Konstantino Sirvydo skveras, archyvinė nuotrauka.

Rusijos istorikas atskleidė sulaikymo Vilniuje detales

247
(atnaujinta 12:07 2018.12.22)
Ivanovas pažymėjo, kad į jo namų duris pasibeldęs asmuo pateikė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad jis įtariamas "šnipinėjimo veikla"

VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Rusijos istorikas Valerijus Ivanovas, kuris anksčiau buvo sulaikytas Lietuvos teisėsaugininkų Vilniuje kaip "šnipinėjimo bylos" dalyvis, sakė, kad kratos metu iš jo paimti telefonas, kompiuteris, fotoaparatas, diktofonas ir pasas, skelbia RIA Novosti.

Pasak istoriko, ankstų antradienio rytą į jo buto duris paskambino svetimi žmonės. Jie bandė atidaryti duris pjūklu, todėl Ivanovas juos įsileido.

Pasak jo, į butą įsibrovęs žmogus pateikė kriminalinės policijos nutarimą, kuriame buvo nurodyta, kad Ivanovas įtariamas "šnipinėjimu".

Maskvos Raudonoji aikštė, archyvinė nuotrauka.
© Sputnik / Алексей Дружинин

"Atidariau duris. Įsiveržęs žmogus parodė man dokumentą, sako, mes atėjome pas Jus kriminalinės tarnybos nurodymu atlikti kratą. Jūs įtariamas šnipinėjimu, čia yra gruodžio 3 dienos nurodymas", — pasakojo istorikas.

Krata tęsėsi iki 16:30 valandos. Ivanovas pažymėjo, kad iš jo buvo paimti kompiuteris, biuro įranga, telefonai, fotoaparatas, diktofonas, įrašai, diskai. Jie taip pat rado seną neveikiantį dujinį pistoletą, kurį kadaise padovanojo draugas. "Jie pateikė man kaltinimą suradę ginklą", — pasakojo nukentėjusysis.

Po atliktos kratos Ivanovui pranešta, kad jis suimtas 48 valandoms, ir jis buvo nuvežtas į areštinę. Ten Ivanovas buvo iki kitos dienos 11:00 valandos.

"Po to buvau nuvežtas į nusikaltimų tyrimo skyrių. Mane priėmė skyriaus vadovas. Tardymas prasidėjo. Man buvo užduoti klausimai apie Algirdą Paleckį. Sakiau, kad negaliu apibūdinti jo politinės veiklos, esu kitos valstybės pilietis. Be to, klausinėjo apie pistoletą", — pasakojo istorikas.

Ivanovas sakė, kad kai buvo išleistas, paklausė, ar jis kaltinamas šnipinėjimu, į kurį tyrėjas atsakė neigiamai. Pasak jo, jis kaltinamas "neregistruoto ginklo laikymu", todėl jam gresia bauda. Be to, jam uždrausta išvykti iš šalies.

"Man buvo skirta kardomoji priemonė — aš negaliu išvykti iš šalies. Kiekvieną pirmadienį ir penktadienį turiu ateiti į policijos nuovadą nuo 8 iki 10 valandos. Jie paėmė mano Rusijos piliečio pasą ir leidimą gyventi Lietuvoje. Faktiškai dabar aš galiu būti tik namuose, atvykti atsižymėti į policiją", — teigė jis.

"Kremliaus ryšininkas"

Ivanovas mano, kad ši byla yra sufabrikuota, kad tai "priešrinkiminių konfliktų tarp valdančiųjų grupių Lietuvoje rezultatas prezidento rinkimų išvakarėse".

"Suprantu, kad žaidžiama "rusofobijos kortomis". Dėl kažkokios priežasties byloje atsirado Paleckis", — teigia jis.

Pasak istoriko, galimai, šiame politiniame spektaklyje jam paskirtas atskiras vaidmuo.

"Ir, kaip suprantu, aš, matyt, turėčiau vaidinti ryšininką tarp Kremliaus ir Paleckio šiame politiniame spektaklyje. Man buvo užduoti konkretūs klausimai apie šį žmogų. Aš pasakiau, kad jį pažįstu, bet mes matėmės prieš metus. Aš pabrėžiau, kad neturiu nieko bendra su politika, nesigilinu į politinius reikalus, pats negaliu dalyvauti Lietuvos politinėse partijose ir nevykdau jokios politinės veiklos ir domiuosi kultūra, filosofija, istorija", — sakė Valerijus Ivanovas.

Jis neatmeta galimybės, kad Lietuvos valdžia sukėlė vadinamąjį "šnipinėjimo skandalą", kad "nuteiktų Lietuvos gyventojus prieš Rusiją ir paveiktų tuos, kurie vis palankiau pradeda žiūrėti į rytus".

"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Valstybės saugumo departamento (DGB) vadovas Darius Jauniškis ir policijos komisaras Linas Pernavas paskelbė, kad jie tariamai atskleidė "šnipinėjimo tinklą" šalyje, kuris rinko duomenis Rusijai. Visų pirma, ši asmenų grupė sąmoningai palietė "jautriausius Lietuvai įvykius".

Pasak pareigūnų, buvęs Socialistų liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis sulaikytas daugiau nei prieš mėnesį. Taip pat įtariama, kad mažiausiai šeši opozicijos politikų partneriai dalyvauja "šnipinėjimo tinkle".

Pats Paleckis anksčiau buvo teistas pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį "Dėl sovietinės okupacijos neigimo" už pasisakymą apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius Vilniuje. Jis padarė prielaidą, kad tada "savi šaudė į savuosius".

Tačiau 2012 metų sausio mėnesį Teismas išteisino Paleckį dėl to, kad nebuvo nusikaltimo sudėties, tačiau jis turėjo sumokėti 10,4 tūkst. litų (apie trijų tūkstančių eurų) baudą.

247
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje (56)
Dar šia tema
Paleckis ir kitų asmenų grupė kaltinami šnipinėjimu Rusijos naudai
Rusijos ambasada: "šnipinėjimo skandalas" — Lietuvos valdžios antirusiška akcija
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda pažadėjo kelti sankcijų prieš Minską klausimą "pačiu aštriausius būdu"

(atnaujinta 23:57 2020.09.20)
Kokių veiksmų gali imtis Lietuvos valdžia, valstybės vadovas nepaaiškino, Lietuva įvedė sankcijas Baltarusijai dar rugpjūčio pabaigoje

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik.  Vilnius ryžtingai atsakys į ES atsisakymą taikyti sankcijas Baltarusijai, praneša TASS su nuoroda į  Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą.

"Jeigu iki ketvirtadienio jokių sprendimų nebus padaryta, mes tikrai kelsime šį klausimą pačiu aštriausiu būdu", — pabrėžė prezidentas.

Kaip tiksliai Vilnius reaguos šiuo atveju, prezidentas nenurodė.

Kaip prisiminė Lietuvos valstybės vadovas, Lietuva, Latvija ir Estija jau yra patvirtinusios sankcijų sąrašą 30 Baltarusijos pareigūnų už "dalyvavimą rinkimų klastojime" ir taikių protestų slopinimą.

"Tačiau joks nacionalinis sąrašas negali pakeisti vieningo, principingo, vertybinio ES sprendimo ir būtent šito mes labiausiai laukiame", — sakė Nausėda.

Rugpjūčio pabaigoje trys Baltijos šalys, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, susitarė dėl sankcijų sąrašo prieš Baltarusijos valdžios institucijas, į jį įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius ne kartą pareiškė, kad nelaiko šio sąrašo galutiniu ir prireikus gali jį išplėsti.

Kaip ne kartą pažymėjo Baltarusijos valdžia, Lietuva sistemingai kišasi į kaimyninės respublikos reikalus ir tai yra nepriimtina. Būtent į Vilnių buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja išvyko kitą dieną po balsavimo dienos. 

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atvykusi į Lietuvą Tichanovskaja patiria "matomas metamorfozes", kurios įmanomos dėl to, kad "ji yra Lietuvos sostinėje Vilniuje, kuri taip pat neslepia ambicijų dėl Baltarusijos ir jos ateitis".

Tegai:
Gitanas Nausėda, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Minskas įvertino Tiсhanovskajos dalyvavimą ES užsienio reikalų ministrų susitikime
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje eilėje laukia apie 300 sunkvežimių
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja

(atnaujinta 16:46 2020.09.20)
Rugpjūtį Lietuvos diplomatas tapo pirmuoju pareigūnu, pranešusiu apie moters buvimo vietą, jai išvykus iš Baltarusijos

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, jog sekmadienį susitiko su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, ir patvirtino, kad Vilnius remia baltarusius.

"Šiandien, per Pasaulinę solidarumo su Baltarusija dieną, aš susitikau su Baltarusijos nacionaline lydere Svetlana Tichanovskaja. Aš patvirtinau, jog Lietuva palaiko baltarusius jų nore laisvai ir demokratiškai spręsti savo šalies ateitį be persekiojimų ir engimo", — socialiniame tinkle Twitter parašė Linkevičius.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko praėjus dienai po balsavimo dienos prezidento rinkimuose, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka. Kaip pasakojo moteris, ji atvyko į Lietuvą, nes ten dar prieš rinkimus buvo išvežti jos vaikai. Linkevičius tapo pirmuoju politiku, pranešusiu apie Tichanovskajos atvykimą. Pirmuoju Lietuvos valdžios atstovu, susitikusiu su moterimi, tapo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Netrukus po atvykimo į Lietuvą buvusi kandidatė į prezidentus pradėjo raginti rengti masines akcijas ir streikus. Vėliau paaiškėjo, kad artimiausiu metu ji neketina palikti Lietuvos. Be to, Vilniuje ji susitiko su dar vienu opozicijos politiku Pavelu Latuška.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Tichanovskajos pareiškimams įtakos turi dabartinė jos buvimo vieta. Pasak Lavrovo, moteris išgyvena "matomas metamorfozes", kurios vyksta dėl to, kad "ji yra Vilniuje, Lietuvos sostinėje, kuri taip pat neslepia ambicijų Baltarusijos ir jos ateities atžvilgiu".

 

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
"Prankeriai" Tichanovskajos ir Nausėdos vardu apgavo Europos Parlamento vadovą
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Minskas įvertino Tiсhanovskajos dalyvavimą ES užsienio reikalų ministrų susitikime
Kiaulės

Lietuvoje pasakojo apie naujus AKM atvejus Europoje

(atnaujinta 21:50 2020.09.20)
Pačioje respublikoje per metus užfiksuoti tik trys viruso atvejai kiaulių ūkyse ir 168 atvejai laukinėje gamtoje

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Vokietijos, Lenkijos ir Rumunijos valdžia pranešė apie naujus afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejus, praneša Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) spaudos tarnyba.

Vokietijoje liga buvo patvirtinta penkioms rastoms šernų gaišenoms ir vienam sumedžiotam šernui. Visi atvejai registruoti Noicelės savivaldybės teritorijoje, kuri apie 4 km nutolusi nuo pasienio su Lenkija.

Nuo metų pradžios pačioje Lenkijoje kiaulių laikymo vietose iš viso jau patvirtinti 89 protrūkiai, tai yra dvigubai daugiau nei 2019 metais. VMVT duomenimis, paskutiniai židiniai užfiksuoti dviejose kiaulių laikymo vietose, įsikūrusiose Novotomisko ir Kaliskos regionuose. Jose atitinkamai buvo laikoma beveik 2 tūkst. ir 110 kiaulių.

Be to, AKM pasitaiko ir laukinėje gamtoje Lenkijoje. Šiais metais jau nustatyta beveik 3,2 tūkst. šio viruso atvejų tarp šernų.

Lietuvos departamentas taip pat papasakojo apie sidėtingą padėtį Rumunijoje. Ten užfiksuota daugiau kaip 670 AKM židinių, taip pat aptikta per 660 AKM užsikrėtusių šernų..

Lietuvoje šiais metais užregistruoti 3 AKM židiniai kiaulių laikymo vietose, laukinėje faunoje fiksuoti 168 atvejai.

Tegai:
Lietuva, Vokietija, Rumunija, Lenkija, Europa, afrikinis kiaulių maras (AKM)