Lietuvos, JAV ir NATo vėliavos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva nebegalės reikalauti atskiros JAV pagalbos

153
(atnaujinta 14:08 2019.01.06)
Juolab, kad Lietuva jau gauna pagalbą iš NATO, mano ekspertas Rostislavas Iščenko

VILNIUS, sausio 6 — Sputnik. Jungtinės Amerikos Valstijos ketina suteikti Ukrainos laivybai papildomą pagalbą, kuri sieks dešimtis milijonų dolerių. Pasak Valstybės departamento atstovo Roberto Paladino, Jungtinė Karalystė ir Lietuva kartu su Vašingtonu pažadėjo remti Kijevą.

krainos laivų sulaikymas, archyvinė nuotrauka
© Photo : Пресс-служба пограничного управления ФСБ РФ по Республике Крым

Pasak "The Washington Examiner", Baltijos šalių politikai mano, kad ši suma yra nepakankama. Vieno iš Baltijos šalių diplomatų teigimu, JAV "nesikišimo politika" tapo "malonia melodija Putino ausims".

Interviu Sputnik Lietuva Sisteminės analizės ir prognozavimo centro pirmininkas Rostislavas Iščenko sakė, kad visa JAV "pagalba" Ukrainai — tai du patruliniai laivai ir jų pristatymo priemonės.

"Atiduos tai, kas sena, nereikalinga, kas dar gali praversti Ukrainai. Žinote, kaip kas nors išmeta televizorių į šiukšliadėžę, ir kažkas jį pasiima iš šiukšlių. Kiek aš žinau, benamiai, kurie lankosi šiuose sąvartynuose, kažkaip susitaria tarpusavyje. Manau, kad civilizuotos valstybės tuo labiau gali susitarti, kas ką gaus pirmas. Lietuva gauna pagalbą NATO viduje. Manau, kad ji gali reikalauti mažiau atskiros pagalbos iš Amerikos", — pažymėjo ekspertas.

Po incidento Kerčės sąsiauryje, kai trys Ukrainos laivyno laivai pažeidė Rusijos sieną, Vašingtonas skirs Kijevui dešimt milijonų JAV dolerių.

Anksčiau keletas JAV senatorių pareikalavo iš Trampo surengti tarptautinę operaciją prieš Rusiją Juodojoje jūroje, kad būtų užtikrinta "navigacijos laisvė" ir remiamos "tarptautiniu mastu pripažintos sienos".

Europos Sąjunga Ukrainai nepateikė jokios centralizuotos pagalbos ir atsisakė sugriežtinti sankcijas prieš Rusiją dėl incidento Kerčės sąsiauryje. Lietuva tapo vienintele ES šalimi, kuri įvedė sankcijas keliems Rusijos piliečiams.

153
Tegai:
NATO, parama, Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
JAV priėmė rezoliuciją, smerkiančią Rusijos veiksmus Kerčės sąsiauryje
Europos Federacija ar nacionalinė valstybė — ką rinktis Lietuvai
Seimas

Seimas pateikė deputatų sąrašą, kurie turi izoliuotis

(atnaujinta 19:24 2020.11.24)
Anksčiau Seimas nusprendė padaryti pauzę dėl susiklosčiusios koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, įskaitant pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, užsikrėtė

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik.  Seimo kanceliarija pateikė sąrašą Seimo narių, galimai turėjusių didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga, praneša parlamento spaudos tarnyba.

Šis sąrašas buvo pateiktas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris toliau tęsia epidemiologinį tyrimą ir informuoja asmenis apie būtinybę izoliuotis, nustatytą izoliacijos terminą ir kt.

Seimo kanceliarija neturi įgaliojimų spręsti dėl izoliacijos būtinybės ar jos terminų, todėl informacija apie narius, kurie "turėtų izoliuotis", yra netiksli.

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Seimo nariai nepritarė nė vienam iš projekto straipsnių.

Už pirmą projekto straipsnį balsavo 70, prieš buvo vienas, susilaikė 25 Seimo nariai. Už antrą straipsnį buvo 58, prieš — 8, susilaikė 16 parlamentarų.

Savo ruožtu, Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis pareiškė, kad buvusi valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga — "blokavo" projektą, todėl nepavyko patvirtinti net minimalios nuotolinio darbo galimybės.

"Buvo siūloma pradžioje pasitvirtinti tokią tvarką, kai diskusijos vyksta nuotoliniu būdu iš kabinetų, ir tik balsavimui ateitumėm į plenarinių posėdžių salę. Vėliau pasitvirtintumėm ir balsavimo būdą. Priimti projektą pritrūko balsų, nes jį blokavo valstiečiai. Suprasdami tokio projekto svarbą, jį savo balsais rėmė ir socdemai, ir darbiečiai ir mišrios grupės atstovai, bet net 17 daugumos atstovų jau yra saviizoliacijoje, dar kelių nebuvo balsavime ir priėmimui pritrūko vieno balso", — rašė jis.

Tuo tarpu NVSC atliko išsamų rizikos vertinimą ir nusprendė, kad izoliacija yra privaloma ne 14, o 11 Seimo narių. Pažymima, kad Gabrielius Landsbergio, Aušrinės Armonaitės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus rizika įvertinta kaip maža. Tai reiškia, kad jiems nereikia izoliuotis.

Tegai:
koronavirusas, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 1,1 tūkst. koronaviruso atvejų
Įrodyta, kad "Sputnik V" vakcina veiksminga daugiau nei 95 %
Pradėtas įgyvendinti vakcinacijos nuo koronaviruso priemonių planas
Lietuvos URM Linas Linkevičius

"Neaptarinėti, sėdint ant sofos": Lietuvos URM pakvietė į Abchaziją

(atnaujinta 18:45 2020.11.24)
Abchazijos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Linkevičių ir pažymėjo, kad jis gali "įnešti savo indėlį pripažindamas mūsų nepriklausomybę"

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Abchazijos užsienio reikalų ministras Dauras Kove pakvietė savo kolegą iš Lietuvos Liną Linkevičių aplankyti Abchaziją, kad jis asmeniškai įvertintų situaciją.

Tokiu būdu diplomatas socialiniame tinkle "Twitter" atsakė po Lietuvos užsienio reikalų ministro įrašu. Linkevičius parašė, kad visur, kur Rusija dislokuoja savo taikos palaikymo pajėgas, "padėtis tampa nepaprastai "stabili".

"Pone Linkevičiau, kviečiame jus į Abchaziją, kad galėtumėte iš tiesų įvertinti situaciją, o ne aptarinėti "sėdint ant sofos". Rusijos taikdarių dėka mūsų regione įmanoma išlaikyti stabilumą. Jūs, žinoma, galite įnešti savo indėlį pripažindamas mūsų nepriklausomybę", — atsakė Kove.

Po 2008 metų įvykių Rusija pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos suverenitetą, tačiau diplomatiniai santykiai tarp Maskvos ir Tbilisio buvo nutraukti. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad dviejų buvusių Gruzijos autonomijų pripažinimas atspindi esamą tikrovę ir tai nebus peržiūrima.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Linas Linkevičius
Dar šia tema
Lietuva išplėtė sankcijas Baltarusijai
Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais
Teisėjo plaktukas

Keturi marijampoliečiai medinėmis lazdomis mirtinai sumušė savo sugėrovą

(atnaujinta 12:52 2020.11.24)
Kaltinamiųjų suole atsidūrę vyrai tik iš dalies pripažįsta savo kaltę ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje keturi marijampoliečiai kaltinami 41 metų vyro nužudymu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių metų kovo pabaigoje kaltinamieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, mirtinai sumušė kartu su jais sodyboje girtavusį vyriškį. Tyrimo duomenimis, nukentėjusysis patyrė daugybinius smūgius medinėmis lazdomis. Po kelių dienų vyras nuo patirtų sunkių sužalojimų ligoninėje mirė.

Kaltinamieji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę.

Marijampoliečiams gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Tegai:
Marijampolė, Lietuva, nužudymas