau bus toks sėkmingas. Esame pasiruošę dalytis žiniomis ir teikti pagalbą, nes žinome, kad taip pat iš Lietuvos galime jos sulaukti", — teigė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariusz Kamiński.

Pabrėžiama, kad siekiant palengvinti praktinį abiejų šalių gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimą teikiant pasienio regionų paslaugas ir tokiu būdu užtikrinant gyvybių gelbėjimą, aplinkos ir turto apsaugą, abiejų šalių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos artimiausiu metu ketina pasirašyti detalų savitarpio pagalbos susitarimą.

Taip pat šalys teiks abipusiai suderintą operatyvinę pagalbą ir tais atvejais, kai reikia organizuoti pasienio kontrolės priemones, esant koronaviruso pandemijai ar kitoms ypatingoms aplinkybėms. Taip pat partneriai teiks vieni kitiems informaciją ir konsultacijas, kurios bus reikalingos sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą bei nustatyti bendrus iššūkius, galimas grėsmes, taip pat keisis patirtimi ir geriausia praktika užtikrindami išorės ir vidaus sienų saugumą.

"Mūsų tikslas — nuoseklus partnerystės stiprinimas ir savalaikė abipusė pagalba, kad įvykus nelaimei tarnybos galėtų teikti viena kitai paramą, siekdamos susidoroti su kylančiais iššūkiais", — teigė Rita Tamašunienė.

Šio susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas.

Tegai:
ES, bendradarbiavimas, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
URM: Lietuva prisideda prie JAV pastangų kovoje su koronavirusu
Lietuvos prezidentas sveikina Dudą su pergale Lenkijos prezidento rinkimuose
Lietuvos generalinės prokuratūros pastatas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas Panevėžio mero atžvilgiu

(atnaujinta 18:57 2020.07.13)
Dalį ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos prokuratūra numato pateikti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Panevėžio apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo pareikšti Panevėžio miesto savivaldybės merui Ryčiui Mykolui Račkauskui, jo patarėjai Gintarei Maskoliūnienei ir verslininkui Gintarui Jurgėlai. 

Apie tai praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Tokį sprendimą tyrimui vadovavusi prokurorė priėmė įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų byloje surinktus duomenis. 

Dalį ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos prokuratūra artimiausiu metu numato pateikti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai.

Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų gegužės mėnesį, gavus pirminius duomenis apie galimai padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tyrimo metu buvo atliktos įtariamųjų ir liudytojų apklausos, iš įvairių institucijų gauti ir tirti dokumentai, skirtos užduotys specialistams ir gauti jų atsakymai. Bylos medžiagą sudaro 46 tomai, apklausta apie 50 asmenų.

Iš šio didelės apimties ikiteisminio tyrimo anksčiau buvo atskirtos dvi baudžiamosios bylos, kurios šiuo metu nagrinėjamos pirmos instancijos teismuose. Šiaulių apygardos teismas nagrinėja bylą, kurioje Panevėžio miesto meras ir jo patarėja kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla dėl kyšininkavimo vykdant savivaldybės projektą, kur kaltinimai dėl kyšininkavimo pareikšti  vienos bendrovės vadovui V. S.

Tegai:
tyrimas, Panevėžys
Dar šia tema
Vilniaus meras papasakojo, ko pandemija turėtų išmokyti Lietuvą
Maskvos meras įvardijo "tikrąjį" užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių
Klaipėdos meras apsidžiaugė dėl ligoninės patikros COVID-19 fone
Koronavirusas

Ekspertai įvertino įgimto imuniteto koronavirusui galimybę

(atnaujinta 18:40 2020.07.13)
Pažymima, kad tai, jog ne visi yra vienodai jautrūs koronavirusui, liudija skirtinga žmonių kraujo grupė

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Įgimtas imunitetas koronavirusui tikrai egzistuoja, tačiau jį turi žymiai mažiau nei pusę žmonijos, sako RIA Novosti apklausti ekspertai.

"Manau, kad įgimtas imunitetas koronavirusui — bendras biologinis požymis ir būdingas tam tikrai gyventojų daliai. Nemanau, kad koronavirusinė infekcija šiuo atžvilgiu yra kokia nors išimtis. Tačiau neįmanoma nustatyti, koks tai procentas, mums reikia specialių tyrimų, kurie dar nebuvo atlikti", — teigė Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerijos epidemiologas Nikolajus Brikas.

Tai, kad ne visi yra vienodai jautrūs koronavirusui, liudija, pasak epidemiologo, skirtinga žmonių kraujo grupė.

Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras
Пресс-служба Минобороны РФ

"Kraujo grupė — bruožas, kuris yra nulemtas genetiškai, yra paveldimas. Todėl galime manyti, kad įgimtas imunitetas taip pat yra sergant koronavirusinėmis infekcijomis", — pridūrė jis.

Tai, kad genetikos ypatumai turi didelę reikšmę žmogaus jautrumui koronavirusui, sutinka ir medicinos mokslų daktaras, virusologas, profesorius Anatolijus Altšteinas.

"Gali būti, kad dalis žmonių turi gana padidėjusį atsparumą koronavirusui dėl tiesiog įgimto imuniteto. Mes vis dar nežinome, kaip atpažinti tokius žmones. Bet tai yra mažiau nei pusė, žymiai mažiau nei pusė", — teigė jis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 566 tūkst. žmonių.

Tegai:
sveikata, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
URM: Lietuva prisideda prie JAV pastangų kovoje su koronavirusu
Ar verta bijoti buboninio maro Lietuvoje? Atsako medicinos mokslų daktaras