Maskvos namai Vilnius, archyvinė nuotrauka

Politologas: Vilnius mano, kad pats žodis "Maskva" gali sutraiškyti Lietuvą

153
(atnaujinta 10:13 2018.12.16)
Taip pat neatmetama, kad Lietuvos valdžia bando perrašyti Vilniaus istoriją ir padaryti viską, kad gyventojai pamirštų, koks šis miestas buvo vos prieš šimtą metų, mano politologas

VILNIUS, gruodžio 16 — Sputnik. Labai sunku suprasti Lietuvos valdžios, siekiančios užkirsti kelią "Maskvos namų" Vilniuje statybai, logiką, ir visi tokie valdžios atstovų veiksmai rodo norą ištrinti istoriją, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Armenas Gasparianas.

Šią savaitę Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas įvertinti numatomo kultūros ir verslo centro A. Juozapavičiaus ir Rinktinės g. sankirtoje, plačiau žinomo kaip "Maskvos kultūros ir verslo centras — Maskvos namai", funkcinę paskirtį, ar ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Anot mero, Lietuvos politikai turi "kartu ieškoti būdų sustabdyti šį Lietuvai kenksmingą projektą, kuris yra galima priedanga Kremliaus propagandos mašinai".

"Pats žodis "Maskva" jau gali sugriauti Lietuvos valstybingumą — tai akivaizdu. Apie ką čia galvoti?.. Aš nelabai gerai suprantu jos (Lietuvos valdžios — Sputnik) logiką. Ji nuoširdžiai tiki, kad kultūriniai mainai Vilniuje ir Kaune rimtai gali kažką paveikti. Kodėl tada cerkvės vis dar egzistuoja? Vadinasi, dar ne viskas padaryta. Tokiu atveju, valdininkams iš Porošenko (Ukrainos prezidentu Petro Porošenko — Sputnik) reiktų imti pavyzdį — štai, kas dirba nepailsdamas visose srityse, o anie — tinginiai", — ironizuoja Gasparianas.

Be to, ekspertas domėjosi, kodėl Vilniaus merui projekto svarstymo etape niekas nekėlė abejonių.

"Aš jo vietoje sulaukčiau atidarymo, o po to pasisakyčiau, pašaukčiau Terezėlę Mei (Didžiosios Britanijos ministrę pirmininkę — Sputnik), pasakyčiau: "Žiūrėkite, čia GRU lizdas". Ir gaučiau apdovanojimą iš kokio nors Demokratijos rėmimo fondo. Šiuos "nuostabius" žmones vis reikia mokyti", — sakė Gasparianas.

Tačiau, jei rimtai, pabrėžė ekspertas, tai Lietuvos valdžios veiksmai yra kvaili ir juokingi. Be to, jie paniekina Vilniaus istorinę atmintį.

"Daugelis nežino, kaip prieš šimtą metų ten vyko kultūrinis gyvenimas, kiek ten buvo leidžiama laikraščių ir literatūros žurnalų, kaip viskas buvo sudaryta. Be to, tai įžeidžia lenkų ir rusų atminimą. Galbūt tai yra įprasta lietuviams, tačiau tuomet Vilniuje jų buvo kritiškai mažai. Jau vėliau prasidėjo atgimimo ir nacionalinio Vilniaus procesas. Galbūt jiems reikia galutinai sumenkinti istorinį atminimą", — tikino politologas.

Idėja Vilniuje pastatyti "Maskvos namus" gimė 2004 metų liepą, kai karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse lankėsi tuometis Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Tada nutarta panašų projektą vykdyti ir Maskvoje.

Tačiau po to leidimas statyboms buvo atšauktas dėl to, kad suprojektuotas pastatas buvo per aukštas ir neatitiko saugos standartų.

Organizacija ištaisė Lietuvos departamentų nurodymus ir pateikė modifikuotą projektą, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu suderinti naujus projekto pasiūlymus.

Po to Vilniaus meras kreipėsi į VSD su nepagrįstais kaltinimais. Tuo tarpu organizacijos kelis kartus pabrėžė, kad jos palaiko tik verslo ir kultūrinius ryšius.

© Sputnik
Armeno Gaspariano interviu rusų kalba
153
Tegai:
Armenas Gasparianas, politika, Maskvos namai
Dar šia tema
JAV pasitraukus iš branduolinio susitarimo, Rusijai gali kilti grėsmė iš Baltijos šalių
"Polexito" perspektyva ir pasekmės Lietuvai
Seimas ragina NATO didinti karinį buvimą dėl "Rusijos agresijos prieš Ukrainą"
Belgijos karo vadas laiko Rusiją didesniu už terorizmą pavojumi
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"

(atnaujinta 13:18 2021.05.08)
Šalies vadovo nuomone, skiepijimo pažymėjimo įvedimas leistų greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad į Europos Sąjungoje svarstomą vadinamojo žaliojo paso koncepciją įtraukti tik Bendrijoje patvirtintas vakcinas yra "logiškas žingsnis", praneša "Ekspress-nedelia". 

Lietuvos vadovas dalyvauja neformalioje Europos Vadovų Taryboje Portugalijos Portu mieste. Atsakydamas į žurnalistų klausimą, jis išsakė savo nuomonę apie "žaliąjį pasą".

"Tai yra labai logiškas ir nuoseklus sprendimas: jei mes manome, kad tikrai galime laikyti patikimomis ir saugiomis tas vakcinas, kurias patvirtino Europos medicinos agentūra, tai natūralu, kad ir žaliojo skaitmeninio sertifikato ar paso naudojimas turėtų būti susietas su tomis pačiomis vakcinomis. Mano manymu, tai logiškas žingsnis", – sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat pridūrė, kad yra "didelis žaliojo paso šalininkas", nes tai suteikia galimybę greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pastaruoju metu ES aukšto rango pareigūnai sakė, kad europinis sertifikatas galėtų būti patvirtintas birželį, prasidedant vasaros atostogų sezonui.

Šiuo metu centralizuotai visoje ES leidžiami keturi preparatai: "Pfizer"/"BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Lietuvos valdžia ne kartą pareiškė, kad neplanuoja įsigyti "Sputnik V", nepaisant to, kad Europos vaistų agentūra (EVA) tai vertina.

Anksčiau vyriausybė nusprendė išduoti vadinamąjį galimybės pasą žmonėms, sergantiems koronavirusu, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamus testus.

Galimybės pasą taip pat galės gauti žmonės, kuriems PGR arba antigeno testais buvo patvirtinta, kad jie turi COVID-19. Vyriausybės sprendimu galimybių pasas bus įvestas gegužės 24 dieną.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nepaisant šiek tiek sušvelninimo, dauguma apribojimų galioja iki vasaros pradžios.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 256 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Putinas palygino rusiškas COVID-19 vakcinas su Kalašnikovo automatu
NYT: JAV gali išbrokuoti 70 milijonų vakcinos nuo COVID-19 "J&J" dozių
Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19
Lietuvos profesorius papasakojo, kaip vakcinacija paveikia užkrečiamumą COVID-19
Lietuvos vadovas ES viršūnių susitikime

Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija

(atnaujinta 15:49 2021.05.08)
Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus"

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino ES lyderius sekti Lietuvos ir kitų šalių pavyzdžiu ir išreikšti solidarumą su Čekija.

Lietuvos vadovas dalyvavo ES viršūnių susitikime, kuriame buvo aptartas solidarus atsakas Rusijai po įvykių Čekijoje.

Саммит стран-участниц Евросоюза в Порту
ES viršūnių susitikimas

Kaip praneša Prezidentūros spaudos tarnyba, Lietuva išreiškė paramą Čekijai, šiai šaliai išsiuntus "su diplomatine priedanga dirbusius Rusijos žvalgybos agentus". Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus".

Nausėda taip pat pakvietė ES lyderius vieningai išreikšti solidarumą su Ukraina, kovojančia už savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad ES turi priimti konkrečius sprendimus siekiant "užkirsti kelią Rusijos agresyviai politikai kaimyninių valstybių atžvilgiu".

Šalies vadovas ragino numatyti efektyvias ir konkrečias paramos priemones karą išgyvenančiai Ukrainai.

Pranešama, kad plačiau ES santykių su Rusija klausimu planuojama diskutuoti gegužės 25–26 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

Praha apkaltino Rusijos Federacijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime ir iš šalies išsiuntė 18 Rusijos ambasados ​​darbuotojų. Atsakydama į tai, Maskva paskelbė 20 Čekijos diplomatinės atstovybės darbuotojų persona non grata, teigdama, kad kaltinimai dėl sprogimo buvo absurdiški, nepagrįsti, toli gražu nesuprantami ir keliantys pasipiktinimą.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, nepagrįsti kaltinimai Rusijai yra dalis didelės kampanijos, kurią Vakarai pradėjo prieš Maskvą.

Anksčiau Baltijos šalys išsiuntė Rusijos diplomatus iš solidarumo su Čekija. Lietuva išsiuntė du ambasados ​​darbuotojus, Latvija ir Estija — po vieną. Baltijos šalys pareiškė, kad šis sprendimas buvo priimtas iš solidarumo su Čekija, kuri anksčiau Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino dalyvavimu sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda, Čekija
Dar šia tema
Baltijos šalys tikisi ES vienybės solidarumo su Čekija klausimu
Kremlius: Rusija netoleruos to, kas išdarinėjama Čekijoje
Čekijos generolas sukritikavo valdžios institucijas dėl kaltinimų Rusijai
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per parą žymiai sumažėjo naujų COVID-19 atvejų

(atnaujinta 09:40 2021.05.09)
Šalyje atlikti 13,4 tūkst. molekulinių ir 8 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 883 nauji COVID-19 atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Deja, per pastarąją parą nuo COVID-19 ligos mirė dar 8 žmonės, bendras mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius Lietuvoje yra 4 034. Po vieną žmogų mirė iš 50–59, 60-69, 70-79 metų  amžiaus grupėse, dar dvi aukos iš 80–89 metų amžiaus grupės. Ir net trys senoliai iš 90–99 metų amžiaus grupės.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta 257 827 užsikrėtimo atvejais. Statistiškai pasveiko 232 076 asmenys. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 54 471.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuota 11 639 asmenų, antrą skiepo dozę gavo 1 308. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuota 383 847 asmenys. Iš viso panaudota 1 154 849 vakcinos.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje