Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitė atleido tris ministrus

45
(atnaujinta 09:27 2018.12.07)
Kultūros ministrei jos prašymu suteiktas pereinamasis laikotarpis, kurio metu ji galės užbaigti savo darbus

VILNIUS, gruodžio 7 — Sputnik. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į ministro pirmininko gruodžio 5 dienos teikimus, pasirašė dekretus, kuriais priėmė švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson atsistatydinimą ir atleido Kęstutį Navicką iš aplinkos ministro pareigų, praneša Prezidentūros kanceliarija.

"Prezidentė pavedė nuo gruodžio 8 dienos, kol bus paskirti nauji ministrai, laikinai eiti švietimo ir mokslo ministro pareigas susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui, aplinkos ministro — energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui", — pabrėžiama pranešime.

Šie dekretai įsigalios gruodžio 7 dieną.

Be to, pranešime pabrėžiama, kad dekretas dėl kultūros ministrės Ruokytės-Jonsson įsigalios gruodžio 21 dieną. Nuo gruodžio 22 dienos laikinai eiti kultūros ministro pareigas pavesta ūkio ministrui Virginijui Sinkevičiui, kol bus paskirtas naujas kultūros ministras.

Pirmadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė sprendimą pašalinti iš pareigų kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, taip pat aplinkos ministrą Kestutį Navicką. Pasak jo, tai būtina, kad būtų tęsiamos reformos.

Lietuvos prezidentė sukritikavo Vyriausybės iniciatyvą. Pasak jos, nėra realių priežasčių pertvarkyti vyriausybę. Grybauskaitė pritarė tik švietimo ministrės atleidimui, tuo metu su kitais dviem ministrais ji panoro asmeniškai susitikti.

Grybauskaitė skubos tvarka teikia Seimui pataisas dėl mokytojų atlyginimų >>

Navickas pareiškė, kad nesutinka su sprendimu dėl jo atleidimo iš darbo, taip pat pridūrė, kad jam iki šiol nebuvo paaiškinti jo atleidimo iš pareigų motyvai.
Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, komentuodama savo atleidimą, pareiškė, kad švietimo sistemos reformos išjudino labai daugelio žmonių interesus, todėl naujoves buvo bandoma sustabdyti.

Savo ruožtu Skvernelis pareiškė, kad pasitiki atleidžiamais ministrais, bet nori duoti naują postūmį reformoms švietimo, kultūros ir aplinkos apsaugos srityse.

45
Tegai:
Kęstutis Navickas, Jurgita Petrauskienė, Liana Ruokytė-Jonsson, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Skvernelis keičia tris ministrus
Skvernelis paaukojo ministrus dėl reitingų, teigė TS-LKD vadovas
Vyriausybės krizė ar priešrinkiminis pasjansas Lietuvoje
"Jie turėjo dvejus metus": Lietuvos premjeras atsakė į ministrų pretenzijas
Opozicija: premjeras turi pradėti derybas su streikuojančiais mokytojais
Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ir Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskas

Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą

(atnaujinta 20:52 2020.07.13)
Susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Šiandien Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Lenkijos vidaus reikalų ministru Mariuszu Kamińskiu, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Pažymima, kad dvišalio susitikimo metu buvo pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo vidaus reikalų srityje.

Jame numatomas Lietuvos ir Lenkijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas.

Tuo pačiu bus teikiama pagalba krizinėse situacijose ir pasienio teritorijose įvykus nelaimei, pavyzdžiui, kilus gaisrui.

"Man malonu su Jumis susitikti, džiaugiuosi, kad esate kartu itin sudėtingomis sąlygomis ir mums pavyko daug klausimų labai operatyviai išspręsti", — teigė Tamašunienė.

"Labai džiaugiamės bendradarbiavimu, tikimės, kad jis ir toliau bus toks sėkmingas. Esame pasiruošę dalytis žiniomis ir teikti pagalbą, nes žinome, kad taip pat iš Lietuvos galime jos sulaukti", — teigė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariusz Kamiński.

Pabrėžiama, kad siekiant palengvinti praktinį abiejų šalių gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimą teikiant pasienio regionų paslaugas ir tokiu būdu užtikrinant gyvybių gelbėjimą, aplinkos ir turto apsaugą, abiejų šalių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos artimiausiu metu ketina pasirašyti detalų savitarpio pagalbos susitarimą.

Taip pat šalys teiks abipusiai suderintą operatyvinę pagalbą ir tais atvejais, kai reikia organizuoti pasienio kontrolės priemones, esant koronaviruso pandemijai ar kitoms ypatingoms aplinkybėms. Taip pat partneriai teiks vieni kitiems informaciją ir konsultacijas, kurios bus reikalingos sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą bei nustatyti bendrus iššūkius, galimas grėsmes, taip pat keisis patirtimi ir geriausia praktika užtikrindami išorės ir vidaus sienų saugumą.

"Mūsų tikslas — nuoseklus partnerystės stiprinimas ir savalaikė abipusė pagalba, kad įvykus nelaimei tarnybos galėtų teikti viena kitai paramą, siekdamos susidoroti su kylančiais iššūkiais", — teigė Rita Tamašunienė.

Šio susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas.

Tegai:
ES, bendradarbiavimas, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
URM: Lietuva prisideda prie JAV pastangų kovoje su koronavirusu
Lietuvos prezidentas sveikina Dudą su pergale Lenkijos prezidento rinkimuose
Lietuvos generalinės prokuratūros pastatas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas Panevėžio mero atžvilgiu

(atnaujinta 18:57 2020.07.13)
Dalį ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos prokuratūra numato pateikti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Panevėžio apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo pareikšti Panevėžio miesto savivaldybės merui Ryčiui Mykolui Račkauskui, jo patarėjai Gintarei Maskoliūnienei ir verslininkui Gintarui Jurgėlai. 

Apie tai praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Tokį sprendimą tyrimui vadovavusi prokurorė priėmė įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų byloje surinktus duomenis. 

Dalį ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos prokuratūra artimiausiu metu numato pateikti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai.

Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų gegužės mėnesį, gavus pirminius duomenis apie galimai padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tyrimo metu buvo atliktos įtariamųjų ir liudytojų apklausos, iš įvairių institucijų gauti ir tirti dokumentai, skirtos užduotys specialistams ir gauti jų atsakymai. Bylos medžiagą sudaro 46 tomai, apklausta apie 50 asmenų.

Iš šio didelės apimties ikiteisminio tyrimo anksčiau buvo atskirtos dvi baudžiamosios bylos, kurios šiuo metu nagrinėjamos pirmos instancijos teismuose. Šiaulių apygardos teismas nagrinėja bylą, kurioje Panevėžio miesto meras ir jo patarėja kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla dėl kyšininkavimo vykdant savivaldybės projektą, kur kaltinimai dėl kyšininkavimo pareikšti  vienos bendrovės vadovui V. S.

Tegai:
tyrimas, Panevėžys
Dar šia tema
Vilniaus meras papasakojo, ko pandemija turėtų išmokyti Lietuvą
Maskvos meras įvardijo "tikrąjį" užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių
Klaipėdos meras apsidžiaugė dėl ligoninės patikros COVID-19 fone
Aeroflot, archyvinė nuotrauka

"Aeroflot" ketina atnaujinti skrydžius Talinas–Maskva nuo rugpjūčio 1 dienos

(atnaujinta 18:56 2020.07.13)
Talino oro uosto duomenimis, rugpjūtį taip pat tikimasi atnaujinti skrydžius į Stambulą ir Briuselį

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Nuo rugpjūčio 1 dienos Rusijos skrydžių bendrovė "Aeroflot" planuoja atnaujinti reguliarius skrydžius maršrutu Maskva–Talinas–Maskva, praneša portalas "ERR.ee".

Šiuo metu oficialioje "Aeroflot" svetainėje jau vyksta bilietų pardavimas šia kryptimi.

Atitinkamus planus taip pat patvirtina Talino oro uostas.

Talino oro uosto duomenimis, rugpjūtį taip pat tikimasi atnaujinti skrydžius į Stambulą ir Briuselį.

"Mes nesame tikri, kad skrydžiai į Maskvą prasidės rugpjūčio 1 dieną, nes koronaviruso infekcijos lygis Rusijoje vis dar yra gana aukštas. Tai dabar yra pagrindinė problema", — sakė Talino oro uosto komercijos direktorius Eero Pärgmäe.

Anot jo, bendrovė tikisi, kad rugpjūtį bus galima skristi tiesiai iš Talino į 30 miestų. Tai leis įmonei priartėti prie ikikrizinio lygio, kai 15 oro linijų galėjo skraidinti iš Talino į 36 oro uostus, o 28 maršrutai buvo vykdomi ištisus metus.

Dabar reguliarius skrydžius iš Talino atidarė 7 oro linijų bendrovės: "AirBaltic", "Finnair", "Lufthansa", "Ryanair", "Norwegian", "Transaviabaltika" ir "Wizz Air". Liepos mėnesį prie jų greičiausiai bus pridėta "Belavia", "LOT", "easyJet", o rugpjūtį — "Turkish Airlines", "Aeroflot" ir SAS.

Pranešama, kad oro uostai ir oro linijų bendrovės deda visas pastangas, kad kelionės būtų saugios žmonėms.

"Nors kaukes lėktuvuose dėvėti privaloma, jas oro uostuose dažniausiai žmonės nori dėvėti savo noru", — teigė Eero Pärgmäe ir rekomendavo prieš kiekvieną skrydį susipažinti su saugos taisyklėmis ir galimais apribojimais, galiojančiais oro uostuose ir oro linijose.

Tuo tarpu Vengrijos skrydžių bendrovė "Wizz Air" tikisi nuo liepos 29 dienos atnaujinti skrydžius į Kijevą, Charkovą ir Lvovą.

Liepos mėnesį iš Talino oro uosto galima skristi 26 kryptimis. Naujos kelionės vietos yra Londonas, Milanas, Edinburgas, Malaga, Cherona, Diuseldorfas, Dublinas, Oslas ir Varšuva.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 565 tūkst. žmonių.

Tegai:
Maskva, Talinas, skrydžiai, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Sudėtingiausias elementas: nufilmuotas IL-76MD kilimas ir nusileidimas
Lietuvos oro uostuose atgaunamas tempas: auga keleivių ir skrydžių skaičiai