Valstybės gynimo taryba, nuotrauka iš įvykio vietos

Grybauskaitė paragino ruoštis "Rusijos kibernetinėms atakoms" rinkimų metu

53
(atnaujinta 17:30 2019.01.08)
Antradienį Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba apsvarstė Lietuvos saugumo padėtį ir metinę grėsmių apžvalgą bei patvirtino žvalgybos tarnybų ilgalaikes veiklos strategijas

VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Antradienį prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) apsvarstė šalies saugumo padėtį ir metinę grėsmių apžvalgą, patvirtino žvalgybos tarnybų ilgalaikes veiklos strategijas, rašo Prezidentūros kanceliarija.

Pranešime pabrėžiama, kad VGT apsvarstyta grėsmių apžvalga rodo, kad jų lygis 2018 metais, palyginti su ankstesniaisiais, nėra reikšmingai pakitęs, pagrindiniai grėsmių šaltiniai ir toliau išlieka tie patys. Trečiųjų šalių galimybės daryti įtaką Lietuvai yra ribotos, nepaisant tobulėjančių į mūsų šalį nukreiptų galios bei įtakos instrumentų.

"Šiais trejų rinkimų Lietuvoje metais tikėtinos agresyvesnės trečiųjų šalių, pirmiausiai — Rusijos kibernetinės atakos, siekiant paveikti rinkimų eigą ir rezultatus, skelbiama prezidentūros pranešime žiniasklaidai", — rašoma pranešime.

Tai pat Grybauskaitė pabrėžė, kad, laikydamasi aukštų saugos prieš kibernetines atakas standartų, kuriuos vertina ir kitos Europos valstybės, tokioms grėsmėms Lietuva yra pakankamai atspari.

VGT taip pat patvirtino žvalgybos tarnybų — Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos — ilgalaikes veiklos strategijas, leisiančias joms efektyviai veikti besikeičiančioje aplinkoje ir užtikrinti šalies nacionalinį saugumą.

Lietuvos iniciatyva ES jau kuriamos kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos, kurios gali prisidėti identifikuojant kibernetinių atakų kaltininkus.

Šias metais Lietuvoje vyks treji rinkimai: savivaldybių tarybų — kovo 3 dieną, Respublikos prezidento — gegužės 12 dieną, Europos Parlamento — gegužės 26 dieną.

53
Tegai:
Rusija, kibernetinės atakos, Dalia Grybauskaitė, rinkimai
Dar šia tema
Danijos parlamentas paragino užpulti Rusiją kibernetinėje erdvėje
Viešosios įstaigos ir įmonės bendrai dalyvauja kibernetinėse pratybose
Grybauskaitė ragina ES nedelsiant reaguoti į "Rusijos kibernetines atakas"
Seimo nariai skundžiasi koordinuota kibernetine ataka
Balsavimas

Pareiškinius dokumentus Seimo rinkimams VRK pristatė 20 partijų

(atnaujinta 12:50 2020.08.08)
Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir išsikėlusių kandidatų sąrašai paaiškės po dokumentų patikrinimo, rugsėjo 11 dieną

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik.  Penktadienį buvo baigtas pareiškinių dokumentų priėmimas, rašo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose iš užsiregistravusių 22 politinių partijų dokumentus pateikė 20.

Į Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose išsikėlę kandidatai dokumentus teikė apygardų rinkimų komisijoms.

"Pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimui, VRK pradeda tikrinimą, ar partijų keliami bei išsikelti siekiantys kandidatai atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus. Taip pat iki rugsėjo 6 d. partijos, koalicijos arba save išsikėlę kandidatai gali atšaukti rinkimų pareiškinius dokumentus, todėl bendras rinkimuose ketinančių dalyvauti politinės kampanijos dalyvių skaičius dar gali keistis", — rašoma pranešime.

Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir išsikėlusių kandidatų sąrašai paaiškės po dokumentų patikrinimo, rugsėjo 11 dieną, kai likus mėnesiui iki rinkimų VRK paskelbs informaciją apie rinkimuose dalyvausiančias politines partijas ir savarankiškai išsikėlusius kandidatus.  

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuva
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėdasu žmona Diana

Nausėda kartu su šeima laikinai izoliavosi dėl COVID-19 pavojaus

(atnaujinta 18:45 2020.08.07)
Vienas prezidento kanceliarijos darbuotojų prieš savaitę bendravo su galimai koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda laikinai izoliavosi su šeima penktadienį po pietų, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Anot pranešimo, prezidento šeima izoliavosi paaiškėjus, kad vienas prezidento kanceliarijos darbuotojų prieš savaitę bendravo su galimai koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu.

Be to, izoliuotis nurodyta visiems prezidento kanceliarijos darbuotojams. Laikina atsargumo priemonė bus taikoma iki bus gauti darbuotojo COVID-19 testo rezultatai.

Prezidento kanceliarijoje šiuo metu atliekama dezinfekcija.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 2190 koronaviruso atvejų, 81 žmogus mirė. 1665 pacientai pasveiko nuo infekcijos.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau nustatyta daugiau nei 18,9 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 709 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, saviizoliacija, koronavirusas, Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
JAV kariškiai dalyvauja pratybose Lietuvoje

Lenkijos ekpsertas įvardijo silpniausią Baltijos vietą karo su Rusija atveju

(atnaujinta 17:21 2020.08.08)
Anot jo, karinės pratybos gali pašalinti šią problemą. Kaip pavyzdį jis paminėjo "Trident Juncture" manevrus

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik.  Interviu "Polske Radio" Lenkijos rytų studijų centro ekspertas Piotras Šimanskis vidutinio nuotolio oro gynybą pavadino silpna Baltijos šalių vieta galimoje konfrontacijoje su Rusija.

"Baltijos šalys lažinasi dėl sausumos pajėgų mobilumo lygio didinimo, jų apsaugos ir ugnies jėgos. Prieštankinė gynyba ir nereguliarūs veiksmai yra svarbūs jų teritorinėms kariuomenėms. Vis dėlto vidutinio nuotolio oro gynyboje galima pastebėti didelių trūkumų", — sakė jis.

Anot jo, karinės pratybos gali pašalinti šią problemą. Kaip pavyzdį jis paminėjo "Trident Juncture" manevrus 2015 ir 2018 metais. Pastarasis tapo didžiausiu Šiaurės Atlanto aljanso manevru per 20 metų.

Be to, analitikas paragino NATO vadovybę atkreipti dėmesį į bloko vadovavimo ir galios struktūrą.

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV dėl didelių sumų, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Anksčiau Lietuvos krašto ministras Raimundas Karoblis teigė, kad respublika diskutuoja apie galimybę šalies vakaruose sukurti naują karinio rengimo poligoną. Jis taip pat sakė, kad artimiausiu metu planuojama daugiau investuoti į esamus Pabradės ir Ruklos sąvartynus.

Tuo pat metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Pokalbyje su Sputnik Lietuva karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija bijo prarasti Amerikos finansavimą, todėl reikalauja išplėsti JAV kariuomenės buvimą. Anot jo, amerikiečiams naudinga dėl jų buvimo, nes jie išleidžia daug pinigų.

 

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, NATO
Dar šia tema
Politologas: Lietuva ir Lenkija stumia Baltarusiją link spalvotos revoliucijos
Rusijos saugumo taryba paaiškino neonacistinių nuotaikų augimą Baltijos šalyse