Baltarusijos AE statyba

Ekspertė: nesėkmė su Astravo AE parodė, kad Lietuvos balsas nesvarbus Europoje

100
(atnaujinta 14:12 2018.12.21)
Nenuostabu, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškia, kad neįmanoma sustabdyti projektą, nes ištisus metus jie užsiėmė tuo, kad neleistų elektrinės statybų, mano ekspertė Jevgenija Voiko

VILNIUS, gruodžio 21 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išreiškė apgailestavimą, kad nepavyko sustabdyti Baltarusijos atominės elektrinės statybų. Jis pareiškė, kad, nepaisant visų Lietuvos pastangų, šio projekto realizavimas tęsiasi.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos Vyriausybės departamento "Taikomoji politologija" docentė Jevgenija Voiko pareiškė, kad Baltijos šalies valdžios nesėkmė šiuo klausimu rodo, kad Lietuvos balsas Europoje nėra toks svarbus ir jo neįsiklauso.

"Gana logiška, kad Lietuvos URM daro tokius pareiškimus, nes ištisus metus jie buvo užsiėmę tuo, kad užkirstų kelią statybai ir užkirstų kelią tarptautiniam pripažinimui", — pasakė ekspertė.

Ekspertės teigimu, ekonominiu požiūriu svarbu ir gana pelningai pirkti elektros energiją iš Baltarusijos, tačiau Lietuvoje laimėjo politinis faktorius. Voiko pabrėžė, kad net pasikeitus valdžiai, vargu ar keisis Vilniaus konceptualūs metodai.

Baltarusijos AE statoma šalia Astravo miesto, Gardino srityje, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, o tai lemia Lietuvos nepasitenkinimą. Lietuvos valdžia laiko AE atsiradimą šalia valstybės sienų "grėsme nacionaliniam saugumui" ir visais būdais stengiasi išvengti energijos eksporto iš "nesaugios" elektrinės į Lietuvą.

Savo ruožtu Minskas pabrėžia, kad Baltarusijos AE atitiks tarptautinius saugos reikalavimus, o visas Vilniaus pretenzijas laiko "politizuotomis".

Spalio mėnesį TATENA pareiškė, kad Baltarusijos atominėje elektrinėje sukurti "efektyviai veikiantys ir patikimi mechanizmai" avarinės parengties ir reagavimo srityje.

Anksčiau Baltarusija pareiškė, kad AE statyba Astrave artėja prie pabaigos. Astravo atominės elektrinės 1-ojo bloko paleidimas planuojamas 2019 metų kovą, o antrojo — 2020 metais.

100
Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
"Avarija Astravo AE": Baltarusijoje įvyko pratybos dėl avarijos likvidavimo
Astravo AE statybos jau baigiamos
VRM atnaujino evakuacijos planą avarijos Astravo AE atveju
"Rosatom" pagamino pirmąją branduolinio kuro partiją Baltarusijos AE
Balsavimas

Pareiškinius dokumentus Seimo rinkimams VRK pristatė 20 partijų

(atnaujinta 12:50 2020.08.08)
Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir išsikėlusių kandidatų sąrašai paaiškės po dokumentų patikrinimo, rugsėjo 11 dieną

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik.  Penktadienį buvo baigtas pareiškinių dokumentų priėmimas, rašo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose iš užsiregistravusių 22 politinių partijų dokumentus pateikė 20.

Į Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose išsikėlę kandidatai dokumentus teikė apygardų rinkimų komisijoms.

"Pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimui, VRK pradeda tikrinimą, ar partijų keliami bei išsikelti siekiantys kandidatai atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus. Taip pat iki rugsėjo 6 d. partijos, koalicijos arba save išsikėlę kandidatai gali atšaukti rinkimų pareiškinius dokumentus, todėl bendras rinkimuose ketinančių dalyvauti politinės kampanijos dalyvių skaičius dar gali keistis", — rašoma pranešime.

Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir išsikėlusių kandidatų sąrašai paaiškės po dokumentų patikrinimo, rugsėjo 11 dieną, kai likus mėnesiui iki rinkimų VRK paskelbs informaciją apie rinkimuose dalyvausiančias politines partijas ir savarankiškai išsikėlusius kandidatus.  

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuva
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėdasu žmona Diana

Nausėda kartu su šeima laikinai izoliavosi dėl COVID-19 pavojaus

(atnaujinta 18:45 2020.08.07)
Vienas prezidento kanceliarijos darbuotojų prieš savaitę bendravo su galimai koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda laikinai izoliavosi su šeima penktadienį po pietų, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Anot pranešimo, prezidento šeima izoliavosi paaiškėjus, kad vienas prezidento kanceliarijos darbuotojų prieš savaitę bendravo su galimai koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu.

Be to, izoliuotis nurodyta visiems prezidento kanceliarijos darbuotojams. Laikina atsargumo priemonė bus taikoma iki bus gauti darbuotojo COVID-19 testo rezultatai.

Prezidento kanceliarijoje šiuo metu atliekama dezinfekcija.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 2190 koronaviruso atvejų, 81 žmogus mirė. 1665 pacientai pasveiko nuo infekcijos.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau nustatyta daugiau nei 18,9 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 709 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, saviizoliacija, koronavirusas, Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Vaistai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokie vaistai dažniausiai vartojami Lietuvoje

(atnaujinta 18:04 2020.08.09)
Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, praneša Valstybinės ligonių kasos (VLK) spaudos tarnyba.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau seka virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus.

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė pabrėžė, kad visų pernai suvartotų vaistų kompensuojamųjų dalis sudarė kiek daugiau nei pusę – 54 procentus.

Pasak patarėjos, širdį ir kraujagysles veikiančius kompensuojamuosius preparatus pernai kasdien vartojo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, metabolizmą bei nervų sistemą — vienas iš dešimties. Iš PSDF buvo kompensuota 82 proc. kardiologinių, 36 proc. virškinimo bei 35 proc. nervų sistemas veikiančių preparatų.

Pernai per dieną 1000 Lietuvos gyventojų teko 632 vidutinės terapinės kompensuojamųjų vaistų dozės, 2018 metais — 591, 2017 metais — 601, 2016 metais — 583.

Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per 2 tūkst. vaistų. VLK duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF.

Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų — 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais. Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų — 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių — 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų — 1,6 mln. eurų.

Tegai:
kompensuojamieji vaistai, Valstybinė ligonių kasa (VLK)