Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis

Ažubalis ir Kasčiūnas kreipėsi į VSD dėl nepasitikėjimo "Huawei"

83
(atnaujinta 16:03 2019.01.14)
Anot politikų, yra tikimybė, kad "Huawei" technologinėje įrangoje paliktos vadinamosios "landos", kurios gali būti panaudotos šnipinėjimo ar netgi sabotažo tikslais

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ir Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą dėl Kinijos informacinių ir ryšio technologijų kompanijos "Huawei" dalyvavimo plėtojant 5G ryšį Lietuvoje, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Parlamentarų teigimu, įvairios valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Norvegiją, yra išreiškusios susirūpinimą dėl "Huawei" technologijų naudojimo kuriant naujos kartos 5G ryšio tinklus.

"Neatmestina galimybė, kad "Huawei" technologinėje įrangoje paliktos vadinamosios "landos", kurios ilgainiui gali būti panaudotos bandant prieiti prie informacijos, šnipinėjimo ar netgi sabotažo tikslams", — rašto motyvus aiškino Audronius Ažubalis.

"Atsižvelgiant į visa tai, prašome Lietuvos saugumo tarnybų įvertinti "Huawei" technologinių produktų patikimumą kibernetinio saugumo požiūriu, jų dalyvavimo naujos kartos 5G ryšio Lietuvoje diegimo procesuose rizikas ir paplitimą ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektuose, t. y. norėtume sužinoti, kokie konkrečiai ypatingos svarbos infrastruktūros objektai remiasi "Huawei" technologine įranga ir ar tai nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui", — teigė Kasčiūnas.

Praeitų metų gruodžio mėnesį 5G ryšį Lietuvoje įjungė telekomunikacijų bendrovė "Telia". Pirmosios dvi "Telia" 5G ryšio stotys įdiegtos Vilniuje — Žvėryne, kur didelė verslo centrų koncentracija, ir Saulėtekyje, kur susitelkę mokslo centrai.

83
Tegai:
Huawei, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Neonacių bendras Kasčiūnas, arba vienos korupcinės bylos istorija
Kasčiūnas prašo išsiaiškinti, kodėl "Forum Cinemas" rodo filmuką rusų kalba
Kasčiūnas pasiūlė įtraukti Timatį į nepageidaujamų asmenų sąrašą
Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė, archyvinė nuotrauka

Nausėdų deklaracija: pirmoji šalies pora skolinga beveik 100 tūkst. eurų

(atnaujinta 15:15 2020.07.15)
VMI duomenys rodo, kad didžiąją dalį šalies vadovo ir jo žmonos turto pernai sudarė nekilnojamasis turtas — 527 tūkst. eurų vertės gyvenamieji namai ir 190 tūkst. eurų vertės sklypai

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija trečiadienį paviešino naujus metinių gyventojų turto deklaracijų išrašus už 2019 metus, atskleidžiančius ir Lietuvos vadovo bei jo žmonos turto vertę. 

VMI duomenimis, Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė deklaravo valdantys 527 tūkst. eurų vertės gyvenamųjų namų ir 190 tūkst. eurų vertės sklypų.

Be to, prezidento deklaracijoje taip pat nurodoma 98,4 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.

Tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje Nausėdos turėjo per 30 tūkst. eurų santaupų bankuose ir 10 tūkst. eurų vertės transporto priemonių.

Gitanas Nausėda Lietuvos prezidentu išrinktas pernai gegužę.

Tegai:
Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda pareiškė, kad Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui
Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"
Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, archyvinė nuotrauka

Energetikos ministras pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių energetikos rinkoje

(atnaujinta 15:27 2020.07.15)
Vaičiūnas pažymėjo, kad Lenkijos įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos rinkoje prisidėtų prie "elektros energijos srauto iš Rytų" srauto mažinimo iki sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 metais

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba. 

Lietuvos energetikos ministras vakar Varšuvoje susitiko su už energetiką atsakingu Lenkijos klimato ministru Michału Kurtyka ir aptarė Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto pažangą, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties "Harmony Link" ir Lietuvos-Lenkijos dujų jungties GIPL įgyvendinimą.

Ministrų susitikime akcentuota gegužės pabaigoje pasirašyto Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinimo susitarimo "Harmony Link" jungčiai tiesti svarba. Šis susitarimas leidžia toliau sklandžiai įgyvendinti Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros tinklais projektą. Susitikime pabrėžta, kad dabar yra kritiškai svarbu užsitikrinti ES finansavimą šiam projektui įgyvendinti, todėl visos dvišalės ir Baltijos šalių pastangos turi būti nukreiptos šiam tikslui pasiekti.

Vaičiūnas taip pat pakvietė Lenkiją aktyviai dalyvauti Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose. Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos energetinių sistemų integracija per šiuo metu sėkmingai įgyvendinamus energetinius infrastruktūrinius projektus sukuria galimybes Lenkijos energijos rinkos dalyviams dalyvauti ir Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose.

"Neabejoju, kad Lenkijos biržos operatoriaus ir konkrečių įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose prisidėtų prie kertinių strateginių tikslų įgyvendinimo — pirmiausia, priklausomybės nuo elektros energijos importo iš Rytų mažinimo, o taip pat ir didesnės konkurencijos dujų rinkoje bei šiuo metu tiesiamo Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL panaudojimo efektyviausiu būdu", — pabrėžė Vaičiūnas, kviesdamas Lenkijos ministrą akcentuoti šias naujas galimybes Lenkijos operatoriui TGE.  

Susitikime Vaičiūnas akcentavo, kad sinchronizacijos projektas yra "efektyviausia apsauga nuo elektros energijos srauto iš Rytų", o Lenkijos įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos rinkoje prisidėtų prie šio srauto mažinimo iki sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 metais, todėl jau dabar svarbu Lenkijos įmonėms ieškoti įvairių dalyvavimo Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkoje būdų ir formų.  

Energetikos ministras Vaičiūnas vakar ir šiandien kartu su Ministro Pirmininko vadovaujama delegacija dalyvauja susitikimuose Lenkijoje ir Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimo renginiuose.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
energetika, Baltijos šalys, Lenkija
Arvydas Anušauskas, archyvinė nuotrauka

Anušauskas pasipiktino, kad Kukliansky "suka kaltinimų karuselę" prieš "partizaną" Lukšą

(atnaujinta 15:17 2020.07.15)
Kartu Anušauskas paskelbė esąs pasiruošęs, jei prireiks, užleisti savo vietą Tarptautinėje komisijoje nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti tiems, "kurie galės padaryti daugiau ir rasti didesnį sutarimą dėl istorinės praeities"

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuvos žydų bendruomenės (LŽD) pirmininkė Faina Kuklansky "suka kaltinimų karuselę" prieš "partizaną" Juozą Lukšą-Daumantą, nepateikdama konkrečių faktų.

Apie tai jis parašė savo Facebook puslapyje.

Anksčiau Seimas nusprendė paskelbti 2021 metus Lukšo-Daumanto metais. Kuklansky kreipėsi į parlamentą su prašymu panaikinti šį sprendimą.

Anksčiau keturi Vilniaus žydų bendruomenės nariai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimą ir vyriausybę bei užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Jie paragino prezidentą peržiūrėti Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sudėtį.

Anušauskas savo žinutėje primena, kad komisija susideda iš dviejų dalių — Holokausto pakomisės ir Sovietinio okupacinio režimo nusikaltimų pakomisės.

"Bet istorija viską supina į vieną kamuolį. Esu sovietinių nusikaltimų tyrimo pakomisės pirmininkas ir man nėra malonu, kad bandoma pasinaudoti visos komisijos vardu siekiant skaldyti mūsų pilietinę visuomenę. Prieš 14 metų jau teko ištirti kaltinimus J.Lukšai- Daumantui ir ne tik juos atmesti, bet ir nustatyti tikruosius Garažo pogromo (Lietūkio garažo žudynės, 1941 metų birželio 27 dienos įvykiai Kaune — Sputnik) dalyvius. Dabar vėl Kuklianski suka kaltinimų J.Lukšai karuselę iš naujo, tik be konkrečių faktų", — rašo Anušauskas.

Tuo tarpu konservatorius, kalbėdamas apie komisijos sudėties peržiūrą, teigė esąs pasirengęs užleisti savo vietą tiems, "kurie galės padaryti daugiau ir rasti didesnį sutarimą dėl istorinės praeities".

Anksčiau Kuklansky pareiškimu pasipiktino kitas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas. Jis pareiškė, kad LŽB pirmininkė "bando mesti šešėlį" ant "partizano" atminimo ir pareikalavo atsiprašymo.

Kasčiūnas savo Facebook pažymėjo, kad, "jei raštas prieš Lukšą-Daumantą tėra istorijos neišmanymas ir klaida, Kukliansky turėtų nedelsiant atšaukti jį ir atsiprašyti už Lietuvos laisvę žuvusio partizanų didvyrio atminimo pažeminimą, priešingu atveju, deja, bet jos kreipimąsi galima laikyti tik kaip Rusijos režimui tarnaujančią provokaciją bei mirusio didvyrio tyčinį šmeižtą".

Anksčiau Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 metų rugpjūčio 10 dieną sukanka 100 metų, kai gimė "partizanas" Juozas Lukša-Daumantas, 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais.

Dokumente pabrėžiama, kad rezistentas Lukša-Daumantas buvo "vienas svarbiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat įvertinami nuopelnai ginant Lietuvos nepriklausomybę laisvės kovose, jo veikla prasiveržus už geležinės uždangos, besąlygiška ištikimybė partizano priesaikai".

Interviu Sputnik Lietuva buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas pavadino įžeidžiančiu ir juokingu faktą, kad šie metai paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus metus siekiama skelbti bandito ir žudiko garbei.

Anksčiau Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovas Arūnas Gumuliauskas pareiškė, kad Lietuva "nedalyvavo Holokauste", nes buvo "okupuota". Manoma, kad dokumentas, pripažįstantis Lietuvos Respubliką "visiškai nekalta", bus pateiktas svarstyti Seime pavasario sesijoje.

Įstatymo projektą kritikavo Europos rabinų tarybos pirmininkas, vyriausiasis rabinas Pinchas Goldšmitas.

Baltijos šalių valdžia atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo ir istorijos perrašymo politiką.

Lietuvoje "miško broliais" vadinamos nacionalistinės ginkluotosios grupės, kurios respublikoje veikė 1940–1950 metais. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais daugelis jų palaikė nacistinę Vokietiją ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir komunistų partijos darbuotojus.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik /
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Arvydas Anušauskas, Faina Kukliansky, Lieutovs žydų bendruomenė
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje
Dar šia tema
Pagrindiniai klausimai apie Baltijos šalių "sovietinę okupaciją"
75-ieji Didžiosios pergalės metai: bendra atsakomybė už istoriją ir ateitį
"Kaip tai įvyko?" Vanagaitė pristatė naują knygą apie Holokaustą Lietuvoje
Nausėda ES viršūnių susitikime dalinsis Lietuvos istorijos perrašymo patirtimi