Partijos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pirmininkas Ramūnas Karbauskis

Karbauskis patvirtino, kad paskyrė kandidatą į kultūros ministro postą

21
(atnaujinta 11:50 2018.12.18)
Pasak "valstiečių" lyderio, Kvietkausko kandidatūra atitinka ne tik valdančiųjų, bet ir prezidentės lūkesčius

VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" pirmininkas Ramūnas Karbauskis patvirtino, kad kandidatą į kultūros ministrus pasiūlė būtent jis. Apie tai politikas pasakė interviu "Žinių radijas".

Pasak Karbauskio, galimas naujas Kultūros ministerijos vadovas atitinka ne tik valdančiųjų lūkesčius, bet ir prezidentės, todėl artimiausiu metu bus patvirtintas. 

"Taip, tai buvo mano siūlymas premjerui. Jis atitinka tuos reikalavimus, kurie turėtų būti keliami kultūros ministrui. Artimiausiu metu planuojama jį patvirtinti, taip patvirtinant tą faktą, kad ir prezidentei jis atitinka šiuos reikalavimus", ― teigė Karbauskis. 

"Valstiečių" lyderis sako, kad į kitų ministrų paiešką jis nesikiša.

"Aš drįsau siūlyti tik kultūros ministrą, nes esu Seimo Kultūros komiteto pirmininkas. Dėl švietimo ir mokslo ministro ir kitų sprendimų premjeras sprendžia su tais patarėjais ir komitetais, kurie yra pagal profilį", ― teigė "valstiečių" lyderis. 

Lietuvos kultūros ministerija, archyvinė nuotrauka.
© Sputnik / Александр Липовец

Pasak Karbauskio, šiuo metu ieškoma švietimo ir aplinkos ministrų. 

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį prezidentei pateikė kultūros ministro kandidatūrą ― literatūrologą Mindaugą Kvietkauską.

Kandidatas ilgą laiką vadovavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, šiuo metu dirba instituto direktoriaus pavaduotoju, Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Dirbo žurnalo "Metai" redakcijoje, studijavo judaiką Oksfordo universitete.

Skvernelis pavadino Kvietkauską "savo srities profesionalu" ir pažymėjo, kad laukia "efektyvaus darbo kartu".

Anksčiau Saulius Skvernelis paskelbė sprendimą pašalinti iš pareigų kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, taip pat aplinkos ministrą Kęstutį Navicką. Pasak jo, tai būtina, kad būtų tęsiamos reformos.

21
Tegai:
valstiečiai, Ramūnas Karbauskis
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė garantuoja, kad Baltijos šalys nebus ES sala

(atnaujinta 11:22 2020.07.15)
Premjeras patikino Andžejų Dudą, kad Lietuva išliks ištikima Lenkijos drauge, o su Lenkijos premjeru Mateušu Moravieckiu aptarė abiejų vyriausybių indėlį stiprinant dvišalį bendradarbiavimą ir strateginę partnerystę

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Varšuvoje susitiko su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kaip susitikime pažymėjo premjeras, strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra svarbiausias garantas, kad Baltijos šalys niekada neliks nuo Europos tautų bendrijos atskirta sala. 

Skvernelis teigė, jog šalys turi toliau siekti, kad būtų įgyvendinti visi NATO viršūnių susitikimuose priimti sprendimai, ypač dėl gynybos planų, parengties didinimo ir stiprinimo, Baltijos oro gynybos. Susitikime pabrėžta ir "Rail Baltic" projekto svarba.  

Daug dėmesio skirta ir energetikos projektams, ypač elektros tinklų sinchronizacijai su žemynine Europa. 

"Lietuva deda maksimalias pastangas apsaugoti Baltijos šalių sinchronizacijos projektą nuo vidaus ir išorės trikdžių. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija turi nukreipti diplomatines pastangas pakankamam sinchronizacijos ir svarbiausio jos projekto — "Harmony Link" — finansavimo užtikrinimui", — teigiama pranešime.

Premjeras ir Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad per koronaviruso pandemiją Baltijos šalių ir Lenkijos priimtos priemonės lėmė regiono ekonomikų konkurencingumo išlaikymą. 

Визит Саулюса Сквернялиса в Варшаву
Premjero Sauliaus Skvernelio vizitas Varšuvoje

Premjeras patikino Dudą, kad Lietuva yra ir išliks ištikima Lenkijos drauge.

Susitikimas su Lenkijos Vyriausybės vadovu

Viešėdamas Lenkijoje Skvernelis susitiko ir su šalies Vyriausybės vadovu Mateušu Moravieckiu. 

Premjerų susitikime pažymėta, jog Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai yra geriausi per pastarąjį dešimtmetį.   

"Strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra svarbiausias garantas, kad Baltijos šalys niekada neliks nuo Europos tautų bendrijos atskirta sala. Lietuvos Seimas 2021-uosius paskelbė Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. Sieksime panaudoti šią sukaktį ir mūsų kaimyniniams ryšiams su Lenkija stiprinti", — sakė Skvernelis.

Ministras pirmininkas pažymėjo, kad Lenkija ir Lietuva taip pat yra svarbi energetinė ir transporto jungtis tarp žemyninės Europos ir Šiaurės Europos. Jis pasidžiaugė, kad visi strateginės svarbos projektai: elektros, dujų, taip pat kelių ir geležinkelių jungtys — juda į priekį ir turėtų būti įgyvendinti laiku. 

Po kelių dienų atnaujinamos derybos dėl naujos daugiametės ES finansinės perspektyvos ir ekonominio atsigavimo plano. Lietuva ir Lenkija sieks šalims ir regionui svarbių sprendimų dėl paramos ekonomikai gaivinti, reikiamų lėšų skyrimo sanglaudai ir žemės ūkiui.

Kita vertus, apgailestaujama, kad Europos Parlamentas neįsiklausė į devynių valstybių, tarp jų Lietuvos ir Lenkijos, nepritarimą ES Mobilumo paketui. Kai kurios jo nuostatos prieštarauja ES vidaus rinkos principams. Su Lenkijos premjeru sutarta kartu ginti savo vežėjų interesus teisinėmis priemonėmis, o prireikus kreiptis ir į ES Teisingumo Teismą.

Визит Саулюса Сквернялиса в Варшаву
Premjero Sauliaus Skvernelio vizitas Varšuvoje
Dar šia tema
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Skvernelis padėkojo EK narei už paramą projektui "Rail Baltica"
Radviliškio rajone buvo pakabintas Skvernelį menkinantis plakatas
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Nausėda vyks į Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje

(atnaujinta 22:17 2020.07.14)
Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų dvišalis susitikimas

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda vyks į 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje, Griunvalde, rašoma Prezidentūros pranešime.

Šventinėje ceremonijoje, vyksiančioje istorinėje mūšio vietoje, šalies vadovas sakys sveikinamąją kalbą.

Pranešama, kad prie Griunvaldo paminklo prezidentai padės vainiką mūšio aukoms atminti, taip pat numatomas Lenkijai dovanojamo simbolinio paminklinio akmens atidengimas. Šis paminklas — Lietuvos dovana Lenkijai — skirtas Žalgirio mūšyje kovojusiems Lietuvos karžygiams ir bendrai Lietuvos ir Lenkijos tautų pergalei atminti.

Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų dvišalis susitikimas. Planuojama aptarti regiono saugumo situaciją, transatlantinį bendradarbiavimą, bendrus infrastruktūros projektus elektros tinklų sinchronizacijos, transporto srityse.

Istorinėse Žalgirio mūšio minėjimo iškilmėse dalyvaus ir Lietuvos bei Lenkijos valstybių ministrai pirmininkai.

Tegai:
Lenkija, Gitanas Nausėda
Cigaretės, archyvinė nuotrauka

Dieveniškėse pasieniečiai sulaikė 3000 pakelių cigarečių ir tris nešikus

(atnaujinta 13:51 2020.07.15)
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Už šį nusikaltimą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Dieveniškių kilpoje, prie sienos su Baltarusija, pasieniečiai sulaikė tris Šalčininkų rajono gyventojus, kurie gabeno 3000 pakelių kontrabandinių rūkalų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Stalgonių miške, Šalčininkų rajono Dailidžių kaimo prieigose, buvo pastebėti trys asmenys. Ši vieta yra vadinamojoje Dieveniškių kilpoje, maždaug už kilometro nuo sienos su Baltarusija.

Trys vyrai nešė krovinius į Lietuvos gilumą. Pamatę artėjančius VSAT pareigūnus nešikai metė krovinį ir mišku spruko į skirtingas puses.

18-metį ir 26-erių Šalčininkų rajono gyventojus pasieniečiai prisivijo maždaug už 200 metrų, paguldė ant žemės ir surakino antrankiais.

Trečiam nešikui tuo metu pavyko pasprukti, todėl VSAT pareigūnams apylinkėse teko surengti jo paiešką. Netrukus maždaug už 5 kilometrų nuo pirmos sulaikymo vietos pasieniečiai užklupo pamiške bėgantį jaunuolį. Jis buvo pasivytas ir surakintas antrankiais. Paaiškėjo, kad tai yra trečias kontrabandininkas, 17-metis Šalčininkų rajono gyventojas.

Iš viso trijulė gabeno 3000 pakelių cigarečių "Fest" su Baltarusijos akcizo ženklais. Vietą nuodugniai patikrino VSAT kinologai su tarnybiniais šunimis. Daugiau asmenų ir daiktų neaptikta, o valstybės sienos kirtimo požymių nenustatyta. Įtariama, kad kontrabandinius rūkalus sulaikytųjų bendrininkai Baltarusijoje galėjo iš savo teritorijos tiesiog permesti per sienos liniją jos nepažeisdami.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Už šį nusikaltimą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Be to, kontrabandos nešikai bus baudžiami ir administracine tvarka, nes pasienio apsaugos zonoje buvo be privalomų pasieniečių leidimų.

Už tokį pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą 18-mečiui ir 26-erių Šalčininkų rajono gyventojams gresia įspėjimai arba baudos nuo 40 iki 90 eurų. 17-metis tokį nusižengimą padarė pakartotinai, todėl ir bauda šiuo atveju numatyta didesnė — nuo 90 iki 170 eurų.

Tegai:
cigarečių kontrabanda, pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Pasieniečiai pasalos metu sučiupo cigarečių gabentoją
Prancūzijoje gyvenanti lietuvė Vilniaus oro uoste pateikė dalinai suklastotą pasą
Pasieniečiai sulaikė kontrabandininkus su 10 tūkst. pakelių cigarečių