Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka.

Latvijos rusų sąjunga pareikalavo paleisti Paleckį areštinės

215
(atnaujinta 17:28 2018.12.28)
Partijos pirmininkas išsiuntė laišką Lietuvos generaliniam prokurorui, kuriame ragino paleisti "sąžinės kalinius" ir nutraukti visas politiškai motyvuotas baudžiamąsias bylas

VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Latvijos rusų sąjunga pareikalavo išlaisvinti Lietuvoje kalinamus buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį Algirdą Paleckį ir Rusijos pilietį Jurijų Melį.

Pareiškimas skelbiamas oficialioje partijos Facebook paskyroje.

"Mes primygtinai reikalaujame nutraukti visas politiškai motyvuotas baudžiamąsias bylas, įskaitant atvejį, kai neteisėtai atimtas Klaipėdos miesto tarybos deputato Viačeslavo Titovo mandatas. Mes taip pat reikalaujame peržiūrėti baudžiamąją bylą ir išlaisvinti buvusį pareigūną Konstantiną Nikuliną", — rašoma pareiškime.

Partijos atstovai pabrėžė, jog mano, kad politinio teroro siautėjimas Lietuvoje, kurį, jų nuomone, lydi rimti pagrindinių žmogaus teisių normų pažeidimai, yra nepriimtinas.

Pažymima, kad Lietuvoje peržiūrima istorija, kurią lydi disidentų persekiojimas.

Latvijos rusų sąjunga taip pat išdėstė savo reikalavimus Lietuvos generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui organizacijos valdybos pirmininko Miroslavo Mitrofanovo vardu.

Partija planuoja surengti piketą 2019 metų sausio 14 dieną šalia Lietuvos ambasados Rygoje.

"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje

Praeitą savaitę, spaudos konferencijos metu, Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis ir policijos komisaras Linas Pernavas paskelbė, kad jie tariamai atskleidė "šnipinėjimo tinklą" šalyje, kuris rinko duomenis Rusijai. Visų pirma, ši asmenų grupė sąmoningai palietė "jautriausius Lietuvai įvykius".

Pasak pareigūnų, buvęs Socialistų liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis sulaikytas daugiau nei prieš mėnesį. Taip pat įtariama, kad mažiausiai šeši opozicijos politikų partneriai dalyvauja "šnipinėjimo tinkle".

Pats Paleckis anksčiau buvo teistas pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį "Dėl sovietinės okupacijos neigimo" už pasisakymą apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius Vilniuje. Jis padarė prielaidą, kad tada "savi šaudė į savuosius".

Tačiau 2012 metų sausio mėnesį teismas išteisino Paleckį dėl to, kad nebuvo nusikaltimo sudėties, tačiau jis turėjo sumokėti 10,4 tūkst. litų (apie trijų tūkstančių eurų) baudą.

1991 metų sausio 13-osios byla

Buvęs Tarybų Sąjungos kariuomenės karys, Rusijos pilietis Jurijus Melis buvo areštuotas 2014 metų kovą Lietuvoje. Jis yra kaltinamas tuo, kad 1991 metų sausio 13 dieną, tragiškų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto metu, jis važiavo tanku.

Šių įvykių metu žuvo 14 žmonių ir daugiau kaip 600 žmonių buvo sužeisti. Kaltintojai reikalavo nuteisti Melį 16 metų kalėjimo.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Lietuvos prokuratūra teigia, kad prie televizijos bokšto buvusius žmones žudė Sovietų kariai. Įvykių liudininkai teigia, jog į gyventojus šaudė provokatoriai nuo kaimyninių namų stogų.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad teismo procesas dėl "Sausio 13-osios bylos" vyksta pažeidžiant tarptautinę teisę ir vidaus baudžiamuosius įstatymus.

Be to, proceso dalyviai kaltinami pagal straipsnius, kurie apskritai neegzistavo 1991 metais. Diplomatas taip pat pabrėžė, jog Lietuva nepateikė jokių įrodymų, kad aukos buvo nužudytos Sovietų kareivių.

Liepos mėnesį Rusijos tardymo komitetas pradėjo bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų žmonių patraukimo atsakomybėn.

215
Tegai:
baudžiamoji byla, politika, prokuroras, Lietuva
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje (56)
Dar šia tema
"Maskvos namai" — šnipų rezidencija
Rusijos istorikas atskleidė sulaikymo Vilniuje detales
Viktorija Čmilytė-Nielsen, archyvinė nuotrauka

Liberalai kaltino "valstiečius" dėl prastų matematikos egzamino rezultatų

(atnaujinta 18:22 2020.08.05)
Anot Viktorijos Čmilytės-Nielsen, “valstiečiai” buvo kalti dėl mokytojų protestų 2018 metais, specialistų trūkumo, o dabar – dėl prastų egzaminų rezultatų

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad dėl prastų matematikos egzaminų rezultatų kalta valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Trečiadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Skelbiama, kad matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. iš 15241 kandidato. Palyginimui, pernai matematikos egzaminą išlaikė 82,09 proc. kandidatų. 

Pasak Čmilytės-Nielsen, tokie matematikos egzaminų rezultatai – tai jau trečias "valstiečių" antirekordas.

"Šiemet matematikos egzaminą išlaikė vos 7 iš 10 abiturientų. 2017 metais matematikos egzaminą išlaikė 9,5 iš 10 (94 proc.) mokinių. Akivaizdus "švietimo" triumfas. Grįžkime prie antirekordų. Pirmasis toks stambus buvo, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užėmė pedagogai. To nėra buvę nuo 1990 metų. Nėra buvę ir kito dalyko – tokio mokytojų ir mokyklų vadovų trūkumo. Jis šiemet – rekordinis per visą Nepriklausomybės 30-metį”, – teigia Čmilytės-Nielsen.

Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės, artimiausiu metu per Seimo Švietimo ir mokslo komitetą partija kreipsis į Švietimo, mokslo ir sporto ministrą, reikalaudama paruošti priemones dėl mokinių rengimo. Kitu atveju, pasak jos, 2021 metais matematikos egzamino neišlaikys kas antras Lietuvos moksleivis. 

Čmilytė-Nielsen taip pat pateikė matematikos išlaikymo tendenciją per visus ketverius metus: 2017 metais – 94 proc., 2018 – 87 proc., 2019 – 82, 2020 – 67 proc. "Akivaizdi švietimo politikos kryptis. Stabiliai žemyn", – teigia politikė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus, pareiškė, kad Lietuvos bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai. Pasad ministro, mokiniai turi pradėti mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, o jau nuo rudens būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams. 

Prastus matematikos egzamino rezultatus pakomentavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, tai yra koronaviruso pandemijos, dėl kurios mokyklos turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, pasekmės.

Tegai:
brandos egzaminai, valstiečiai, Liberalų sąjūdis, liberalai
Dar šia tema
Brandos egzaminų rezultatai: matematiką išlaikė vos 67,61 proc. abiturientų
Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai
Čmilytė-Nielsen reikalauja, kad valdantieji pasiaiškintų dėl pagausėjusių COVID-19 atvejų
Kasiulevičius mano, kad prasti matematikos rezultatai yra pirmosios COVID-19 pasekmės
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, archyvinė nuotrauka

Nausėda su Sinkevičiumi aptarė nacionalinio plėtros banko steigimą

(atnaujinta 12:35 2020.08.05)
Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas turi plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų teikimu

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį susitikęs su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, aptarė klausimus, susijusius su valstybinio plėtros banko steigimu, valstybės duomenų ir registrų saugumo užtikrinimu bei turizmo sektoriaus plėtra. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Per susitikimą šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas, kurio idėjos įgyvendinimą kuruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, turėtų užpildyti rinkos spragas – plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų, kurios pareikalautų reikšmingų valstybės išlaidų, teikimu.

"Dirbdamas Lietuvos regionuose, girdžiu nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusio verslo atstovų nusiskundimų dėl vėluojančios paramos ir kompensacijų. Akivaizdu, kad valstybė šiuo metu tam stokoja pajėgumų. Todėl pirmas žingsnis kuriant valstybinį plėtros banką turėtų būti jau egzistuojančių valstybės finansinių plėtros įstaigų konsolidacija", – sakė prezidentas. 

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad reikėtų parengti pandemijos laikotarpiu naujai įgyvendintų priemonių, tokių kaip tiesioginis kreditavimas ir pagalbos verslui fondas, pritaikymo ilgalaikiams tikslams planą.

Pasak prezidento, valstybei reikalinga finansų institucija, pajėgi skaidriai ir efektyviai administruoti ekonomikos transformavimo plane numatytas priemones. Būtina sąlyga tam – profesionalus depolitizuotas valdymas.

Šalies vadovas su ekonomikos ir finansų ministru taip pat aptarė valstybės duomenų ir registrų situaciją po Registrų centro serverius užliejusios liūties, kuri buvo sutrikdžiusi e. sveikatos sistemos veiklą.

Prezidentas paragino ministrą atidžiai išnagrinėti Registrų centro užliejimo atvejį – pateikti situacijos įvertinimą bei sprendimo būdus, kurie leistų užtikrinti valstybės duomenų saugumą. Pasak Nausėdos, siekiant ateityje išvengti didelės žalos valstybei, ilgalaikė duomenų valdymo strategija turi būti prioritetinis klausimas.

Birželio mėnesį Seimas priėmė nutarimą dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kreditų įstaigos kapitale. Seimas pripažino Valstybinį plėtros banką valstybei svarbiu projektu ir įgaliojo Vyriausybę ne vėliau kaip iki rugsėjo pradžios pradėti konsultacijas su EK dėl techninės paramos banko steigimo klausimais.

Pasiūlymo iniciatoriai tikina, kad Valstybinis plėtros bankas padidins finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose, ir galės paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje, be to, tai yra perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, galinti nukreipti finansinius išteklius projektams, orientuotiems į ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę.

Tegai:
Rimantas Sinkevičius, Gitanas Nausėda
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis

Skvernelis: mokslo metai prasidės ugdymo įstaigose, o ne prie kompiuterių ekranų namų

(atnaujinta 18:38 2020.08.05)
Ministras pirmininkas pabrėžė, kad yra numatytos sąlygos, kada ugdymo procesas vyks įprasta tvarka, kada būtų įvedamos kaukės ir kada būtų svarstoma nuotolinio mokymosi būtinybė

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Mokslo metai Lietuvoje prasidės ugdymo įstaigose, o ne nuotoliniu būdu, savo Facebook paskyroje parašė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vaikai ir jų tėvai gali ramiai ruoštis Rugsėjo pirmosios šventei. Mokslo metai prasidės ugdymo įstaigose, o ne prie kompiuterių ekranų iš namų", — rašė jis.

Pasak premjero, ugdymo įstaigos veiks ir užtikrins mokinių bei mokytojų saugumą.

Taip pat Skvernelis pabrėžė, kad kartu su epidemiologais paruoštos sąlygos, kada ugdymo procesas vyks įprasta tvarka, kada būtų įvedamos kaukės ir kada būtų svarstoma nuotolinio mokymosi būtinybė.

"Esame pasirengę užtikrinti, kad nenukentėtų vaikų ugdymo kokybė, o tėvai galėtų ramiai dirbti", — pareiškė ministras pirmininkas.

Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2147 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 403 asmenų, 1650 — pasveiko.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Tegai:
koronavirusas, ugdymo įstaigos, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje — dar viena mirtis nuo koronaviruso
EK atsakas Nausėdai: ES šalys turėtų vengti vidaus sienų uždarymo dėl koronaviruso