Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis

Ažubalis ir Kasčiūnas kreipėsi į VSD dėl nepasitikėjimo "Huawei"

83
(atnaujinta 16:03 2019.01.14)
Anot politikų, yra tikimybė, kad "Huawei" technologinėje įrangoje paliktos vadinamosios "landos", kurios gali būti panaudotos šnipinėjimo ar netgi sabotažo tikslais

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ir Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą dėl Kinijos informacinių ir ryšio technologijų kompanijos "Huawei" dalyvavimo plėtojant 5G ryšį Lietuvoje, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Parlamentarų teigimu, įvairios valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Norvegiją, yra išreiškusios susirūpinimą dėl "Huawei" technologijų naudojimo kuriant naujos kartos 5G ryšio tinklus.

"Neatmestina galimybė, kad "Huawei" technologinėje įrangoje paliktos vadinamosios "landos", kurios ilgainiui gali būti panaudotos bandant prieiti prie informacijos, šnipinėjimo ar netgi sabotažo tikslams", — rašto motyvus aiškino Audronius Ažubalis.

"Atsižvelgiant į visa tai, prašome Lietuvos saugumo tarnybų įvertinti "Huawei" technologinių produktų patikimumą kibernetinio saugumo požiūriu, jų dalyvavimo naujos kartos 5G ryšio Lietuvoje diegimo procesuose rizikas ir paplitimą ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektuose, t. y. norėtume sužinoti, kokie konkrečiai ypatingos svarbos infrastruktūros objektai remiasi "Huawei" technologine įranga ir ar tai nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui", — teigė Kasčiūnas.

Praeitų metų gruodžio mėnesį 5G ryšį Lietuvoje įjungė telekomunikacijų bendrovė "Telia". Pirmosios dvi "Telia" 5G ryšio stotys įdiegtos Vilniuje — Žvėryne, kur didelė verslo centrų koncentracija, ir Saulėtekyje, kur susitelkę mokslo centrai.

83
Tegai:
Huawei, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Neonacių bendras Kasčiūnas, arba vienos korupcinės bylos istorija
Kasčiūnas prašo išsiaiškinti, kodėl "Forum Cinemas" rodo filmuką rusų kalba
Kasčiūnas pasiūlė įtraukti Timatį į nepageidaujamų asmenų sąrašą
Rasa Juknevičienė, archyvinė nuotrauka

Juknevičienė sukritikavo Nausėdos sprendimą dėl atmestų kandidatūrų į ministrus

(atnaujinta 13:04 2020.12.05)
Ypač jai užkliuvo Nausėdos sprendimas atmesti Dalios Miniataitės kandidatūrą, kuri turi europinės patirties

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Lietuvos atstovė Europos Parlamente Rasa Juknevičienė pasipiktino dėl prezidento Gitano Nausėdos sprendimo atmesti Dalios Miniataitės kandidatūrą į žemės ūkio ministrus. 

Penktadienį Nausėda atmetė ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės į susisiekimo ministro pareigas siūlomą Kasparo Adomaičio ir į žemės ūkio ministro pareigas teikiamą Dalios Miniataitės kandidatūras.

"Taip ir nesupratau, kodėl kandidatė į Žemės ūkio ministrus neįtiko — pirmąkart į šias pareigas siūlomas žmogus su europine patirtimi, tikrai išmanantis Vyriausybės darbą, kompetetingas. Ar tik todėl, kad reikėjo išmesti du, o vieną būtinai iš TS-LKD?" — rašo savo Facebook Juknevičienė.

Jai taip pat pasirodė nepakankami įtikinamais argumentai prieš Adomaičio kandidatūrą. Pasak jos, tai kad vyras per jaunas šioms pareigoms visai nėra trūkumas, be to būtent jaunimas balsavo už Laisvės partiją, kuri ir pasiūlė šią kandidatūrą — "bet visi kažkada pradėjom".

Juknevičienė užsiminė ir apie nevienareikšmiškai vertinamą Arūno Dulkio kandidatūrą.

"Na, bent jau Dulkio nedrįso atmest. Tai didelis visos visuomenės ir viešumo nuopelnas. Kiek teko patirti, dauguma gydytojų, medikų apskritai norėjo permainų ir žmogaus ne iš sistemoje tarpusavyje pinigų srautus besidalijančių grupių", — dalijasi savo įžvalgomis europarlamentarė.

Pabaigai Juknevičienė palinkėjo Šimonytei ištvermės, nes, anot jos, jau dabar aišku, "kaip nelengva bus".

Atmetus du kandidatus, Nausėda paprašė išrinktos vyriausybės vadovės pristatyti kitus kandidatus ir pridūrė, kad yra pasirengęs susitikti su jais pirmadienį.

Tegai:
Vyriausybė, ministrai, Rasa Juknevičienė, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Paaiškėjo, kiek ministrų kandidatūrų atmetė Lietuvos prezidentas
Skvernelis atmetė kritiką prezidentui dėl Vyriausybės formavimo
Lietuvos europarlamentarė užsiminė, kad prezidentas delsia patvirtinti ministrus 
Politologas: valdančioji dauguma Lietuvoje nori pritaikyti valdžią sau
NATO laivai Juodojoje jūroje, archyvinė nuotrauka

NATO žengia į Juodąją jūrą. Ar aljansas išstums Rusiją Krymo

(atnaujinta 17:10 2020.12.04)
Šiaurės Atlanto aljansas ruošiasi reformoms, tačiau pagrindiniu uždaviniu vis dar išlieka "Rusijos grėsmės" suvaldymas

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Džo Baidenui atkeliaujant į Baltuosius rūmus, Šiaurės Atlanto aljansas pradėjo reformas. Dieną prieš tai pasibaigusiame aukščiausiojo lygio susitikime užsienio reikalų ministrai peržiūrėjo pagrindinius organizacijos principus ir pertvarkė jos darbą. Tik pagrindinės problemos liko tos pačios — Rusija ir Kinija. Kaip NATO ketina suvaldyti "Rusijos grėsmę", aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

NATO pritaikymas krizėms

Jensas Stoltenbergas labai atidžiai ruošėsi vaizdo susitikimui su užsienio reikalų ministerijų vadovais. Ministrų susitikimas yra paskutinis prieš metinį aukščiausiojo lygio susitikimą, numatytą metų pradžioje. Iš anksto parengti darbotvarkę ir aptarti sukauptus klausimus reiškia apsidrausti nuo dalyvių nenuspėjamumo. Be to, buvo precedentų.

Pavyzdžiui, praėjusių metų susitikimo išvakarėse Emanuelis Makronas pasakė, kad "NATO ištiko smegenų mirtis". Tai nustatė diskusijos toną ir sujaukė visus planus. Aljanso nariai varžėsi tarpusavyje, norėdami įrodyti Prancūzijos lyderiui ir vieni kitiems, kad bloko viduje viskas gerai.

Donaldas Trampas išliko pagrindiniu transatlantinio solidarumo skeptiku. Atsakydamas į argumentus apie aljanso svarbą sulaikant Rusiją, Kiniją ir Iraną, JAV prezidentas pirmiausia reikalavo padidinti gynybos įnašus. Kovą su išorės iššūkiais, daugiausia dėl karinio Amerikos potencialo, jis laikė neracionalia.

Džo Baidenas būsimame aukščiausiojo lygio susitikime atstovaus Jungtinėms Valstijoms, o aljanso generalinis sekretorius tikisi grįžti prie buvusio "normalumo". Tuo Stoltenbergas nori pasakyti, kad amerikiečiai dar kartą patvirtins karinio ir politinio aljanso su bloko nariais svarbą.

Kad būtų įtikinama, prieš aukščiausiojo lygio susitikimą generalinis sekretorius kreipėsi į analitikus, norėdamas išsiaiškinti organizacijos problemas, pateikti būdus, kaip jas išspręsti, ir išdėstyti ateinančių dešimties metų užduotis. Tyrimo darbas buvo įformintas ataskaitoje, kurios pavadinimas buvo "NATO-2030".

Užsienio reikalų ministrai ėmėsi ekspertų skaičiavimų ir jų koregavimo tyrimo. Visi susitikimo dalyviai, įskaitant Prancūziją, pripažino, kad aljansui negresia "smegenų mirtis", tačiau reformos pravers.

"Svarbu pritaikyti gynybos aljansą prie naujos tarptautinės padėties. Krizinėse situacijose NATO turi veikti greitai ir vieningai, net jei tai gresia pagrindinių principų pažeidimu", — rašoma dokumente.

Pagrindinis dalykas, kurį siūlo pataisyti pranešimo autoriai, yra veto teisė: dabar ja vienodai naudojasi visos NATO narės. "Jei vienbalsis balsavimas bus ribotas, įtampa aljanse sumažės", — mano tyrėjai.

Ne visi ministrai sutiko su jų išvadomis, tačiau idėjos buvo pripažintos novatoriškomis.

Ir vėl "Maskvos ranka"

Tačiau dėl išorinių grėsmių visi dalyviai sutiko: Rusija ir Kinija tebėra rimtas iššūkis transatlantiniam saugumui.

"Maskva modernizuoja savo branduolinį arsenalą ir dislokuoja naujas raketas iš Tolimosios Šiaurės į Siriją ir Libiją. Rusijos buvimas taip pat padidėjo dėl Baltarusijos ir Kalnų Karabacho krizių", — sakė Stoltenbergas.

"Kremlius siekia buvusių sovietinių respublikų hegemonijos ir kenkia jų suverenitetui. NATO svarbu prisitaikyti prie naujos aplinkos, į kurią sugrįžo varžymasis su nuolat agresyvia Rusija", — antrino pranešimo autoriai generaliniam sekretoriui.

"Rusijos grėsmės neutralizavimo" darbai jau vykdomi. Norėdamas patvirtinti tai Stoltenbergas pateikė NATO bendradarbiavimo su Gruzija ir Ukraina patirties pavyzdį. Abi valstybės dabar yra sustiprinto pajėgumo aljanso partnerės. Tai suponuoja galimybę naudotis Vakarų technologijomis ir žvalgyba, tačiau nepriartėja prie visiškos narystės bloke.

Siekdamas sulaikyti Rusiją, aljansas ketina išplėsti savo buvimą Juodojoje jūroje — tai yra atsakas į "Rusijos karinio buvimo Kryme stiprinimą". Išsami informacija kol kas neatskleidžiama.

Rusijos pareigūnai sureagavo. "NATO veiksmai, įskaitant Juodosios jūros regione, žudo ESBO raidę ir dvasią. Atmetamas saugumo nedalomumo principas", — sakė Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.

Juodosios jūros prioritetai

"Pagrindinis NATO uždavinys yra pasirengti JAV prezidento pasikeitimui. Blokas tikisi, kad Baidenas paskatins konsolidaciją, o Trampo valdymo metu kilusios problemos išnyks. Tačiau vargu ar naujasis Amerikos lyderis atsisakys viso savo pirmtako palikimo. Jis tikriausiai ir toliau reikalaus, kad visos aljanso narės prisidėtų dviem procentais BVP prie bloko gynybos taupyklės", — sako Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas.

Politologas mano, kad Baideno atėjimas nepakeis įtampos tarp NATO ir Rusijos. Tačiau atsižvelgiant į Maskvos dalyvavimą įvairiausiose tarptautinėse problemose, aljansas negalės ignoruoti dialogo — bent jau kariniu lygmeniu.

Kortunovas Juodosios jūros klausimus NATO darbotvarkėje aiškina didėjančia Rusijos įtaka Užkaukazėje: "Karas Kalnų Karabache ir Rusijos taikdarių dislokavimas nebuvo aljanso nepastebėtas. Tai yra teritorijos šalia Juodosios jūros, kurias NATO narės laiko savo interesų zona. Jie Maskvos stiprinimą laiko potencialiu. Iš čia kyla ir pareiškimai apie Juodosios jūros regiono prioritetą".

Tačiau Rusija nėra vienintelis NATO rizikos veiksnys Juodojoje jūroje, įsitikinęs ekspertas. "Jų planai įsitvirtinti Juodosios jūros regione yra skirti ne tiek Maskvai, kiek Ankarai, — mano jis. — Nepaisant narystės bloke, Turkijos pozicija daugeliu klausimų skiriasi nuo bendros nuomonės. Redžepas Tajipas Erdoganas turi prieštaravimų su Graikija, Prancūzija, net Vokietija ir JAV. Tačiau NATO nori grąžinti Turkiją į aljansą. Kitas tikslas yra sumažinti tolesnį Turkijos ir Rusijos suartėjimą".

Ukraina toliau vykdys NATO Juodosios jūros darbotvarkę. Tuo pačiu metu santykiuose su aljansu pagrindinė tema bus Rusijos karinių pajėgų Kryme stiprinimas, sakė ekspertas. "Naujų objektų statybą pusiasalyje Kijevas pateikia kaip dar vieną grėsmę transatlantiniam saugumui. Ukrainos valdžia atkakliai tvirtins, kad Rusijos karinių sistemų dislokavimas Kryme yra problema, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio", — neatmeta Kortunovas.

Atsisveikinti su iliuzijomis

Tbilisis taip pat palaikys NATO dėmesį Juodosios jūros regionui, įsitikinusi Gruzijos viešųjų reikalų universiteto profesorius Tornikė Šarašenidzė. Jis tai paaiškina Rusijos kariuomenės buvimu Pietų Osetijoje.

"Gruzija jau seniai neturi iliuzijų, kad artimiausiu laikotarpiu įstos į NATO. Nepaisant to, ji bando išplėsti bendradarbiavimą su bloku", — pažymi Šarašenidzė.

Jis pripažįsta, kad karas Kalnų Karabache sustiprino Rusijos pozicijas Užkaukazėje. Ir priduria: "Armėnija turi sąjungininkę — Rusiją. Azerbaidžanas turi Turkiją. Tarp šių šalių iš tikrųjų susikūrė karinis aljansas. Gruzija neturi tokio sąjungininko, belieka pasikliauti NATO".

Nepaisant retorikos, nei Gruzija, nei visas Juodosios jūros regionas nėra prioritetinės problemos, sakė ekspertas. Pagrindinis NATO uždavinys dabar yra užmegzti dialogą su Baidenu. Ir kitų metų pradžioje vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas bus pirmasis išbandymas.

Tegai:
Juodoji jūra, Rusija, NATO
Dar šia tema
NATO vadovas įsipareigoja reaguoti į Rusijos karinių pajėgų Kryme padidėjimą
Rusijos grėsmė pakibo virš lenkų svajonės
Vokietija paskelbė apie "dar akivaizdesnę Rusijos grėsmę"
Suvirintojas

Dėl karjeros pokyčių žmones renkasi ateityje perspektyvias profesijas

(atnaujinta 14:11 2020.12.05)
UŽT klientai pastaruoju metu aktyviau renkasi profesijas, susijusias su naujausiomis technologijomis ir šalies ūkiui kuriančiomis pridėtinę vertę

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Besimokantieji dabar tai daro kur kas tikslingiau ir renkasi ateityje perspektyvias profesijas, rašo Užimtumo Tarnyba.

Per devynis šių metų mėnesius visose paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo vos 4,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai yra net 41,3 proc. mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Pokyčius profesiniame gyvenime ryžtingiau įgyvendinti nusiteikę vyrai — jie sudaro 55,2 proc. tarp įgyjančių naujas kvalifikacijas. Tuo tarpu moterų sumažėjo 3,2 proc. Daugiausiai įgyti profesiją nori jaunuoliai iki 29 metų — jie sudarė 32 proc., vyresni nei 50 metų — 27,1 proc., o ilgalaikiai bedarbiai — 21,3 proc.

UŽT klientai pastaruoju metu aktyviau renkasi profesijas, susijusias su naujausiomis technologijomis ir šalies ūkiui kuriančiomis pridėtinę vertę — programinės įrangos testuotojo, metalo apdirbimo staklininko, metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, multimedijos paslaugų teikėjo, Java programuotojo, žiniatinklio programuotojo ir kt. Šias profesijas per devynis mėnesius ryžosi įgyti dvigubai daugiau asmenų (289), palyginus su 2019 metais.

Norinčių mokytis IT programų daugėja ne tik tarp jaunimo, bet naujoves mėgina ir vyresnio amžiaus asmenys, norintys persikvalifikuoti. Šiais metais visose amžiaus grupėse paklausi žiniatinklio programuotojo modulinė profesinio mokymo programa, kurią rinkosi 165 asmenys. Daugiau pageidaujančių įgyti sandėlio operatoriaus ir suvirintojo kompetencijas.

Pernai populiaresnės buvo metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo elektromonterio bei pardavėjo programos.

Šiais metais profesiniame mokyme iš viso dalyvavo 3,7 tūkst. asmenų, 160 pradėjo dirbti pagal pameistrystės sutartį, 349 asmenims organizuota stažuotė, 206 pasinaudojo neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemone.

Moterų įsitraukimas į profesinio mokymo programas buvo gerokai mažesnis nei vyrų (41,6 proc. nusprendė įgyti naują kvalifikaciją), tačiau jos aktyviau naudojosi kitomis paramos mokymuisi priemonėmis. Pagal pameistrystės sutartį jų įsidarbino 58,1 proc., stažuotėje dalyvavo 64,8 proc., neformalaus švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinime — 56,5 proc.

Nusprendę keisti darbo profilį, žmonės įgijo motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko ir kasininko, žiniatinklio programuotojo, sandėlio operatoriaus profesines kvalifikacijas. Daugiausiai darbo ieškančių žmonių paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo Alytaus, Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse.

Beveik 69 proc. asmenų, įgiję naują kvalifikaciją, sugrįžta į darbo rinką ir po 6 mėn. išlieka naujuose darbuose (pernai — 72,1 proc.), 60 proc. dirba po 12 mėn. ir 58 proc. — po 24 mėn. Šiemet, palyginus su 2019 metais, pastebimas profesinio mokymo ir pameistrystės trumpalaikės integracijos rodiklio mažėjimas.

Per šių metų devynis mėnesius kas trečias (77,9 tūkst.) darbo ieškantis asmuo neturi profesinio pasirengimo. Jų skaičius išaugo 17,9 proc., palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ilgalaikių bedarbių, neturinčių profesinio pasirengimo, išaugo 91,7 proc., jaunimo — 79,3 proc., 50+ — 27,2 proc. (2020 ir 2019 m. sausio 1 d.).

Darbo rinkoje poreikis didėja kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams — jiems laisvų darbo vietų išaugo 5,8 proc., palyginus su 2019 metais atitinkamu laikotarpiu.

Tegai:
kvalifikacija, darbas, Užimtumo tarnyba
Dar šia tema
Atskleista, kas Lietuvoje dažniau perka ekologiškus produktus
Jauni žmonės svajoja gyventi privačiuose namuose, vengia sostinės, rodo apklausa
Lietuvoje elektromobiliai tapo patrauklesni už dyzelinius automobilius