Rasa Juknevičienė

Juknevičienė: valdančiosios partijos politinės technologijos yra "apgailėtinos"

50
(atnaujinta 11:10 2018.12.14)
Parlamentarė pažymėjo, kad vis dar neaišku, kuo vadovavosi Lietuvos premjeras, kai parodė dokumentus, skirtus specialiosioms tarnyboms, tik valdančiosios partijos pirmininkui

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Seimo frakcijos "Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai" narė Rasa Juknevičienė Lietuvos ministro pirmininko Sauliaus Skvernialio kreipimąsi į specialiąsias tarnybas pavadino "apgailėtinomis valstiečių politinėmis technologijomis".

Apie tai ji parašė savo Facebook paskyroje.

"Akivaizdu, kad Skvernelio žaidimai su politinių technologų sugalvotais triukais slaptomis pažymomis yra piktnaudžiavimas tarnyba. Po šiandien paskelbtos žinios, kad vienintelis iš visų Seimo frakcijų seniūnų Karbauskis gavo slaptą informaciją iš Vyriausybės kanceliarijos, yra vienas tokių žaidimų epizodas", ― parašė Seimo narė.

Juknevičienė pažymėjo, kad neaišku, kuo rėmėsi Skvernelis, supažindindamas su "slapta" informacija tik vienos Seimo frakcijos seniūną ― Ramūną Karbauskį. Nė vienas kitas seniūnas, Seimo pirmininkas, nieko panašaus iš premjero nėra gavę.

"Vyrai žaidžia Prezidento rinkimus, panaudodami tarnybas, slaptas raštines, skleisdami netikras žinias, manipuliuodami informacija. Jie klimpsta į savo pačių sukurtas schemas, visus mus laikydami kvailiais", ― padarė išvadą Juknevičienė.

Trečiadienį valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad matė asmenų, kurių atžvilgiu premjeras Skvernelis organizavo specialiųjų tarnybų patikrinimą, sąrašą.

Karbauskis papasakojo, kad matė dokumentus su antspaudu "slaptai", kurie įrodo, kad Vyriausybės vadovas pagrįstai kreipėsi į specialiąsias tarnybas. Jis pareiškė, kad slaptuose dokumentuose įvardyti asmenys, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Anksčiau paaiškėjo, kad Lietuvos premjeras kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl galimos "Kremliaus įtakos" opozicinei partijai "Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD).

Skvernelis taip pat pasakė, kad konservatoriai gali turėti planą, siekdami nuversti valdančiąją partiją "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga".

50
Tegai:
Saulius Skvernelis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuva, Rasa Juknevičienė
Dar šia tema
Ar "Mokytojų Maidanas" palaidos Saulių Skvernelį ir jo vyriausybę
Aleksandras Lukašenka

Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją

(atnaujinta 14:32 2020.09.27)
Baltarusija baiminasi Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos kišimosi į vidaus reikalus, todėl stiprina sienų apsaugą

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Sienoms sustiprinti Aleksandras Lukašenka dislokuos papildomą karinį kontingentą. Kol kas pasienio kontroliniai punktai veikia įprastu režimu. Prie ko gali privesti Minsko ketinimai, rašo Galija Ibragimova RIA Novosti straipsnyje.

Retoriniai įspėjimai

"Atvirai kalbant, mes nežinome, ko jie imsis toliau. Mes suprantame, kad jų ginklų arsenale yra likę labai nedaug technikų, prieš pradedant karštąjį karą. Todėl esame priversti uždaryti valstybės sieną su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną su savo broliška Ukraina", — pareiškė Lukašenka forume "Už Baltarusiją".

Į forumą tikrai atvyko daug Lukašenkos šalininkų — po kiekvieno jo emocingo pareiškimo jie garsiai plojo. Publika entuziastingai reagavo į valstybės vadovo sprendimą izoliuotis nuo kaimynų.

Tačiau šalies vadovo argumentus palaikė ne visi. Supaprastinus vizų taisykles tarp Europos Sąjungos ir Minsko, Lenkijos ir Lietuvos kordonai tapo baltarusių vartais į Šengeno zoną.

"Minskas turi du tarptautinius oro uostus. Bet Vilniaus mes vadiname "trečiuoju Baltarusijos terminalu", — sako Danilas Golosovas iš Minsko. — Skrydžiai į Europą per Lietuvą yra pigesni, o automobiliu nuo mūsų sostinės iki Vilniaus oro uosto — tik dvi valandos. Kliūtys įvažiuoti — smūgis mums patiems".

"Baltarusijos turizmo sektorius gyvuoja dėl supaprastinto Šengeno. Jei Lukašenka uždarys sienas, tai labai paveiks šią sritį, o ji dar neatsigavo po koronaviruso pandemijos", — sako baltarusių verslininkas Aleksandras Petrovas. Daugelį metų jis specializuojasi kelionėse autobusu iš Minsko į ES šalis.

Sienos su Lenkija ir Lietuva — pagrindinis sausumos kelias, kuriuo kasdien gabenami kroviniai iš Kinijos, Rusijos, Centrinės Azijos ir Kaukazo į Europą.

Sunkumai prekių apyvartoje su Europa sulėtins ekonominę sąveiką ir visų pirma pakenks pačiai Baltarusijai.

"Šalis pozicionuoja save kaip tranzito centrą. Biudžetas gauna dividendus, be to, šis statusas padėjo įsilieti į Kinijos projektą "Viena juosta, vienas kelias". Uždaryti sienas reiškia nutraukti ryšius. Lukašenka to nedarys, o visos jo grėsmės yra retorika", — mano baltarusių ekspertas Valerijus Karbalevičius.

Tranzitiniai dividendai

Lenkija ir Lietuva reagavo santūriai. Pasieniečiai pranešė: žmonės ir transporto priemonės juda įprastu režimu. Jie taip pat nepastebėjo saugumo stiprinimo Baltarusijos pusėje.

"Buvo pareiškimų apie krovinių nukreipimą į kitus uostus. Paskui buvo korekcija, kad jeigu Rusija pasiūlys tokias pačias sąlygas. Dabar reikėtų palūkėti, ką tai reiškia", — situaciją komentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Apie įprastą režimą kalba ir Lenkijos valdžia. "O kas ten vyksta, mes nežinome", — sakė Lenkijos pasienio tarnyba.

Tiesa, pastaraisiais mėnesiais pasienyje kilo problemų: dėl koronaviruso Lenkijos ir Lietuvos valdžia įvedė apribojimus. Pasienio patikros punktuose susikaupė tūkstančiai vilkikių.

Birželio viduryje karantinas buvo atšauktas. Bet ne viskas atsistatė. Pavyzdžiui, pasienio punktas Tverečius–Vidžiai vis dar neveikia. Vilnius tai paaiškina tuo, kad šalyje yra nepaprastoji padėtis.

Interviu RIA Novosti Varšuvos universiteto profesorius Michalas Patrikas Sadlovskis (Michał Patryk Sadłowski) pripažįsta, kad Europos sienų uždarymas jau apribojo prekybos ryšius. Kartu jis perspėja, kad jei Lukašenka įvykdys pažadą, nukentės ir Baltarusijos ekonomika.

"Lenkijos eksportas yra 236 mlrd. dolerių. Pagrindinės Varšuvos prekybos partnerės yra Vakarų Europos valstybės. Rytų kryptimi domina Ukraina ir Rusija. Baltarusija yra maža šalis, prekybos apyvarta su ja nėra tokia reikšminga. Tačiau per jos teritoriją vyksta lenkiškų prekių tranzitas, o tai daro teigiamą įtaką ekonomikai", — sako Sadlovskis.

Politologas atkreipia dėmesį į padidėjusį darbo migrantų iš Baltarusijos skaičių. Jaunimas išvyksta studijuoti į Varšuvą. Savo ruožtu lenkai tapo dažnais Baltarusijos Gardino ir Bresto svečiais.

"Prieš trejus metus Lukašenka įvedė bevizį režimą lenkams — jis norėjo padidinti šalies patrauklumą tarp turistų. Jam pavyko. Svečiai iš Lenkijos noriai keliavo po Baltarusiją, ten leido pinigus", — sako ekspertas.

Sadlovskis taip pat primena, kad Baltarusija tiekia Rusijai sankcionuotas prekes.

"Garsios baltarusiškos krevetės ar sūriai yra ne kas kita, kaip produktai iš kaimyninių ES šalių. Juos į Rusijos rinką importuoja Baltarusijoje lenkų registruotos įmonės. Abi pusės uždirba pinigus. Jei Lukašenka uždarys sienas, jis nupjaus šaką, ant kurios sėdi Baltarusijos ekonomika", — apibendrina politologas.

Ukrainos rizika Baltarusijai

Griežčiausia reakcija į paskutinius Lukašenkos pareiškimus pasireiškė Kijeve. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas Baltarusijos vadovo sprendimą pavadino "nesąmone".

"Atrodo, kad Lukašenka yra visiškai pamišęs dėl valdžios ir paranojos... Išgerkite vandens, pone Lukašenka, nusiraminkite. Ukrainiečiai yra baltarusių draugai, nemanipuliuokite kaltindami kaimynus. Ieškokite rąsto savo akyse", — parašė Ukrainos ministras Facebook'e.

Prieš dvejus metus Lukašenka sugriežtino kontrolę pasienyje — anot jo, dėl to, kad nestabili padėtis Donbase kelia pavojų saugumui. Tuo pat metu jis apkaltino Ukrainos kriminalines grupuotes ginklų importu į šalį.

Tada Kijevas Lukašenkos sprendimą įvertino kaip Rusijos spaudimą. Tačiau ir šiandien Ukrainos valdžia mano, kad Minskas visus veiksmus derina su Maskva.

"Rusija visada buvo labai įtakinga Baltarusijoje. Šiandien Baltarusijos žmonės nori teisingumo ir laisvų ir sąžiningų rinkimų, tikros, o ne Rusijos "demokratijos", — pareiškė Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis.

Nepaisant to, ekspertai sutiko, kad Lukašenkos pareiškimai nėra skirti išorinei auditorijai.

"Jo pagrindinė žinia — parodyti Baltarusijos opozicijai, kad valdžia yra stipri, kad ji stiprina sienas, o tai reiškia, kad valdys dar ilgą laiką", — pabrėžia ekspertas Karbalevičius.

Į visas Vakarų šalių pretenzijas Lukašenka atsakys griežtindamas retoriką ir "įsukdamas varžtus" šalies viduje — niekas tuo neabejoja.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
BelAE

Lietuva pasipiktino, kad BelAE nėra apdrausta nuo lėktuvo kritimo

(atnaujinta 15:42 2020.09.27)
VATESI priminė, kad vis dar laukia atsakymų į kelis laiškus Astravo atominės elektrinės saugos klausimais

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Baltarusija turėtų nutraukti pirmojo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave reaktoriaus paleidimo darbus, kol bus išspręstos elektrinės saugos problemos, pranešė Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).

VATESI patvirtino, kad labai svarbu užtikrinti, jog visuose BelAE eksploatavimo etapuose būtų priimami sprendimai, kuriais siekiama užtikrinti branduolinę saugą.

"Baltarusijos AE 1-ojo energijos bloko paleidimo darbų sustabdymas, kol nėra išspręstos ENSREG ir kitų tarptautinių ekspertų nustatytos saugos problemos bei neužbaigta ENSREG atliekama Baltarusijos AE streso testų rezultatų įgyvendinimo nacionalinio veiksmų plano peržiūra, būtų tvirtos branduolinės saugos lyderystės demonstravimas ir principo — pirmiausia sauga — laikymasis", — teigiama pranešime.

VATESI taip pat priminė, kad vis dar laukia atsakymų į kelis ankstesnius laiškus, kuriuose buvo keliami saugos klausimai, susiję su elektrinės vietos parinkimu, Baltarusijos AE projekto atsparumu seisminiams įvykiams ir galimos didelės komercinio orlaivio avarijos padariniams, rekomendacijų dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis įgyvendinimu, tikimybiniu saugos vertinimu ir kt.

Rugsėjo mėnesį Baltarusijos energetikos ministerija paskelbė apie pirmojo jėgainės bloko hidraulinių bandymų pradžią po kuro pakrovimo. Be to, 64-ojoje TATENA konferencijoje buvo paskelbta, kad maitinimo blokas bus paleistas šių metų lapkričio 7 dieną.

Atsakydama į šias ataskaitas, VATESI susisiekė su Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerija ir laiške pabrėžė, kad tikisi gauti visą svarbią informaciją apie sprendimus, priimamus dėl fizinių bandymų, atliekamų branduoliniame įrenginyje.

Ust Lugos uostas
© Sputnik / Константин Чалабов

Antradienį Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl grėsmės Europos branduoliniam saugumui, kuris esą kyla iš Baltarusijos atominės elektrinės.

Seimas ragina Baltarusijos valstybines branduolinės saugos institucijas nedelsiant nutraukti pasirengimą BelAE eksploatacijai.

Priimtoje rezoliucijoje Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG) raginama imtis visų priemonių, kad sustabdytų elektrinės reaktorių darbą, kol "nebus išsklaidytos visos abejonės dėl šios elektrinės statybos ir pasirengimo laikytis tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų".

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas paskelbė, kad Ryga nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad BelAE bus paleista lapkričio 7 dieną.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baidenas grasina Rusijai pasekmėmis dėl "kišimosi" į JAV prezidento rinkimus
Lietuvos policija pradėjo stebėti balsų pirkimą rinkimuose į Seimą

Nėščia žmona išgelbėjo kraujuojantį vyrą nuo mirties ryklio burnoje

(atnaujinta 13:59 2020.09.27)
Moteris neišsigando pavojaus ir šoko į vandenį paskui vyrą. Laimei, ji sugebėjo jį išgelbėti ir nesusižeisti

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Netoli Floridos koralinių rifų salyno (Florida Keys) JAV pietryčiuose nėščia moteris išgelbėjo kraujuojantį vyrą nuo mirties bukasnukio ryklio burnoje. Apie tai praneša vietos laikraštis "The Miami Herald".

Incidentas įvyko sekmadienio rytą, rugsėjo 20 dieną, kai 30-metis Andrew Eddie su žmona Margot Dukes ir jos šeima plaukė valtimi. Kai tik Andrew paniro į vandenį, 2,7 metro ilgio ryklys griebė jam už peties.

"Dukes pastebėjo ryklio nugaros peleką. Tada jos akivaizdoje vanduo nusidažė raudona spalva. Tą pačią sekundę ji šoko į vandenį ir įtempė Andrew į valtį", — skelbiama policijos pranešime.

Pareigūnai teigia, kad per ryklio išpuolį Andrew sunkiai sužalotas, o jo žmona nenukentėjo. Vyras buvo nuvežtas į artimiausią ligoninę, kur laiku gavo pagalbą.

Bukasnukiai rykliai yra itin agresyvūs ir kelia pavojų žmonėms. Jie paplitę daugelyje tropinių jūrų pakrančių, lagūnų, užutėkių. Šie rykliai yra itin agresyvūs ir griebia bet kokią potencialią auką. Dėl savo agresyvumo ir gyvenimo greta sausumos, bukasnukiai rykliai yra vieni dažniausiai žmones užpuolančių ryklių.

Tegai:
ryklys