NASAMS, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva įsigijo NASAMS Norvegijos, nes JAV nepardavė jai "Patriot"

228
(atnaujinta 08:33 2018.12.28)
Vašingtonas parduoda raketų sistemas tik toms šalims, kurios yra tikrai stabilios, o Lietuva nesugeba vykdyti savarankiškos politikos, sako ekspertas Konstantinas Sivkovas

VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Lietuva įsigis antžeminių vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos NASAMS kovinių ir mokomųjų raketų iš Norvegijos. Pasak Lietuvos karinių oro pajėgų vado, pulkininko Dainiaus Guzo, tai bus vienas strategiškai svarbiausių susitarimų, sustiprinsiančių oro erdvės gynybą.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos raketų ir artilerijos mokslų akademijos (RARAN) korespondentas, karo mokslų daktaras Konstantinas Sivkovas pažymėjo, kad Lietuvai teko tai padaryti, nes Jungtinės Valstijos atsisakė parduoti Lietuvos valdžiai raketų sistemą "Patriot".

"Priežastis, dėl kurios ji [Lietuvos valdžia] perka (oro gynybos sistemas — Sputnik) iš Norvegijos, atrodo, yra susijusi su tuo, kad [JAV] atsisakė jai parduoti "Patriot". Priežastis labai paprasta: JAV parduoda "Patriot" toms šalims, kurios yra tikrai stabilios.  Tai reiškia, kad Valstijos turi būti tikros, jog ši raketų sistema nepateks į geopolitinių oponentų, tokių kaip Kinija ar Rusija, rankas. <…> Ir tokiomis sąlygomis amerikiečiai, matyt, nusprendė nieko neparduoti Lietuvai, nes čia yra nestabilių režimų. Jie yra formaliai stabilūs, tačiau situacija gali pasikeisti bet kuriuo metu, kaip ir Ukrainoje", — sakė ekspertas.

Sivkovas pridūrė, kad, priešingai nei Turkija, Lietuva negali vykdyti savarankiškos politikos.

"Lietuva yra bendruomenė, kuri iš esmės negali nieko daryti savarankiškai. Ji neturi savo pramonės, kuri buvo ir liko jai nuo Sovietų Sąjungos, ji [valdžia] ją sugriovė. Ji beveik neturi savo žemės ūkio. Valdžia taip pat sugriovė tai, kas buvo palikta iš Sovietų Sąjungos, prie to prisidėjo ir Europos Sąjunga. Viduje valdžia laikosi tik dėl amerikiečių ir Europos paramos, todėl ji yra aršiai antirusiška, ir bet kuriuo metu ši valdžia gali pasikeisti, nes rusų diaspora ten yra labai stipri", — sakė jis.

Planuojama, kad iki 2021 metų visos priemonės jau bus pasiekusios Lietuvą, apmokytas personalas, o visi komponentai bus integruoti į vieningą sistemą, gebančią vykdyti oro gynybos užduotis: stebėti ir kontroliuoti oro erdvę, įspėti padalinius apie grėsmes iš oro ir naikinti taikinius.

NASAMS sistemomis bus apginkluotas Lietuvos karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas ir jos gali būti greitai perdislokuotos į bet kurią vietą Lietuvoje ar bet kurį NATO operacijos rajoną.

Preliminari įsigyjamos sistemos NASAMS projekto vertė yra apie 110 mln. eurų.

228
Tegai:
Lietuva, JAV, Patriot, NASAMS
Dar šia tema
Rusijos URM: NATO pražudė Baltijos regioną
Ukraina nori pirkti iš JAV priešlėktuvinės gynybos kompleksus
KAM vadovas: Lietuvos kariuomenei reikia modernizavimo ir investicijų
Linkevičius prašo didinti NATO pajėgų parengtį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Puškovas pakomentavo straipsnį apie "norintį patikti" Putinui Makroną

(atnaujinta 09:19 2020.07.02)
Anksčiau vokiečių leidinio autoriai parašė, kad po Rusijos ir Prancūzijos prezidentų vaizdo konferencijos kadrų peržiūros jiems susidarė įspūdis, kad Vladimira Putiną ir Emanuelį Makroną sieja tvirta draugystė

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos informacijos politikos ir ryšių su žiniasklaida komisijos vadovas Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje įvertino "FrankfurterAllgemeine" straipsnį spie Makrono pastangas patikti Putinui.

Savo publikacijoje senatorius pasidalino nuoroda į straipsnio vertimą tinklalapyje "InoTV". Medžiagos autoriai vokiečių leidinyje pažymėjo, kad po Rusijos ir Prancūzijos prezidentų vaizdo konferencijos kadrų peržiūros jiems susidarė įspūdis, kad Vladimira Putiną ir Emanuelį Makroną sieja tvirta draugystė. Tokį bendravimą su Rusijos vadovu žurnalistai bandė paaiškinti Makrono strategija, kuria siekiama užkirsti kelią nerimą keliančiam suartėjimui tarp Maskvos ir Pekino.

Anot Puškovo, Prancūzijos prezidentas supranta sąveikos su Maskva potencialą.

"Makronas jaučia sąveikos su Rusija potencialą. Jis supranta, kad triviali formulė "dialogas naudojant jėgos poziciją" yra sterili: "jėgos pozicija" nužudo dialogą. Su užsidarusiomis savyje JAV,  kurias apėmė sumaištis, toli nenuvažiuosi. Dėl sankcijų suakmenėjusi ES yra statiška. Judėjimas — su Rusija", — parašė senatorius.

Putino pokalbis su Makronu vyko penktadienį vaizdo konferencijos formatu. Anot Kremliaus, dviejų valstybių vadovai aptarė strateginį stabilumą ir susitarė suintensyvinti darbą šia tema "du plius du" formate, dalyvaujant užsienio reikalų ir gynybos ministerijų vadovams.

Tegai:
Aleksejus Puškovas, Vokietija, Prancūzija, Rusija, Emanuelis Makronas, Vladimiras Putinas
Здание Сейма Литвы с флагом, архивное фото

Lietuvos Seimas baigė pavasario sesiją

(atnaujinta 20:35 2020.07.01)
Pavasario sesijoje didžiausias prioritetas skirtas kovos su koronavirusu valdymui ir paskelbtos nepaprastosios padėties pasekmių mažinimui

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Trečiadienį Seimas baigė kovo 10 dieną prasidėjusią Seimo pavasario sesiją, praneša Seimo spaudos tarnyba. 

Šiemet Seimo pavasario sesija vyko išskirtinėmis koronaviruso pandemijos sąlygomis. Jos metu surengta daugiau nei planuota — 54 plenariniai posėdžiai, kuriuose priimta daugiau kaip 450 teisės aktų. Taip pat parlamentas leido Vyriausybės ir savivaldybių tarybų posėdžius, Seimo komitetų ir komisijų, Seimo valdybos posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu.

Pavasario sesijoje didžiausias prioritetas skirtas kovos su koronavirusu valdymui ir paskelbtos nepaprastosios padėties pasekmių mažinimui.

Kaip teigiama pranešime, priimtais teisės aktų pakeitimais užtikrintas veiksmingesnis ekstremaliųjų situacijų valdymas, įtvirtintas ilgesnis būtinojo hospitalizavimo ir izoliavimo be teismo sprendimo terminas, sugriežtinta atsakomybė už civilinės saugos reikalavimų pažeidimus. Taip pat sugriežtintos bausmės už karantino pažeidimus užsikrėtusiems koronavirusu, o dirbantiems infekcijų židiniuose karantino metu padidinti priedai ir socialinės garantijos.

Seimas taip pat padidino valstybės skolinimosi limitą iki 5 mlrd. 401,4 mln. eurų. Darbdaviams sudaryta galimybė skelbti prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojams prastovos metu užtikrintos ne mažesnės nei MMA dydžio pajamos.

Be to, buvo supaprastinta socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo tvarka Vyriausybei paskelbus karantiną, prireikus leido atidėti PSD įmokų mokėjimą.

Priimtomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis siekiama tinkamai pasiruošti Seimo rinkimų organizavimo ir vykdymo galimybei ekstremaliosios situacijos arba įvykio sąlygomis. Nuspręsta užsienyje gyvenantiems piliečiams sudaryti sąlygas balsuoti elektroniniu būdu.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Ši Seimo pavasario sesija buvo istorinė. Lietuva turėjo įprasti gyventi išskirtinėmis ir bauginančiomis aplinkybėmis. Tuo pačiu metu reikėjo ruoštis ir galimam beprecedenčiam sunkmečiui. Darėme daug, kad operatyviai ir kryptingai reaguotume į pandemijos grėsmes. Tai buvo vienos prasmingiausių vienybės akimirkų. Sulaukėme kritikos dėl pasirenkamos darbo formos, bet mūsų susitelkimas diskusijose ir kompromiso paieškose tapo bene kertiniu koronaviruso pandemijos krizei įveikti.

Toks susitelkimas buvo matomas komitetuose tobulinant sveikatos apsaugos sistemos reglamentavimą, gerinant medicinos darbuotojų darbo sąlygas, įveikiant švietimo sistemos ir kultūros sektoriaus sunkumus karantino laikotarpiu, svarstant ir priimant finansinę pagalba verslui, užtikrinant viešųjų pirkimų, susijusių su pandemija skaidrumą, Europos Sąjungos lygmens priemones, skirtas atremti sukeltą krizę ir sprendžiant žemės ūkio darbuotojų problemas. Tai yra temos, kurios buvo mūsų dėmesio centre ir atsakomybės lauke ir bus kol pasibaigs mūsų įgaliojimai", — kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis uždarant Seimo pavasario sesiją.

Remiantis Seimo statutu, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija trunka nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Tegai:
Seimas