Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka.

Latvijos rusų sąjunga pareikalavo paleisti Paleckį areštinės

216
(atnaujinta 17:28 2018.12.28)
Partijos pirmininkas išsiuntė laišką Lietuvos generaliniam prokurorui, kuriame ragino paleisti "sąžinės kalinius" ir nutraukti visas politiškai motyvuotas baudžiamąsias bylas

VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Latvijos rusų sąjunga pareikalavo išlaisvinti Lietuvoje kalinamus buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį Algirdą Paleckį ir Rusijos pilietį Jurijų Melį.

Pareiškimas skelbiamas oficialioje partijos Facebook paskyroje.

"Mes primygtinai reikalaujame nutraukti visas politiškai motyvuotas baudžiamąsias bylas, įskaitant atvejį, kai neteisėtai atimtas Klaipėdos miesto tarybos deputato Viačeslavo Titovo mandatas. Mes taip pat reikalaujame peržiūrėti baudžiamąją bylą ir išlaisvinti buvusį pareigūną Konstantiną Nikuliną", — rašoma pareiškime.

Partijos atstovai pabrėžė, jog mano, kad politinio teroro siautėjimas Lietuvoje, kurį, jų nuomone, lydi rimti pagrindinių žmogaus teisių normų pažeidimai, yra nepriimtinas.

Pažymima, kad Lietuvoje peržiūrima istorija, kurią lydi disidentų persekiojimas.

Latvijos rusų sąjunga taip pat išdėstė savo reikalavimus Lietuvos generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui organizacijos valdybos pirmininko Miroslavo Mitrofanovo vardu.

Partija planuoja surengti piketą 2019 metų sausio 14 dieną šalia Lietuvos ambasados Rygoje.

"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje

Praeitą savaitę, spaudos konferencijos metu, Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis ir policijos komisaras Linas Pernavas paskelbė, kad jie tariamai atskleidė "šnipinėjimo tinklą" šalyje, kuris rinko duomenis Rusijai. Visų pirma, ši asmenų grupė sąmoningai palietė "jautriausius Lietuvai įvykius".

Pasak pareigūnų, buvęs Socialistų liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis sulaikytas daugiau nei prieš mėnesį. Taip pat įtariama, kad mažiausiai šeši opozicijos politikų partneriai dalyvauja "šnipinėjimo tinkle".

Pats Paleckis anksčiau buvo teistas pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį "Dėl sovietinės okupacijos neigimo" už pasisakymą apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius Vilniuje. Jis padarė prielaidą, kad tada "savi šaudė į savuosius".

Tačiau 2012 metų sausio mėnesį teismas išteisino Paleckį dėl to, kad nebuvo nusikaltimo sudėties, tačiau jis turėjo sumokėti 10,4 tūkst. litų (apie trijų tūkstančių eurų) baudą.

1991 metų sausio 13-osios byla

Buvęs Tarybų Sąjungos kariuomenės karys, Rusijos pilietis Jurijus Melis buvo areštuotas 2014 metų kovą Lietuvoje. Jis yra kaltinamas tuo, kad 1991 metų sausio 13 dieną, tragiškų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto metu, jis važiavo tanku.

Šių įvykių metu žuvo 14 žmonių ir daugiau kaip 600 žmonių buvo sužeisti. Kaltintojai reikalavo nuteisti Melį 16 metų kalėjimo.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuvos prokuratūra teigia, kad prie televizijos bokšto buvusius žmones žudė Sovietų kariai. Įvykių liudininkai teigia, jog į gyventojus šaudė provokatoriai nuo kaimyninių namų stogų.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad teismo procesas dėl "Sausio 13-osios bylos" vyksta pažeidžiant tarptautinę teisę ir vidaus baudžiamuosius įstatymus.

Be to, proceso dalyviai kaltinami pagal straipsnius, kurie apskritai neegzistavo 1991 metais. Diplomatas taip pat pabrėžė, jog Lietuva nepateikė jokių įrodymų, kad aukos buvo nužudytos Sovietų kareivių.

Liepos mėnesį Rusijos tardymo komitetas pradėjo bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų žmonių patraukimo atsakomybėn.

216
Tegai:
baudžiamoji byla, politika, prokuroras, Lietuva
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje (62)
Dar šia tema
"Maskvos namai" — šnipų rezidencija
Rusijos istorikas atskleidė sulaikymo Vilniuje detales
Экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская

Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti Tichanovskają

(atnaujinta 10:18 2021.03.05)
Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalis "neišduoda žmonių, kuriems taikomas politinis persekiojimas"

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti Svetlaną Tichanovskaja, kad ji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus visuomenės saugumui ir valstybei, pranešė prokuratūros spaudos tarnyba.

Kovo 2 dieną Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti respublikos Generalinei prokuratūrai. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalis "neišduoda žmonių, kuriems taikomas politinis persekiojimas".

"Baltarusijos Respublikos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai prašymą išduoti Svetlaną Tichanovskają, kad ji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus visuomenės saugumui ir valstybei", — rašoma Baltarusijos generalinės prokuratūros "Telegram" kanale paskelbtame pranešime žiniasklaidai.

Po 2020 metų rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 proc., šalyje prasidėjo protestų akcijos. Joms išsklaidyti saugumo pajėgos naudojo specialias priemones ir specialią įrangą. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Akcijos palaipsniui atslūgo. Vasario 11 dieną Baltarusijos KGB paskelbė, kad padėtis šalyje stabilizavosi, protestų pikas praėjo, jų apraiškos praktiškai išnyko.

Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai >>

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja naujų rinkimų ir inicijuoja anksčiau Vakarų šalių priimtų tarptautinių sankcijų Minskui išplėtimą. Baltarusijoje baudžiamosios bylos iškeltos keliems opozicijos Koordinacinės tarybos, kuri buvo sukurta Tichanovskajos iniciatyva, nariams. Jie ragino užgrobti valdžią, sukurti ekstremistinį darinį ir rengė sąmokslą užgrobti valstybės valdžią antikonstituciniu būdu. Po rinkimų į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja taip pat yra kaltinamoji byloje dėl ekstremistinės grupuotės sukūrimo ir bandymo užgrobti valdžią; Minskas ją įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą.

Tegai:
baudžiamoji atsakomybė, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas nominavo Tichanovskają Nobelio taikos premijai
Tichanovskaja su JAV ambasadore Minske aptarė sankcijas Baltarusijai
Tichanovskaja paragino Italiją padėti išplėsti sankcijas Minskui
"Time" įtraukė Tichanovskają į pasaulinį 100 jaunų lyderių sąrašą
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva prisidengia "Rusijos grėsme", kad gautų pinigų ES

(atnaujinta 07:59 2021.03.05)
Po "grėsmės" iš rytinių kaimynų pusės pretekstu Baltijos šalių elitas skinasi kelią į Europos institucijas, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuvos elitas skelbia apie "Rusijos grėsmę", kad gautų pinigų iš ES, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, Strateginės plėtros fondo ekspertų tarybos vadovas Igoris Šatrovas.

Taip ekspertas pakomentavo Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos paviešintą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame Rusija skelbiama "didžiausia grėsme" Lietuvai.

Ataskaitoje rašoma, kad Rusija tariamai neigia dialogo galimybę, nes ją "vis mažiau varžo tarptautinės normos ir tarptautinės bendruomenės nuomonė".

"Nieko naujo neišgirdome. Tik atkreipdamas dėmesį į Rusijos grėsmę, manau, kad Baltijos šalių elitas gali užsitikrinti vietą tarp Europos elito. Ir jie reguliariai tuo verčiasi, reguliariai teikia kažkokias analitines ataskaitas, pasisako su kažkokiais ištyrimais, tyrimais šia tema. Tam visada reikia naujo finansavimo iš Briuselio, kažkokių naujų programų realizavimo. Tuo pačiu Baltijos šalių elitas skinasi sau kelią į Europos institucijas. Kuo efektyviau įrodys savo būtinybę ir svarbą kovoje su Rusija, tuo daugiau dividendų gali tikėtis savo karjeroje", — pareiškė jis.

Lietuvos valdžia nuolat teigė, kad Rusija kelia rimtą "grėsmę" šaliai. Tokie pat pareiškimai buvo ir ankstesniuose VSD pranešimuose. Tada buvo teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos bando "verbuoti Lietuvos piliečius", o Lietuvos politiniai ir visuomenės veikėjai, palaikantys ryšius su Rusijos Federacija ir Baltarusija ar turintys ten giminaičių, "dažnai patenka į Kremliaus akiratį".

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi "Rusijos grėsmės" isterija kaip priedanga siekiant padidinti NATO kontingento ir karinės technikos skaičių prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėja savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Jis pažymėjo, kad Rusija norėtų matyti tokį patį kolegų Lietuvoje požiūrį.

Tegai:
ES, Valstybės saugumo departamentas (VSD), "Rusijos grėsmė", Lietuva
Dar šia tema
JAV ir NATO bando demonizuoti Rusiją, sako karo ekspertas
Lietuva paragino Ukrainą boikotuoti BelAE iš "solidarumo"
Ekspertas: Lietuva jau pasiekė idiotizmą Baltarusijos AE klausimu
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo

(atnaujinta 10:51 2021.03.05)
Lietuva negali žaisti savo geopolitinių žaidimų, o pasikliauti Europos partneriais dabar net neverta, nes visi yra už save, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuva gali užsidirbti pinigų tik iš "Rusijos grėsmės", nes ji prarado Rusijos ir Baltarusijos tranzitą. Taip interviu Sputnik Lietuva teigė politologas, Nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Šatrovas, komentuodamas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimą, kuriame Rusijos Federacija vadinama pagrindine "grėsme" nacionaliniam saugumui.

Pasak jo, Lietuva aktyviai sujudėjo būtent todėl, kad Minkas nukreipia savo transporto srautus iš Baltijos uostų į Leningrado srities uostus.

"Atitinkamai Baltijos šalys praranda daug pinigų ir nebėra galimybės kitaip užsidirbti, išskyrus politines deklaracijas. Man atrodo, kad paskutinių pastabų priežastis yra Baltarusijos reakcija į Lietuvos įsikišimą, tiesioginis Lietuvos įsikišimą į Baltarusijos vidaus reikalus, dėl kurio <...> iš esmės nutrūko ekonominiai santykiai su Lietuva", — sakė jis.

Pasak Šatrovo, Baltarusija palaikė Baltijos uostus, kurie nukentėjo netekus Rusijos tranzito.

"Dabar visa tai artimiausiais mėnesiais sustos, ir manau, kad Baltijos šalių sostinėse dėl to kyla panika", — pridūrė ekspertas.

Jis pažymėjo, kad Lietuva įsitraukė į "šaltą politinį karą" su Baltarusija.

"Manau, kad šiuo atveju Lietuva tiesiog pralaimėjo šioje istorijoje. Lietuva yra per maža, kad galėtų žaisti savo geopolitinius žaidimus, o pasikliauti Europos partneriais šiuo metu neverta. Dabar visi yra už save. <...> Šiuo atveju Lietuva liko viena", — apibendrino jis.

Pastaruoju metu Rusija stiprina savo uostų veiklą Baltijos šalyse. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusijos pusė, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja nuosavus uostus.

Baltijos šalys mano, kad Rusijos Federacija turi direktyvą "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva paprasčiausiai nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos uostų klausimas taip pat iškilo Baltarusijoje po griežtų Lietuvos pusės pareiškimų ir veiksmų situacijos fone po prezidento rinkimų, kuriuos oficialia paskelbtais CRK duomenimis laimėjo Lukašenka.

Vasarį Maskvoje buvo pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl bendradarbiavimo organizavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje.

Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau nei 9,8 mln. tonų krovinių.

Tikimasi, kad pirmieji Baltarusijos užsienio prekybos kroviniai bus gabenami per Rusijos jūrų uostus kovo mėnesį.

Tegai:
uostas, krovinių vežimas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Paaiškėjo, per kokius Rusijos uostus gali būti gabenami Baltarusijos naftos produktai
Lietuvoje Minsko sprendimas dėl naftos produktų perorientavimo pavadintas politiniu 
Klaipėdos uoste perkrauta 12,8 procentų daugiau krovinių nei 2020 metų sausį